captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Butkevičius: prezidentės pasisakymai apie Vyriausybę – rinkimų propaganda

Premjeras ir socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką Vyriausybei vadina rinkimų propaganda ir teigia, kad aukštas pareigas užimančiam asmeniui nederėtų žeminti kitų. Jam nesuprantami ir kai kurių koalicijos parnerių rinkimų metu išsakyti pareiškimai, tačiau didelių pokyčių valdančiojoje koalicijoje nežada.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Premjeras ir socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką Vyriausybei vadina rinkimų propaganda ir teigia, kad aukštas pareigas užimančiam asmeniui nederėtų žeminti kitų. Jam nesuprantami ir kai kurių koalicijos parnerių rinkimų metu išsakyti pareiškimai, tačiau didelių pokyčių valdančiojoje koalicijoje nežada.

Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su premjeru.

– Pone Butkevičiau, pradėkime nuo rinkimų rezultatų. Kodėl socialdemokratai tapo visiškai neįdomūs didžiųjų miestų gyventojams. Vilniuje buvote ketvirti, Kaune – treti, Klaipėdoje – šešti. Ką apie tai manote?

– Kol kas neturiu atsakymo į šį klausimą. Per rinkimų kampaniją Kaune, Vilniuje susitikimų su gyventojais buvo mažiausiai. Rinkimų štabas greičiausiai manė, kad tai kandidatų, dalyvaujančių rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) asmeninis reikalas, o pačiame štabe, esu ir pats tai pastebėjęs, buvo aptariami videoklipai, užsakomieji straipsniai spaudoje ir panašiai. Manau, kad didiesiems miestams buvo skirtas pats mažiausias dėmesys, todėl ir rezultatas pats blogiausias mūsų partijai. Be to, mes didžiuosiuose miestuose, savivaldybių lygmenyje, neišryškinome atskirų lyderių, kurie turėjo atlikti organizacinį darbą, burti aplink save komandą. Aš ne kartą esu sakęs savo kolegoms, kad mes kievienas galime nubėgti distanciją greitai, bet tas bėgimas bus trumpam laikotarpiui. O su stipria, vieninga komanda galima nueiti labai toli.

– Ar Juozas Bernatonis ir Gediminas Kirkilas dar vadovaus kokiam nors rinkimų štabui ateityje?

– Rinkimų štabui vadovavo J. Bernatonis. Mes buvome sutarę, kad jis savarankiškai viską organizuos. Žinoma, jei yra blogi rezultatai, keisis ir vadovai.

– Ką darysite, kad po pustrečių metų, iki kitų rinkimų, apskritai neliktumėte politikos nuošalėje?

– Aš rinkimų į EP netapatinu su Semo rinkimais.

– Ar Jus tenkina toks kaimiečių partijos statusas?

– Prieš rinkimus atlikti sociologiniai tyrimai mūsų partijai buvo palankūs. Manau, šiuose rinkimuose į EP mes pamiršome organizacinį darbą, daugiau buvo susitelkta į Prezidento rinkimus.

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka pirmadienį LRT studijoje teigė, kad Jūs negalite būti politiku, nes esate bailys, bijojote dalyvauti Prezidento rinkimuose. Ką galite pasakyti?

– Manęs R. Valatkos žodžiai nestebina, jis tą pačią dainelę dainuoja nuolat. Ne, aš nesu bailys. Kai tapau premjeru, daliai savo partijos bičiulių pasakiau, kad Prezidento rinkimuose nedalyvausiu. Šiek tiek vėliau tą patį pasakiau ir prezidentei, taip pat ir Briuselyje susitikimuose su kai kuriais komisarais, kai jie uždavė klausimus dėl euro įvedimo. Kai jie išgirdo, kad nedalyvausiu, pasakė, kad dabar galima kalbėtis rimtai ir dėl euro įvedimo, ir dėl kai kurių strateginių objektų įgyvendinimo. Mano interesas atlikti svarbius darbus šiame poste. O jeigu būčiau dalyvavęs rinkimuose? Būčiau priverstas išeiti mėnesiui atostogų. Be to, būdamas premjeru, aš nejaučiau jokio pašaukimo dalyvauti Prezidento rinkimuose.

– Pone Butkevičiau, o gal blogybė ta, kad Lietuvoje socialdemokratai nėra socialdemokratai, jie tokiais tampa tik rinkimų kampanijos metu? Tada kalbate ir apie kapitalo apmokestinimo didinimą, ir apie progresinius mokesčius. Nesakau, kad tai gerai, tačiau visuomenė iš socialdemokratų to tikisi, nes jie žada, tačiau po rinkimų apsigalvoja. Tai apie kokį populiarumą galima kalbėti?

– Kalbant apie progresinius mokesčius. Esu ekonomistas ir žiūriu, koks bus rezultatas. Nedarau, kaip ponas Kubilius darė, – pirma priimame įstatymą, o po to žiūrime, kas bus. Kai man atneša skaičius ir pamatau, kad 80 proc. darbuotojų algos – iki 3,5 tūkst. litų – tai kur mes tą progresyvumą darysime? Nuo tūkstančio, dviejų tūkstančių litų? Be to, reikai suprasti, kad esant skirtingiems tarifams turime daryti apmokestinimą visoms gaunamoms pajamoms – ir dividendams, ir pajamoms iš nuomos. Norėdami nepakenkti su tam tikrais populistiniais sprendimais, mes progresą pradėjome taikyti didindami neapmokestinamą pajamų dydį. Kitas kelias yra minimalios mėnesinės algos kėlimas. Ir čia reikia žiūrėti atsakingai, nes biudžetiniame sektoriuje yra daug žmonių, kurie gauna 1200–1300 litų. Aš visada priimsiu tik logiškus, pamatuotus sprendimus. Mes turime skatinti ekonomiką europiniais pinigais, su stabilia mokesčių sistema.

– Rinkimų debatų metu prezidentė D. Grybauskaitė teigė, kad šioje Vyriausybėje nelabai yra su kuo kalbėti apie strateginius projektus. Ką apie tai manote?

– Aš tokius pasisakymus vertinu kaip rinkiminę propagandą, tačiau manau, kad žmonėms, užimantiems atsakingas pareigas, taip nereikėtų kalbėti, nes tai žemina kitus. Mes su prezidente tokį pokalbį turėjome. Galėčiau išvardinti energetinius projektus: tie, kurie pradėti įgyvendinti, bus laiku ir baigti, šilumos ūkyje bene pirmą kartą taip pat įvyks lūžis, kalbu ne tik apie kainą, bet ir šilumos ūkio pertvarką. Ir elektros sektoriuje padarėme lūžį, nustatėme elekros energijos gamybos kvotas, įvedėme reguliavimą ir iki gegužės pradžios jau sutaupėme 65 mln. litų. Yra ryškių pasiekimų ir kitose srityse.

– Gal prezidentė Jūsų atsiprašė, kad nemažai blogo apie Vyriausybę pasakė rinkimų kampanijos metu?

– Džiaugiausi, kad iki pirmo turo iš visų kandidatų buvo mažai kritikos Vyriausybei. Taip, kai kurie ministrai gal ir padarė neatsakingų pareiškimų.

– Kalbate apie finansų ministrą?

– Nenorėčiau minėti pavardžių. Tačiau kai kurie pasisakymai sukėlė nereikalingas emocijas.

– Daug kalbama apie tai, ar turėtų keistis valdančioji koalicija po D. Grybauskaitės inauguracijos ir po pusiau simbolinio veiksmo – Vyriausybės įgaliojimų gražininmo. Ar Jums pačiam tinka kompanija, dėl kurios pasisakymų ir veiksmų nuolat gėda?Kalbu apie Jūsų koalicijos partnerių lyderius.

– Žinoma, politikai turi elgtis labai atsaklingai, ir kai kurie pareiškimai tikrai sukelia nereikalingas diskusijas. Kai kada tie pareiškimai būna nesuprantami, nes prieš tai, kalbat politinėje taryboje, ar panašiai, kai kurių asmenų pozicija būna priešinga.

– Bet tai vyksta nuolat.

– Nenorėčiau su tuo sutikti. Kai kurie politikų pareiškimai kyla ir dėl to, kad mes matome taikomus dvigubus standartus. Nenoriu kalbėti apie praeitį, ankstesnę Vyriausybę, bet nori nenori tenka grįžti. Pavyzdžiui, buvo išleisti šimtai milijonų litų įvarioms energetinėms studijoms, konsultantams. Pinigai neišnyksta, jie kažkur yra. Tačiau tyrimas nevyksta, nors buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Tai ir sukelia tam tikras emocijas.

– Tačiau apie Jūsų koalicijos partnerių nusišnekėjimus kalbama nuolat. Kad ir rinkimų kampanijos metu išsakyti pasisakymai apie euro įvedimą. Tai prieštarauja Vyriausybės pozicijai. Ir tokių pasisakymų yra ne tik apie eurą.

– Tačiau tie politikai balsavo už euro įvedimą.

– Bet visuomenei jie siuntė visai kitokius signalus.

– Manau, tai dėl rinkimų kampanijos.

– Norite pasakyti, kad rinkimai toks metas, kai žmonės kvailinami ir nieko nereikia klausyti?

– Būtų labai gerai, kad žurnalistai paanalizuotų, ką šneka kandidatai ir kaip tai prasilenkia su jų gyvenimo realybe, kai rinkimai baigiasi. Tai yra ir politinės, ir pilietinės  brandos klausimas. Pavyzdžiui, politikai ateina į susitikimus su rinkėjais ir klausia jų – kurie iš jūsų šioje salėje yra už eurą, o kurie prieš? Ir žmonės kur nors Rietave ar Plungėje pakelia rankas. Tada politikas, pažiūrėjęs, kurių yra daugiau, norėdamas įtikti, taip ir kalba. O Seime ar politinėje taryboje kalbama visiškai kitaip, vieningai sutariama svarbiausiais klausimais.

– Premjere, ką Jūs bekalbėtumėte, bet Andrius Kubilius ir Eligijus Masiulis yra mažiau panašūs į tuos, kurie darbą ministerijose supranta tik kaip pinigų grobstymą saviems. Dabar, kalbant apie kompeneciją, tikrai sunku suprasti, ką veikia kai kurie viceministrai. Pavyzdžiui, žemės ūkio viceministrė Živilė Pinskuvienė?

– Prisiminkite, kokie buvo aplinkos viceministrai pono Kubiliaus Vyriausybėje. Jie nieko nedirbo.

– Finansų ministerijoje yra ponas Vytautas Galvonas. Jūs tikrai gaunate signalų, kad šis viceministras nesirūpina beveik niekuo, išskyrus labai abejotino skaidrumo Lošimų įstatymo pataisomis. Juk yra tokių dalykų?

– Tokių dalykų visur visada buvo ir greičiausiai bus. Su ponu Galvonu šią savaitę kalbėjome, problemas sprendžiame.

– Jūs esate bendraujantis žmogus, kalbate ir su verslo žmonėmis. Akivaizdu, kad girdite, kas vyksta ministerijose. Verslininkai neoficialiai kalba apie kai kurias ministerijas, kuriose reikalaujama vieno ar kito, kur viceministrai kažką kuruoja ir už tai kažko nori. Jums turbūt apie tai sakoma?

– Kol kas tokios informacijos neturiu, tačiau galiu pasakyti, kad kai kurie viceministrai jau nebedirbs, kai mes grąžinsime Vyriausybės įgaliojimus.

– Ar ministras Valentinas Mazuronis Jums jau pasakė, kaip elgsis?

– Jis svarsto ir rytoj (ketvirtadienį) duos atsakymą. Būčiau patenkintas, kad jis liktų ministru.

Laidą „Dėmesio centre“ stebėkite LRT televizijos ir radijo eteryje pirmadieniais–ketvirtadieniais 21.15 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...