captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl M. Dargužaitės išsišokimo – abejonės

Viešas buvusios „Investuok Lietuvoje“ vadovės Mildos Dargužaitės pareiškimas, kad žemesnę nei pirmą poziciją konservatorių sąraše savivaldos rinkimuose Vilniuje ji traktuotų kaip neįvertinimą, gali sukelti furorą partijos viduje.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Viešas buvusios „Investuok Lietuvoje“ vadovės Mildos Dargužaitės pareiškimas, kad žemesnę nei pirmą poziciją konservatorių sąraše savivaldos rinkimuose Vilniuje ji traktuotų kaip neįvertinimą, gali sukelti furorą partijos viduje.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai dar kovo mėnesį buvo nusprendę, kad 2015 m. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose Vilniaus sąrašo lyderis bus Seimo narys, Vilniaus skyrių sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas. Šis politikas surinko 83 proc. sueigos delegatų balsų.

M. Adomėnas sako, kad su M. Dargužaite pokalbiai vyko kitame kontekste – tai yra, kai buvo kalbama apie visuomenės atstovams atvirą sąrašą, kad naujai išrinkta miesto taryba taptų tarsi „miesto tėvais“.

„Šiame kontekste ir vyko pokalbiai su M. Dargužaite. Nežinau, ką jai galbūt yra pasiūlę kiti kolegos, tačiau demokratinių mūsų bendruomenės sprendimų, mano žiniomis, niekas neatšaukė“, – sakė politikas.

M. Adomėnas (dešinėje), V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Mes esame politinė bendruomenė ir laikomės demokratinių principų bei procedūrų. TS-LKD Vilniaus sueigos – visus vienuolika Vilniaus skyrių ir pustrečio tūkstančio narių vienijančios organizacijos – buvau išrinktas sąrašo lyderiu. Tai reiškia, man buvo patikėta vesti partiją į savivaldos rinkimus. Be abejo, mums svarbu įtraukti kompetentingų profesionalų į savo komandą, ypač tokiose srityse, kur reikia spręsti labai opius, labai svarbius uždavinius – traukti Vilnių iš milijardinės skolos“, – pridūrė M. Adomėnas.

Partijos lyderis Andrius Kubilius teigia neįžvelgiantis ypatingų problemų, bet vengė kalbėti konkrečiai. Politikas sako nematęs M. Dargužaitės pareiškimo. Jis M. Dargužaitės pasisakymus įvertino kaip diskusijas ir tiek.

M. Dargužaitės „perliukai“

Duodama interviu „Lietuvos žinioms“ M. Dargužaitė pasakė keletą esminių dalykų. Pirma, ji geriausiai tinka užimti mero pareigas po savivaldos rinkimų. Antra, politinė patirtis lygu popierių stumdymui. Trečia, buvimo partijoje ji nesureikšmina.

„Nežinau, kodėl buvimas partijoje turi būti sureikšminamas. Nesuprantu, kai viešojoje erdvėje girdžiu, kad „šitas politikas negali daryti to ar kito, nes neturi politinės patirties“. Kas yra politinė patirtis? Popierių stumdymas?“ – klausė M. Dargužaitė, atsakydama, ką nusprestų, jei konservatoriai siūlydami mero postą pageidautų jos įstojimo į partiją.

Klausiama, ar sutiktų kandidatuoti tik į miesto tarybą, o ne mero postą, buvusi „Investuok Lietuvoje“ vadovė svarstė, kad tai būtų jos neįvertinimas.

„Man atrodo, tai būtų manęs neįvertinimas. Norėčiau būti ten, kur esu vertinama. Jeigu atsirastų už mane geresnių kandidatų – labai prašau. Bet šiuo metu jų nelabai matau“, – atsakė M. Dargužaitė.

Ji taip pat pabrėžė, kad dirbti kartu jai siūlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentūra šio M. Dargužaitės teiginio nekomentuoja.

Kiek vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ M. Dargužaitė jautė pareigą patikslinti keletą dalykų. Pavyzdžiui, ji sušvelnino poziciją dėl to, kad nemato kitų už save geresnių kandidatų.

„Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje sutikau puikių žmonių, kurie savo žiniomis ir gebėjimais galėtų labai daug padaryti Lietuvos valdyme – tiek valstybiniame, tiek savivaldybės lygmeny. Kai kurie iš jų būtų labai puikūs merai. Deja, bet sėkmingai dirbantys ir galbūt patys geriausi apie tai net nesvarsto“, – situaciją bandė gelbėti M. Dargužaitė.

Ji taip pat paaiškino, kad konservatoriai pakvietė ją prisidėti prie miesto valdymo, bet esą ji jau buvo priėmusi darbo pasiūlymą Kanadoje. M. Dargužaitė leidžia suprasti, kad galutinio sprendimo ji dar nepriėmė.

„Turiu dar kartą labai rimtai įvertinti daug aspektų: kaip efektyviai būtų galima įgyvendinti labai reikalingas reformas ir naujus projektus Vilniuje, kas prisijungtų prie komandos, galų gale – ką reiškia žengti žingsnį į politiką“, – rašė ji.

M. Dargužaitė pripažino, kad sąrašo lyderį renka partija. Jos teigimu, jei dirbtų Lietuvoje, svarstytų galimybę prie Vilniaus valdymo prisidėti įvairiais būdais, tačiau kadangi dirba užsienyje – jai būtų priimtiniau sąrašo lyderės pozicija.

A. Kubilius žaidžia M. Adomėnui už nugaros?

A. Kubilius, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

M. Dargužaitės pareiškimais patys konservatoriai patenkinti nebuvo. Kai kurie partijos nariai DELFI pasakojo, kad M. Dargužaitę „stumia“ buvę ūkio ministrai Dainius Kreivys ir Rimantas Žylius bei pats Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas A. Kubilius.

Teigiama, kad M. Dargužaitė su D. Kreiviu bendrauja šeimomis.

Neoficialiais duomenimis, M. Dargužaitei tikriausiai buvo siūloma tapti Nr. 2, tačiau rinkimų sėkmės atveju buvo pažadėtas ir mero postas.

„Tačiau, atrodo, kad ji nori vesti sąrašą ir dabar aiškina, kad M. Adomėnas nesugeba būti meru“, – sakė vienas konservatorius.

Pašnekovo teigimu, net būdamas ganėtinai tolimas M. Adomėnui jis būtų linkęs jį paremti, nes partijos struktūrų valia pirmą poziciją nulėmė būtent šiam politikui.

Konservatoriaus teigimu, panašiai nutiko su jaunuoju Gabrieliumi Landsbergiu Europos Parlamento rinkimuose. Šį politiką visiškai netikėtai į rinkimus įsuko irgi A. Kubiliaus komanda, tačiau dėl G. Landsbergio kandidatūros bent apsisprendė partijos taryba. Šiuo atveju partijos struktūros jau yra priėmusios sprendimą, kuris dabar kvestionuojamas.

A. Kubilius bėdų neįžvelgia

Pats A. Kubilius aiškina negalintis komentuoti M. Dargužaitės pasisakymų, nes yra išvykęs ir nematė interviu.

„Vyksta normalios diskusijos, ir kažkokį sprendimą rasim“, – nedaugiažodžiavo Lenkijoje viešintis politikas.

„Aš neturiu ką daug vertinti. Sąrašo lyderio rinkimai yra įvykę, toliau vyksta normalūs sąrašų derinimai. Koks bus galutinis rezultatas – pamatysim. O M. Dargužaitės profesionalumą mes tikrai vertiname, vertiname tai, kad ji jungiasi į mūsų komandą. Aš tą tik galiu pasakyti“, – pridūrė A. Kubilius.

Klausiamas, ar jam atrodo įprasta, jog asmuo iš šalies iškart pageidauja tapti miesto meru, nepaisant to, kad rinkimuose dalyvauja partijų sąrašai, A. Kubilius pakartojo neturintis pilnos informacijos.

„O tai, kad žmogus išsako tam tikrą matymą, savo požiūrį, tai...atviras išsakymas irgi yra gerai“, – sakė buvęs premjeras.

Biografija

M. Dargužaitė Lietuvoje pasirodė 2011 m., kai pradėjo dirbti tuometinio ūkio ministro R. Žyliaus patarėja.

Remiantis biografija, M. Dargužaitė yra įgijusi Midilburio koledže matematikos ir ekonomikos bakalauro laipsnį, o Prinstono universitete – optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį.

Ji nurodo, kad nuo 1999 m. dirbo analitike investiciniame banke „Donaldson, Lufkin & Jenerette“, nuo 2004 m. pradėjo eiti pareigas banke „Goldman Sachs“.

M. Dargužaitės biografijoje rašoma, kad ji buvo „Goldman Sachs“ viceprezidentė, Strateginio turto paskirstymo grupės vadovė, investicijų, rizikos, naujų investicinių produktų ir filantropinės iniciatyvos komitetų narė.

Businessweek.com rašo, kad šiame banke esama daugiau nei 5000 viceprezidentų ar aukštesnes pareigas einančių asmenų.

Kaip „The Guardian“ rašo Jill Treanor, šio investicinio banko struktūra yra rigidiška. Aukštųjų mokyklų absolventai yra samdomi analitikais, verslo srities išsilavinimą įgiję asmenys tampa asocijuotais bendradarbiais (associates). Kiek aukštesnis yra viceprezidento rangas, toliau seka vykdomojo direktoriaus pareigos, dar aukščiau – vykdomojo direktoriaus-partnerio vieta.

„Goldman Sachs“ yra ilgametę patirtį turintis JAV investicinis bankas, tačiau per ekonominę krizę 2008–2012 m. patyrė rimtų smūgių reputacijai.

Šio investicinio banko vaidmenį ekonominės krizės kilimui tyrė JAV Kongresas bei Teisingumo departamentas. „Goldman Sacks“ 2010 m. sutiko sumokėti 550 mln. dolerių JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) dėl kaltinimų piktnaudžiavus klientų pasitikėjimu ir atlikus itin rizikingų operacijų, kuriomis siekta gauti naudos iš Amerikos būsto paskolų rinkos smukimo.

SEC duomenimis, „Goldman Sachs“ siūlė savo klientams investuoti į hipotekinius vertybinius popierius nesakydamas, kad vertybinių popierių portfelį sudaro rizikos draudimo fondas, kuris lažinasi, kad jo parenkamų vertybinių popierių vertė smuks. Dėl tokių banko veiksmų klientai prarado daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.

Buvęs banko „Goldman Sachs“ direktorius yra Rajatas Gupta pripažintas kaltu dėl neteisėtos informacijos teikimo rizikos draudimo fondo „Galleon Group“ steigėjui Rajui Rajaratnamui.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...