captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kovoje dėl prestižinės kėdės suskambo rimti perspėjimai

Per artimiausius penkerius metus Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) arba pasikeis ir sustiprės, arba bus susitaikęs tapti eiliniu, blankiu ir pasyviu fakultetu.
LRT koliažas (T. Lukšio, BFL ir V. Radžiūno, LRT.lt) nuotr.
LRT koliažas (T. Lukšio, BFL ir V. Radžiūno, LRT.lt) nuotr.

Per artimiausius penkerius metus Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI) arba pasikeis ir sustiprės, arba bus susitaikęs tapti eiliniu, blankiu ir pasyviu fakultetu.

Taip tvirtina instituto direktoriaus rinkimuose dabartiniam vadovui Ramūnui Vilpišauskui pirštinę metęs politologas Tomas Janeliūnas, viešai prakalbęs apie smukusį instituto populiarumą ir vidines problemas.

Kas taps naujuoju TSPMI direktoriumi, instituto taryba slaptu balsavimu nuspręs kitą antradienį. DELFI domėjosi, kokią TSPMI ateitį mato abu kandidatai.

T. Janeliūnas atvirai įvardijo bėdas

„Per artimiausius penkerius metus institutas arba pasikeis ir sustiprės, arba bus susitaikęs tapti eiliniu, blankiu ir pasyviu fakultetu“, – savo rinkiminėse tezėse nurodo TSPMI Tarptautinių santykių katedros vedėjas, docentas T. Janeliūnas. Pasak T. Janeliūno, institutui reikia veržlumo ir progreso, o ne inertiško plaukimo pasroviui. Jo manymu, institutui reikia akivaizdaus, kryptingo judėjimo pirmyn ir tam būtina skirti žymiai daugiau pastangų nei dabar.

T. Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad VU kontekste jau dabar TSPMI bakalauro ir magistro programos sulaukia gerokai mažesnio stojančiųjų skaičiaus nei prieš keletą metų. Pageidaujančių studijuoti bakalauro programoje skaičius per 2009–2013 m. krito 38 proc., o tai yra daugiau nei į visas VU studijas siekiančių stoti sumažėjęs vidurkis (-36 proc.). Tai ryškiai daugiau, nei sumažėjo vidurinių mokyklų absolventų skaičius (-18 proc.). Pageidaujančiųjų stoti į visas TSPMI magistratūros programas skaičius sumažėjo net 47 proc. (nuo 465 paraiškų 2009 m. iki 247 paraiškų 2013 m.), studentų iš užsienio skaičius taip pat mažėjo.

„Šios tendencijos rodo, kad mūsų patrauklumas smunka greičiau, nei tai lemtų tik demografiniai rodikliai. Tai turėtų būti didžiulio aliarmo signalas ir paskata esminiams pokyčiams, o ne savęs raminimui, kad vis dar esame geriausi ir viskas bus gerai“, – rašoma T. Janeliūno programinėse tezėse.

„Siekis gana paprastas: manau, kad institutui reikia atsinaujinimo, daugiau veržlumo ir ryškesnio politinio matomumo. Neabejoju, kad institute tikrai yra labai daug tinkamų aukštos kvalifikacijos ekspertų, dėstytojų, kurie gali ne tik tirti politiką kaip objektą, bet atitinkamai kaip ekspertai siūlyti praktinius siūlymus politikams, ieškant geriausių sprendimų, patys dalyvauti tuose politiniuose procesuose“, – DELFI sakė T. Janeliūnas.

T. Janeliūnas paminėjo atvejus, kai žinomi mokslininkai Lauras Bielinis, Mindaugas Jurkynas, Egdūnas Račius paliko TSPMI, nes buvo pavilioti Vytauto Didžiojo universiteto. „Būtų blogai, jei tos tendencijos stiprėtų. Mes tikrai turime jausti konkurenciją, reikėtų suprasti, kad šiuolaikiniame pasaulyje tenka konkuruoti ir jei tą nori daryti gerai, reikia ir savo stipriąsias puses stiprinti“, – dėstė T. Janeliūnas.

T. Janeliūnas tarp tikslų nurodo ir tarptautiškumo didinimą. Jo nuomone, tikrai yra galimybių bendradarbiauti su užsienio universitetais. Jau dabar TSPMI programos anglų kalba pritraukia studentų iš užsienio, institutas – vienas patraukliausių VU pagal „Erasmus“ programas. „Tačiau to neužtenka – reikia tą stiprinti, taip pat reikia stiprinti galimybes pritraukti ne tik studentus, bet ir dėstytojus iš užsienio. Tai galėtų mums padėti konkuruoti su užsienio universitetais, į kuriuos stoja vis daugiau mūsų abiturientų“, – sakė kandidatas į instituto direktorius. Jis užsimena apie jungtinių studijų programų su kitais universitetais būtinybę. Jei būtų išrinktas, T. Janeliūnas paliktų darbą žurnale „IQ-The Economist“.

R. Vilpišauskas: ruošiame Lietuvos lyderius

Tuo metu dabartinis TSPMI vadovas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas profesorius R. Vilpišauskas savo programoje rašo, kad ir anksčiau, ir dabar jam svarbiausi buvo ir yra akademinės laisvės, darbo komandoje, tarpusavio pagarbos bei argumentavimo kultūros, profesinės etikos, efektyvaus valdymo ir asmeninio integralumo principai.

Pasak R. Vilpišausko, šie penkeri metai nebuvo lengvi, tačiau kartu dirbant pavyko realizuoti iškeltus prioritetus: plėtoti mokslinius tyrimus; gerinti studijų kokybę; stabilizuoti ir subalansuoti finansavimą; instituto veikloje skirti daugiau dėmesio politikos analizei, o ne tiesioginiam dalyvavimui politikoje.

R. Vilpišauskas džiaugiasi, kad pastaraisiais metais instituto tyrėjai kaip niekada intensyviai dalyvauja moksliniuose projektuose Lietuvoje, iš jų uždirbama kaip niekada daug lėšų. Jo tvirtinimu, instituto žinomumo Europoje didėjimą iliustruoja ir pakvietimas dalyvauti teikiant paraišką programos „Horizon 2020“ „Iššūkiai Europai“ konkursui. Prieš savaitę direktorius teigia susitaręs dėl instituto dalyvavimo dar vienoje „Horizon 2020“ paraiškoje Rytų partnerystės tematika.

Profesoriaus teigimu, TSPMI sutvirtinta studijų kokybės stebėsenos sistema, studijų programos tapo kokybiškesnės ir geriau papildo viena kitą.

„Esu įsitikinęs, jog, ruošdami būsimus Lietuvos lyderius, turime mokyti juos ir pačių lyderystės įgūdžių, orientuotis ne tik į tarptautinių santykių, politikos analizės ar politikos teorijos žinias ir analitinius įgūdžius, bet ir ugdyti lyderystės, efektyvaus ir etiško veikimo viešojoje politikoje, pokyčių valdymo įgūdžius. Dažnai būtent tokių įgūdžių reikia norint sutelkti politinę bendruomenę ar konkrečią organizaciją bendram veiksmui ir iškeltų vizijų bei tikslų praktiniam realizavimui“, – rašoma R. Vilpišausko programoje. Nuolatiniu instituto veiklos požymiu jis įvardija pokyčius.

Pasak R. Vilpišausko, demografinė situacija ir mažėjantis studijuojančių skaičius kelia rimtus iššūkius, tačiau jis neabejoja instituto bendruomenės gebėjimu su jais susitvarkyti ir toliau pritraukti gabiausius ir labiausiai motyvuotus studentus. R. Vilpišauskas taip pat žada sustiprinti vidinę ir išorinę TSPMI komunikaciją.

„Mūsų nuomone, reikia ugdyti žmonių mąstymo įgūdžius ir šitaip ruošti žmones tolesnei karjerai, kuri yra gana plati. (…) Pagrindinė misija – ugdyti mąstančius ir toliau save tobulinti bei atlikti lyderio vaidmenį sugebančius žmones“, – apie TSPMI tikslus DELFI kalbėjo R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, baigusieji TSPMI įgyja įgūdžių toliau mokytis dirbdami, užsiimti visuomenine veikla, dirbti viešajame sektoriuje. R. Vilpišauskas sako, kad dauguma absolventų eina dirbti arba į diplomatinę tarnybą, arba į kitas ministerijas, analitinius centrus, nevyriausybines organizacijas, nemažai dirba versle. Kol kas mažai absolventų pasuka į politiką.

Neaiški ateitis

T. Janeliūnas savo programinėse tezėse užsiminė ir apie tai, kas TSPMI jau kurį laiką šnabždamasi puse lūpų: galimą nepriklausomumo praradimą. Užsienio ekspertai VU atliktose studijose yra pasiūlę TSPMI integruoti į kitus universiteto padalinius.

„VU laukia rimtos vidinės reformos, kuomet vėl bus svarstomi įvairūs padalinių jungimo scenarijai. Turime užtikrinti TSPMI savarankiškumą. Tam reikės argumentuoti, kuo mes esame išskirtiniai. Turime patvirtinti, kad esame ir būsime VU „flagmanas“ tiek viešojoje erdvėje, tiek visuomeniniuose ir politiniuose procesuose. Neužtenka tik akademiškai stebėti, kaip formuojama politika. Reikia įsitraukti į ją. Tik tai mus išties išskirs iš visų kitų VU fakultetų, kuriuos galima tiesiog „supaprastinti“ vardan lėšų taupymo“, – rašo T. Janeliūnas.

R. Vilpišauskas apie galimą TSPMI integraciją į kitus padalinius savo programoje neužsimena.

Kitą pirmadienį kandidatai į TSPMI vadovus susigrums rinkiminiuose debatuose.

DELFI primena, kad R. Vilpišauskas TSPMI vadovauja nuo 2009 m. Iki tol dvi kadencijas TSPMI direktoriumi buvo politologas profesorius Raimundas Lopata, nuo 1992 m. institutui vadovavo profesorius Egidijus Kūris.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...