captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: mąstysenos pakeitimo požymis būtų A.Butkevičiaus atsistatydinimas, bet to nebus

Nors po rinkimų nugalėtojai jau pasveikinti ir pašlovinti, o nesėkmės ištikti nuteisti ir pamokyti, vis dar netyla kalbos, kad didžiausiais pralaimėtojais verta laikyti socialdemokratus.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nors po rinkimų nugalėtojai jau pasveikinti ir pašlovinti, o nesėkmės ištikti nuteisti ir pamokyti, vis dar netyla kalbos, kad didžiausiais pralaimėtojais verta laikyti socialdemokratus.

Jų kandidatas netapo prezidentu, ir tai nieko nenustebino. Po aukštų reitingų ir sėkmingų prognozių, laimėtos vos dvi vietos į Europos Parlamentą, kai buvo kalbėta apie tris, o viltasi visų keturių, reikia manyti, pritrenkė, pirmiausia, pačius socialdemokratų rinkimų strategus. Jie traukiasi iš postų, jų oponentai partijoje reikalauja didesnių nuobaudų, kurios, jei ir bus, turėtų paaiškėti tik kitą savaitgalį po LSDP prezidiumo posėdžio. Tačiau „Savaitės“ kalbinti politologai pataria nedžiūgauti ir konservatoriams, kurių partijos pirmininkas taip įsijautė, kad net pasiūlė performuoti valdančiąją koaliciją.

Rinkimai pasibaigė, tačiau aistros dėl jų rezultatų tik įsišėlsta. Socialdemokratai, patyrę nesėkmę tiek prezidento, tiek EP rinkimuose, ėmė ieškoti kaltų. Pirmiausiai kritikos strėlės nukrypo į sociologus, kurių prognozės, pasak socialdemokratų, buvo netikslios – tikėtasi 3–4, o gautos tik 2 vietos EP.

„Manau, reikėtų kritikuoti rinkiminės kampanijos eigą, o ne sociologus, kurie metus socialdemokratams kilniai siūlydavo tą pirmą vietą. [...] Ir tikrai galima spėti, kad dėl daugelio priežasčių ta kampanija buvo, na, nepavykusi“, – teigė sociologas, tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Valdas Gaidys.

Todėl jau savaitės pabaigoje centrinio rinkimų štabo narys Juozas Olekas atsistatydino iš Vilniaus skyriaus vadovo pareigų ir paragino atsakomybę dėl nesėkmės prisiimti kitus partijos narius, vadovavusius rinkimų kampanijai. Kartu su visa savo komanda sprendimą trauktis iš rinkimų štabo vadovo pareigų priėmė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius, kurį nusivylė EP rinkimų rezultatai, teigiamai įvertino tokius partijos kolegų žingsnius, jis sutinka su nuomone, kad kalta rinkimų kampanija.

„Mes buvome susikoncentravę į prezidento rinkiminę kampaniją. Galiu pasakyti, kad iš dalies užmiršome, kad lygiagrečiai vyksta EP rinkimai. Didžioji dalis finansavimo buvo skirta prezidento rinkimų kampanijai. Manau, kad EP rinkimams mes dėmesį skyrėme jau per vėlai“, – prisipažino premjeras A. Butkevičius.

Tačiau kiti įtakingi socialdemokratai vardija ir dar nesėkmę lėmusių priežasčių. Algirdas Sysas sako, kad rinkėjai galėjo nusigręžti dėl Zigmanto Balčyčio dvilypumo – šis dalyvavo tiek prezidento, tiek EP rinkimuose. O socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis neabejoja, kad partija padarė klaidą, kandidatu nepasirinkusi A. Butkevičiaus.

„Manau, iš tiesų mes praleidome labai realų istorinį momentą laimėti šiuos prezidento rinkimus. A. Butkevičius būtų juos laimėjęs. Kita vertus, dalyvaujant rinkimuose reikėjo turėti labai aiškią poziciją, kad kandidatas dirbs Lietuvoje“, – kalbėjo Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas V. Andriukaitis.

Tokios pačios nuomonės ir partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Jo teigimu, už nesėkmingus rinkimus atsakomybė tenka esą nevykusią rinkimų strategiją pasirinkusiam J. Bernatoniui ir visai partijos vadovybei.

„Atėjo pats laikas šaukti visos partijos suvažiavimą, kad partijos vadovybė galėtų pasitikrinti savo reitingus ir prisijungtų daugiau naujų žmonių. Dabar naujų veidų nesimato, tik seni, kurie žmonėms atsibodo iki gyvo kaklo“, – tikino LSDP garbės pirmininkas A. Sakalas.

Geriau šaltas dušas dabar nei per kitus Seimo rinkimus, sako apžvalgininkai. Teigiama, kad socialdemokratams derėjo susirūpinti jau po Seimo rinkimų 2012 m., kai akivaizdžiai buvo matyti, kad jie praranda didžiųjų miestų rinkėjų pasitikėjimą. Esą kiekviena krizė skatina naujoves ir permainas, o jų socialdemokratų partijai jau seniai reikėjo, nes per kiekvienus rinkimus partija sulaukia vis mažiau rinkėjų balsų. Politologų manymu, dabartinę situaciją pakeistų tik radikalios permainos, tik klausimas, ar jie išdrįs tai padaryti.

„Jeigu sąrašą palyginsime TS–LKD sąrašu, tai jis atrodė, na, nepatrauklus, švelniai tariant. Bet pakeisti staiga visą partijos liniją ir įsileisti naujus žmones reikia daug drąsos. Ar jie turės jos? Na, sunku atsakyti dabar“, – aiškino VU TSPMI dėstytoja profesorė dr. Ainė Ramonaitė.

„Mąstysenos pakeitimo požymis, manyčiau, būtų paties A. Butkevičiaus pasitraukimas iš partijos lyderio posto, bet tai, aišku, neįvyks. Kadangi jis dabar ant bangos, taip pat yra Vyriausybės vadovas. Tačiau kaip žinia, Vyriausybės vadovu galima dirbti ir nesant partijos lyderiu. Bet kokiu atveju, toks gestas būtų priimtas visuomenės labai teigiamai“, – teigė VDU politologas Bernaras Ivanovas.

Labiausiai socialdemokratų nesėkmė pradžiugino konservatorius, kurie EP rinkimuose sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo. Partijos lyderis Andrius Kubilius prabilo net apie naują koaliciją, prie kurios neprieštarautų prisijungti ir jie. Tačiau tokia galimybe politologai labai abejoja, be to, pastebi, kad konservatoriams nėra ko džiūgauti.

„Konservatorių ambicijos yra, na, sužadintos jų norų, o ne realios situacijos. Reali situacija yra tokia, kokia yra, ir, manau, kol kas rimtų priežasčių kaitai koalicijoje nėra“, – tikino VDU politologas B. Ivanovas.

„Kitas yra dalykas, kuris neleidžia labai džiaugtis, jei pažiūrėsime į absoliutų balsų skaičių, tai jie nieko neišlošė po 2012 Seimo rinkimų. Jie gavo netgi šiek tiek mažiau [balsų]“, – sakė VU TSPMI dėstytoja profesorė A. Ramonaitė.

Teigiama, kad didžiausiais laimėtojais šiuose rinkimuose galima laikyti Liberalų sąjūdį bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Pirmieji, neturėdami jokių iliuzijų elgėsi drąsiai ir EP rinkimuose laimėjo dvi vietas, antriesiems, nuolat likdavusiems didžiosios politikos pakraščiuose, laimėti vieną vietą padėjo patriotinė retorika. Tiesa, pasitikėti už juos balsavusiais rinkėjais abi partijos tikrai negali.

„Tai yra laimėjimas, bet ar jis yra ilgalaikis? Tie žmonės neturi partinio prieraišumo. Jie kitą kartą gali lygiai taip pat nudreifuoti kažkur kitur, žodžiu neaišku, kas iš to bus“, – teigė A. Ramonaitė.

Socialdemokratams liko dar viena kova – dėl Europos komisaro posto. Iki rinkimų kalbėta, kad tai galėtų būti prezidento rinkimus Daliai Grybauskaitei pralaimėjęs Z. Balčytis, tačiau pastaruoju metu pasirodo vis daugiau naujų pavardžių. Premjeras sako, kad jau artimiausiu metu iš kelių kandidatų bus pasirinkti du realiausi, tačiau nesako, ar tarp jų bus Z. Balčyčio pavardė. Ar nebus taip, kad daug norėję socialdemokratai, tiesiog liks prie suskilusios geldos?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...