captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Čaplinskas: su jaunimu reikia ne tik kalbėti, bet ir parodyti, ką daro narkotikai

Siekdami išvengti besaikio svaiginimosi, senovės romėnai jauniems žmonėms rodydavo, kuo pavirsta girti vergai, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. „Todėl žiniasklaida, pedagogai ir medikai turėtų ne vien kalbėti apie neigiamas narkomanijos pasekmes, bet ir parodyti. Žinoma, taip, kad nesužadintų susidomėjimo“, – mano jis.
G. Savickio (BFL) nuotr.
G. Savickio (BFL) nuotr.

Siekdami išvengti besaikio svaiginimosi, senovės romėnai jauniems žmonėms rodydavo, kuo pavirsta girti vergai, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. „Todėl žiniasklaida, pedagogai ir medikai turėtų ne vien kalbėti apie neigiamas narkomanijos pasekmes, bet ir parodyti. Žinoma, taip, kad nesužadintų susidomėjimo“, – mano jis.

Profesoriaus žodžiais, švirkštų dalijimo programos – tik viena iš priemonių, leidžianti užmegzti kontaktą su narkotikus vartojančiu žmogumi. „Vis dėlto problemos tai neišspręs. [...] Estai pavėlavo imtis veiksmingų ŽIV prevencijos priemonių.  [...] praėjusiais metais naujų atvejų Estijoje diagnozuota 4 kartus daugiau negu Lietuvoje. Nors ten labai išvystytos ir švirkštų keitimo, ir metadono programos“, – pastebi S. Čaplinskas.

Vietoj heroino ir kanapių – sintetiniai narkotikai

Lisabonoje įsikūrusi Europos Sąjungos (ES) Narkotikų stebėsenos agentūra (EMCDDA) paskutinį gegužės antradienį paskelbė metinę ataskaitą. Pagrindiniai šios ataskaitos akcentai, pasak Europos Komisijos narės Cecilios Malmström, yra šie. Gatvėje parduodami narkotikai tampa vis pavojingesni sveikatai, didėja jų įvairovė. Azijos ir Šiaurės Afrikos šalys, norėdamos užkariauti Europos kvaišalų rinką, gamina vis stipresnius narkotikus. Rinka vien pernai pasipildė 81 nauju narkotiku, apie šias medžiagas kol kas žinoma labai mažai, jas sunku sukontroliuoti, neaišku, kaip vėliau reikės gydyti šių medžiagų vartotojus.

Europos mokslininkai netgi pradėjo tirti nutekamuosius vandenis. Tyrimai, atlikti 42 ES miestuose parodė, kad kvaišalų vartojimas labai išauga savaitgaliais. EMCDDA ataskaitoje nemažai dėmesio skiriama ir Baltijos šalių problemoms.

EMCDDA direktorius Wolfgangas Götzas teigia, kad visame pasaulyje narkotikų plitimo problema yra suvaldyta. O daugeliui žinomų tradicinių narkotinių medžiagų, kaip heroinas ar kanapės, vartojimas netgi mažėja. „Didžiausia bėda, kad jas keičia sintetiniai pakaitalai, kurie kelia dar didesnį pavojų sveikatai ir gyvybei. Tai neteisėtai  pagamintos ar iš medicininių šaltinių gautos medžiagos. Didžiausią rūpestį kelia sintetinis opiatas fentanilis, sukėlęs didžiulę mirčių bangą Estijoje“, – teigia jis.

Baltijos valstybės kol kas eina iš paskos

W. Götzas pastebi, kad nerimą kelia ir amfetamino pakaitalas metamfetaminas. Anksčiau jis buvo gaminamas Čekijoje ir importuojamas į Vokietiją, bet dabar jis gaminamas ir Baltijos šalyse, net kelios laboratorijos rastos Lietuvoje. „Taigi, nors ES narkotikų prevencija leido pagerinti situaciją, Baltijos šalys išlieka problemiškos. Europoje vidutinis mirštamumo nuo narkotikų perdozavimo rodiklis yra 17 mirties atvejų milijonui gyventojų, Estijoje – net 191 atvejis, Lietuvoje šis skaičius 34,7 atvejai (t. y. dvigubai didesnis nei ES vidurkis)“, – pabrėžia EMCDDA direktorius.

Pasak W. Götzo, pastarąjį dešimtmetį sėkmingai pristabdytas ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos plitimas per švirkščiamuosius narkotikus. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse tai vis dar labai didelė problema. ŽIV protrūkiai tarp narkotikų vartotojų Graikijoje ir Rumunijoje, nuolatinės problemos Baltijos šalyse gerokai pristabdė Europos pažangą, sako W. Götzas.

ŽIV plitimas per švirkščiamuosius narkotikus nėra nauja problema, neslepia agentūros direktorius. Su ja senosios ES narės susidūrė dar 1980 m., todėl Vakarų Europoje ši problema jau suvaldyta, per narkotikus ŽIV užsikrečiama retai. Viena iš priemonių kovojant su narkomanija ir dėl jos plintančiu ŽIV, anot specialisto,  švirkštų keitimo programos. „Tačiau naujosios ES narės, kaip ir trys Baltijos valstybės, kol kas eina iš paskos ir kartoja tas pačias klaidas, – pabrėžia jis. – Estijoje ŽIV plitimo per narkotikus vidurkis beveik 20 kartų didesnis nei ES. Latvija vidurkį viršija 15 kartų, o Lietuvoje ŽIV per narkotikus užsikrečiama 7 kartus dažniau nei vidutiniškai ES.“

Naujagimius nuo ŽIV galima apsaugoti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. S. Čaplinskas sako, kad ŽIV plinta pagal tam tikrus dėsnius dėl tam tikro žmonių elgesio – narkotikų vartojimo arba lytinių santykių. Be to, ŽIV infekuota mama infekciją gali perduoti savo kūdikiui. S. Čaplinsko teigimu, Lietuvoje yra trys naujagimiai, užsikrėtę nuo ŽIV infekuotų mamų: „Tos mamos arba vartoja narkotikus, arba yra tokio socialinio statuso, kad nelabai rūpinasi būsimu kūdikiu. Joms ŽIV infekcija buvo nustatyta tik vaikučiui jau gimus, t. y. kai nieko nebebuvo galima padaryti. O Latvijoje yra 59, Estijoje – 41 ŽIV infekuotas naujagimis.“

Tinkamas socialinis elgesys, noras gydytis ir rūpintis savo sveikata suteiktų galimybę užsikrėtusioms ŽIV moterims viruso neperduoti kūdikiui. Juo labiau kad būsimoms mamoms ŽIV testas, centro direktoriaus teigimu, atliekamas nemokamai. „Jei nustatoma, kad nėščioji infekuota ŽIV, galima imtis visų prevencijos priemonių, įskaitant ir antivirusinę terapiją, ir 98–99 proc. vaikas gimsta sveikas. Kitu atveju žaidžiama rusiška ruletė – pavyks arba nepavyks“, – pabrėžia S. Čaplinskas.

Didelė problema – hepatitas

ŽIV ir hepatito plitimas per intraveninius narkotikus aptartas ir Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje. Didžioji dalis žmonių (Lietuvoje – 60 proc.) užsikrečia švirkšdamiesi narkotines medžiagas.

Latvijoje ir Estijoje ŽIV taip pat plinta tuo pačiu būdu, sako profesorius, tik tose šalyse infekcija pažengusi daug toliau, nes nuo ŽIV infekuotų asmenų užsikrečia jų lytiniai partneriai: „Ši tendencija po truputį pastebima ir Lietuvoje. Praėjusiais metais pirmą kartą diagnozavome ŽIV infekuotų asmenų, užsikrėtusių lytiniu keliu, daugiau negu užsikrėtusiųjų vartojant narkotikus. Bet tai nereiškia, kad narkotikų vartojimo, ŽIV ar hepatito problema nebeaktuali.“

S. Čaplinskas primena, kad hepatito A labiausiai plinta fekaliniu, oraliniu būdu, per nešvarias rankas, užterštą maistą, vandenį ar pieną ir pan. Tačiau, sako jis, nuo hepatito A yra vakcina, todėl keliautojams, vykstantiems į tas šalis, kur blogesnės sanitarinės sąlygos ir didesnis paplitimas, ypač svarbu pasiskiepyti.

Nuo hepatito B skiepai taip pat yra, bet jis daigiausia plinta lytiniu keliu. „Labai svarbu suprasti, kad, jei infekuoto žmogus organizme viruso koncentracija didelė, užsikrečiama labai greitai ir lengvai. Nuo hepatito C vakcinos nėra, iš esmės jis plinta per kraują, ir vienas svarbiausių hepatito C plitimo kelių yra injekcinių narkotikų vartojimas“, – pabrėžia centro direktorius.

Švirkštų keitimo programos – galimybė užmegzti kontaktą

Kaip hepatito ir ŽIV plitimo stabdymo būdą, šalys taiko ir švirkštų keitimo programą, nes tam, kad apskritai pasikeistų narkomanų elgesys, kad jie nustotų vartoti narkotikus, reikia didelių pastangų ir daug laiko, sako  S. Čaplinskas. O kadangi neįmanoma susidoroti su narkotikų problema, buvo nuspręsta bent sumažinti žalą.

„Švirkštų keitimo programas galima vertinti kaip galimybę užmegzti kontaktą su narkotikus vartojančiu asmeniu, bandyti jam kažką duoti, kad jis ateitų į socialinės globos ar medicinos įstaigą, – kalba S. Čaplinskas. – Šie žmonės gauna švirkštų, kavos, arbatos, galų gale dušą, maisto davinį ir pan. Taip pat – tam tikras licencijuotas sveikatos priežiūros paslaugas, pvz., nėštumo testą, ŽIV testą, perrišamos žaizdos ir t. t.“

Vis dėlto, pabrėžia profesorius, vien švirkštų dalijimas ar keitimas problemos tikrai neišspręs, tai rodo ir estų pavyzdys: „Estai pavėlavo imtis veiksmingų ŽIV prevencijos priemonių.  Paskutiniais duomenimis, praėjusiais metais naujų atvejų Estijoje diagnozuota 4 kartus daugiau negu Lietuvoje. Nors ten labai išvystytos ir švirkštų keitimo, ir metadono programos.“

Senovės Romoje jaunimui rodydavo girtus vergus

Profesorius S. Čaplinskas akcentuoja ir prevencinę bendravimo naudą. Apskritai dėmesys jaunam žmogui šiuo aktyviu ir interaktyviu laikotarpiu ypač svarbus: „Tiesa tokia, kad per amžių amžius žmonės ieškojo įvairių būdų, kaip atsipalaiduoti, kaip slopintis. Todėl, jei paliksime jaunimą likimo valiai, ypač esant tokiai įdomiai socialinei ir ekonominei situacijai, bus labai lengva paslysti, užsikabinti už psichotropinių medžiagų.“

Centro direktorius pasakoja, kad kai kurie šitos srities profesionalai, kalbėdami su jaunimu, aiškina, kodėl niekada nebandė net kanapių ar kitų, kaip kad įsivaizduojama, tariamai lengvų narkotikų. „Nėra lengvų narkotikų, – tvirtina medikas. –  O minėti specialistai pabrėžia, kad niekada nebandė ir nebandys, nes suvokia, kas bus, jei patiks, jei pripras. Dabar viskas tobulėja ir psichotropinės medžiagos gali būti tokios, kad fizinis pripratimas atsiras pabandžius vos kartą. Tuomet tai bus traukinys į vieną pusę, kelias atgal gali būti labai sudėtingas.“

S. Čaplinsko įsitikinimu, labai svarbu su jaunimu atvirai apie viską kalbėti. Ir kalbėti tada, kai problemos dar nėra – tik taip bus galima užkirsti kelią narkomanijai: „Žiniasklaida, pedagogai ir, žinoma, medikai turėtų ne vien kalbėti apie neigiamas pasekmes, bet ir parodyti. Žinoma, taip, kad nesužadintų susidomėjimo.“

Pasak S. Čaplinsko, ne veltui senovės Romos laikais jaunimui buvo rodomi girti vergai. Tada jaunuoliai matydavo, kuo pavirsta žmogus, kai yra apsvaigęs, nebevaldo pats savęs, savo sprendimų, elgesio ir pan. „Vien tuščios šnekos, kažkokie pripuolami renginiai ar pasakojimai apie narkotikus nepadės. O analizė, kurią minime, turi būti pretekstas kalbėti apie problemas, kad sveikatos politikai ja remtųsi darydami tam tikrus sprendimus“, – mano profesorius S. Čaplinskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...