captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Andriukaitis už vaistus permokantiems ligoniams: patys kalti

Kilus žmonių pasipiktinimui, kad už dalį valstybės kompensuojamų vaistų šį mėnesį tenka primokėti, Sveikatos apsaugos ministerijoje aiškintasi, kas dėl to kaltas.
V. Andriukaitis, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Andriukaitis, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Kilus žmonių pasipiktinimui, kad už dalį valstybės kompensuojamų vaistų šį mėnesį tenka primokėti, Sveikatos apsaugos ministerijoje aiškintasi, kas dėl to kaltas.

Vieno atpirkimo ožio nerasta, bet ir ministras, ir kitų valstybės institucijų atstovai pareiškė, kad neekonomiškai elgiasi patys ligoniai – mat vietoje pigiausio vaisto perka brangesnį.

Šį mėnesį įsigaliojus naujam Kompensuojamųjų vaistų kainynui paaiškėjo, kad už dalį iki šiol buvusių nemokamų preparatų dabar ligoniams tenka patiems kažkiek suploti. Ypač šokiruoti sako esantys diabetikai, kuriems leistis insuliną - gyvybiškai svarbu. Kad reikėtų už jį mokėti esą nėra buvę per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Teigiama, kad primokėti tenka ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, taip pat esą kai kuriomis vėžio formomis.

Kainyną patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis skelbė, kad sumažinus bazines vaistų kainas vaistai atpigs. Nutiko priešingai, kodėl - aiškinamasi jau kelintą kartą.

Ministras kaltina vaistų tiekėjus. Šie atkerta, kad iš kompensuojamųjų vaistų visai nemokami žmonėms yra tik dalis. Už kitus visada teko kiek nors atseikėti. O, sumažinus bazinę kainą, išaugo priemoka ligoniui.

„Ant stalo padedat tris dalykus skirtingom kainom, kurie tiekiami į Lietuvą. Skirtingos kompanijos tris produktus tiekia skirtingai kainom, valstybė kompensuoja bazinę kainą, tas skirtumas – jis automatiškai pagal Lietuvoje nustatytą tvarką turi būt kompensuojamas ligonių. Tos priemokos egzistavo ir egzistuoja“ – sako Leonas Kalėtinas, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius.

Valstybinė ligonių kasa pripažįsta naujus duomenis apie realias priemokas turėsianti tik birželio viduryje, bet ministerijos atstovai jau tvirtina: kas penktas iš kompensuojamų vaistų turi būti nemokamas, o kitų dauguma turi kainuoti simboliškai - kelis litus. Kad žmonės už preparatus primoka po keliasdešimt litų esą tikriausiai patys kalti, nes įpratę pirkti brangius vaistus. Kai kainyne yra pigesnių, už kuriuos nereikėtų primokėti.

„Toks supratimas, kad jeigu vaistas brangesnis, tai geresnis. Ir tas supratimas yra palaikomas. Toks supratimas yra naudingas bizniui“, – sako V. Andriukaitis.

Ministras kaltina gydytojus, kurie ligoniui išrašo brangesnį vaistą, ir vaistines, kad nepasiūlo pigesnės alternatyvos. Vaistinės sako, kad vaistininkas ne visada gali pats kaitalioti medikamentus.

„Daugiausia perka tą, kurį jau vartoja arba kurį pasiūlo gydytojas. Ne visada pasirenka pigiausią. Insulino atveju vaistinė pasiūlyt pigiausio negali. Nes insuliną gali pakeist ne vaistininkas, o gydytojas“, – sako Vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė.

Vaistų kontrolės tarnyba irgi pripažįsta, kad ne visada vienus vaistus galima keisti kitais.

Skaičiuojama, kad pirkdami pigesnius analogiškus vaistus žmonės išleistų šešis kartus mažiau. Dabar esą be reikalo pakloja 36 mln. litų.

Vis dėlto kaip pasiekti, kad primokėti už ligšiol nemokamus buvusius preparatus žmonės ir vėl neturėtų primokėti, kol kas neaišku. Farmacijos kompanijos sako, kad daugiau pinigų kompensuojamiesiems vaistais turėtų skirti valstybė, užuot taupiusi, bet žada atsiklausti pagrindinių būstinių užsienyje, ką galėtų padaryti.

Ministras, jeigu to nebus, grasina sankcijomis. Tačiau kol kas aišku viena - bent jau iki birželio vidurio padėtis nepasikeis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...