captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Olekas dar nežino, iš kur gaus didžiąją dalį pinigų krašto apsaugai

Krašto apsaugos biudžetas dar šiemet turėtų didėti 130 milijonų litų – maždaug šeštadaliu. Kitais metais išlaidos krašto gynybai išaugs dar daugiau, kol padidės dvigubai. Kam Lietuvos kariuomenei tiek daug pinigų? Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku ir prezidentės patarėja Jovita Neliupšiene.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Krašto apsaugos biudžetas dar šiemet turėtų didėti 130 milijonų litų – maždaug šeštadaliu. Kitais metais išlaidos krašto gynybai išaugs dar daugiau, kol padidės dvigubai. Kam Lietuvos kariuomenei tiek daug pinigų? Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku ir prezidentės patarėja Jovita Neliupšiene.

– Pone Olekai, ar tiesa, kad mūsų kariuomenė neturi šovinių, sviedinių, neturi priemonių vykdyti pratybas?

– Turi, tačiau per mažai. Todėl ir reikia atkurti rezervus ypač dabar, kai vyksta intensyvios pratybos, atvyksta į jas partneriai, pratybų apimtys išsiplėtė.

– Vyksta pratybos, plečiasi jų apimtys, tačiau nėra kuo šaudyti?

– Yra kuo šaudyti, tačiau nepakankamai. Kiekvienas šaudymas turi baigtis su tam tikru rezervu, kad ir kitą kartą būtų kuo šaudyti. Mums reikia plėsti pratybų laukus, poligonus, nes kuopų ir batalionų pratybos – ne tas pats. Reikia ir lėktuvų bakus užpildyti, kad būtų saugu  ir Jūsų laidos vyktų, nes Luhanske ir Donecke ne visos laidos vyksta. Tai mūsų pareiga, ir aš džiaugiuosi, kad visos valdžios institucijos dėl to sutaria. Siekiame, kad skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, efektyviai, kad po to nebūtų kalbama, kad pinigai išleisti nežinia kam. Manau, pirmieji pinigai krašto apsaugą pasieks dar šį mėnesį.

– Ponia Neliupšiene, ar galima teigti, kad Lietuvos kariuomenė yra nugyventa ir apie tai iki šiol nebuvo žinoma?

– Kam tai reikėjo žinoti, tas žinojo. Kiekvienas Lietuvos pilietis, besidomintis informacija, kurios pastaruoju metu buvo apstu, galėjo matyti, kas vyksta už Lietuvos sienų. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, turi būti nustatomi tinkamai prioritetai – apie kokias grėsmes turime kalbėti, kokioms ruoštis. Nereikėtų pamiršti, kad 2008–2009 metais išgyvenome patį krizės piką, tačiau šiandien mes turime realiai vertinti situaciją. Grėsmių yra, jos įvairios – ne tik karinės, bet ir informacinės, kibernetinės, ir į tai mes privalome turėti atsaką. Kariuomenė turi būti pasiruošusi ir skiriamos lėšos turi būti naudojamos efektyviai.

– Pone Paulauskai, kaip Jūs vertinate dabartinę situaciją kariuomenėje?

– Pateiksiu vieną proporciją. NATO standartai sako, kad 50 procentų lėšų turi būti skirta atlyginimams, kariuomenės personalo išlaikymui ir 20 procentų įsigijimams. O pas mus dabar  proporcija tokia: 67 ir 11. Taigi įsigijimams skiriama 11 procentų biudžeto ir tai ne per metus, o per ilgesnį laikotarpį. Šią proporciją reikia keisti. Kol kas nepakanka kareivių. Manome, kad iki 2016 metų turime padidinti karių skaičių dar tūkstančiu, tai atitiktų proporcijas NATO kariuomenėje. Dabar mūsų kariuomenėje yra karininkai, puskarininkiai ir kareiviai, o pastarieji yra deficitas.

– Pone Olekai, Jūs kalbate apie tai, kad šiemet naujų karių dar neruošime, o kitais metais tiek profesinės karo tarnybos, tiek rezervo karių skaičius padidės po 100. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, kad tai viso labo kosmetiniai pasiūlymai, reikia iš karto pradėti nuo 1000 naujų karių. Ką apie tai manote?

– Baziniuose kursuose šiemet mes paruošime apie 800 karių, o profesionalų skaičių ir rezervą didinsime minimaliai, bet nepaliksime taip, kaip buvo. Siekiame, kad karys galėtų atlikti savo pareigą, kad būtų aprengtas ir apginkluotas, turėtų galimybių treniruotis. Tada jis gali stoti ginti. Jei mes išplėsime karių skaičių, o jie vaikščios su lazdomis, kas iš to? Manau, mūsų kariuomenei turi būti kokybiška.

A. Paulauskas: Valstybės gynimo taryboje  ir po to greičiausiai Seime mes tvirtinsime ribinį karių skaičių ir kariuomenės struktūrą. Tai yra netiesioginis signalas, koks turėtų būti krašto apsaugos biudžetas, nes iki šiol mes patvirtindavome tuos skaičius, tačiau jie taip ir likdavo nepasiekiami. Taigi, tegu būna realūs skaičiai, tokie, kokie atitinka poreikį, ir tai bus aiškus signalas planuojant krašto apsaugos biudžetą. Kad nebūtų kaip anksčiau – skaičiai sau, o biudžetas sau.

– Pone Paulauskai, Jūs rodėte Krašto apsaugos ministerijos parengtą projektą dėl išlaidų didinimo. Iš šio grafiko matyti, kad esminis išlaidų krašto apsaugai didinimas numatytas tik apie 2020 metus, o ne proporcingai. Kaip tai galėjo atsitikti?

J. Olekas: Nežinau, apie kokį variantą Jūs kalbate. Mes esame sutarę, kad nuo 2016 metų per ketverius metus krašto apsaugos finansavimas bus didinamas proporcingai.

– O kodėl ne nuo 2015 metų? Ar tai nėra apsidraudimas ir naštos perkėlimas kitai valdžiai?

J. Neliupšienė: Manau, kad jau šiemet turėtų būti didinamas gynybos biudžetas, galima kalbėti apie konkrečias sumas ir tai yra Krašto apsaugos ministerijos kompetencija. Seimas priims sprendimus, koks tas biudžetas bus, tačiau jau kitais metais biudžetas turi būti tolygiai didinamas.

– Prezidentė pasisako už tai, kad biudžetas krašto apsaugai būtų didinamas proporcingai iki 2020 metų?

J. Neliupšienė: Viskas priklauso nuo finansų planavimo ir strategijos. Taip, prioritetas yra tolygus  biudžeto augimas, o ne esminis jo didėjimas paskutinius dvejus metus.

– Pone Olekai, įstatymai numato, kad reikia pasakyti, iš kur ruošiamasi didinti išlaidas krašto apsaugai. Dabar tarsi sutarta dėl 130 milijonų litų, esame ne kartą girdėję apie mistinį ekonomikos augimą, iš kurio ketinama finansuoti ir pensijų kompensavimą, ir atlyginimų didinimą. Iš kur imsite pinigų?

– Dalis pinigų – tai yra trečdalis sumos – dar šį mėnesį bus skirta iš privatizavimo fondo. Iš kur bus gauti kiti pinigai, nežinau, gal finansų ministras galėtų tiksliau pasakyti. Manau, sprendimai bus padaryti artimiausiu metu.

J. Neliupšienė: Augant ekonomikai, padidėjo gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, daugiau surinkta akcizų, taigi galimybių yra.

– Taip, tačiau tos lėšos jau paskirstytos pensijų grąžinimui?

J. Naliupšienė: Manau, kad analogišką sumą galime numatyti ir gynybos finansavimo didinimui. Pensijų ir gynybos finansavimo nereikėtų priešinti nei šiais, nei kitais metais. Viena vertus, yra valstybės gynyba, kad būtų ką ginti, kita vertus, mums reikia mažinti ir socialinę atskirtį. Be to, Finansų ministerija buvo suplanavusi, kad surinks 200 milijonų litų daugiau iš PVM, deja, taip neįvyko, tai gal reikėtų susirūpinti?

– Gal reikia atvirai pasakyti, kad 100 milijonų, kurių trūksta šiemet, nesudaro nė 0,1 procento BVP ir todėl planuojama didinti biudžeto deficitą – kitaip tariant, pasiskolinti – ir visiems būtų aišku? Dabar pasirinkta kažkokia nutylėjimo taktika.

A. Paulauskas: Prieš įsivedant eurą apie deficito didinimą kalbama atsargiau, bet premjeras aiškiai pasakė, kad finansavimas krašto apsaugai bus didinamas 130 milijonų, tikiu, kad jis ir žino, iš kur juos paimti.

– Ar nereikėtų aiškiai pasakyti visuomenei, kad šiuo metu politikai sutaria, jog krašto gynyba yra didžiausiais valstybės prioritetas, nes šiai sričiai finansavimas bus didinimas daugiausiai per artimiausius šešerius metus?

A. Paulauskas: Šiandien yra pati geriausia situacija didinti gynybos biudžetą. Žmonės nusiteikę palankiai, padaugėjo norinčių dalyvauti kariuomenės veikloje, baziniuose mokymuose ir šią situaciją turime išnaudoti.

J. Olekas: Dabar yra nuspręsta vykdyti ilgai nevykdytus įsipareigojimus. Pamatėme, kad tų įsipareigojimų nevykdymas gresia mūsų saugumui. Džiaugiuosi, kad yra prezidentės palaikymas, partijų susitarimas ir mūsų žmonės galės gyventi saugiai, galėsime įgyvendinti visus reikalingus projektus. Kalbant ir apie ekonomikos augimą – kas investuos į nesaugią šalį? Dabar nuolat girdime, kad iš Rusijos, Ukrainos investuotojai traukiasi. Jei neužtikrinsime saugumo, nebus ir investicijų.

J. Neliupšienė: Svarbiausius prioritetus jau minėjau – tai pensijų kompensavimas ir krašto gynyba. Tačiau nereikia kalbėti vien tik apie tarptautinius įsipareigojimus. Valstybės gynimas yra mūsų nacionalinis interesas. Šiuo metu saugumo sąvoka yra išsiplėtusi, kalbame ne vien tik apie karinį saugumą, bet apie investicijas kibernetinei apsaugai. Dabartinės grėsmės rodo, kad labai svarbus yra ir pasienis, ir policija.

– Kalbant apie Valstybės saugumo departamentą – turbūt jis ne mažiau nuskriaustas nei gynybos sistema?

A. Paulauskas: Dabar 90 procentų viso VSD biudžeto yra skiriama atlyginimų išmokėjimui ir tik 3 procentai veiklai.

– Tai kokia čia žvalgyba?

J. Olekas: Noriu priminti, kad jau pernai viešojo saugumo tarnybos žmonės dalyvavo baziniuose kariniuose mokymuose. Tuos žmones, kurie karo metais priklauso ginkluotoms pajėgoms, mes apmokome, paruošiame, nes iki šiol jie neturėjo jokio bazinio pasirengimo. Tai irgi daroma iš pinigų krašto apsaugai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...