captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimų rezultatai ir tautinės mažumos: kokias išvadas galime daryti?

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) jau sulaukia mažiau Lietuvos lenkų balsų, tačiau šios partijos lyderiui pavyko pritraukti rusų tautinės mažumos rinkėjus, sako LRT radijo laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai. „Dalis lenkų jau nebenori balsuoti už LLRA, bet jis [V. Tomaševskis – LRT.lt] tiksliai paskaičiavo, kad nepraras tiek daug lenkų balsų, kiek gaus rusų, jei su jais pradės kalbėti jų kalba, pataikys į jų nuotaikas ir mentalitetą“, – sako politologas Jacekas Komaras.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) jau sulaukia mažiau Lietuvos lenkų balsų, tačiau šios partijos lyderiui pavyko pritraukti rusų tautinės mažumos rinkėjus, sako LRT radijo laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai. „Dalis lenkų jau nebenori balsuoti už LLRA, bet jis [V. Tomaševskis – LRT.lt] tiksliai paskaičiavo, kad nepraras tiek daug lenkų balsų, kiek gaus rusų, jei su jais pradės kalbėti jų kalba, pataikys į jų nuotaikas ir mentalitetą“, – sako politologas Jacekas Komaras.

LLRA lyderis V. Tomaševskis didina savo populiarumą. Prezidento rinkimų pirmame ture už jį balsavo kone 110 tūkst. piliečių. 2009 m. Prezidento rinkimuose jį palaikė 65 tūkst. gyventojų. Tiek Prezidento, tiek Europos Parlamento rinkimų rezultatai rodo didelį kontrastą tarp tautinių mažumų gyvenamų teritorijų ir kitų Lietuvos vietovių. Vilniaus rajone Valdemaro Tomaševskio blokas gavo 54,55 proc. balsų, Šalčininkų rajone – 74,76 proc. balsų.

„Visi lygina Prezidento rinkimų rezultatus su praeitais rinkimais, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į paskutinius [Lietuvos] parlamento rinkimus. Tuomet LLRA pirmą kartą peržengė 5 proc. ribą, bet jau tada buvo aišku, kad jis [V. Tomaševskis] daugiau lenkiškų balsų negaus, balsų neužtektų patekti į Europos Parlamentą (EP). Ir jis puikiai pasinaudojo Prezidento rinkimų kampanija, kad atkreiptų į save dėmesį ir sukurtų naują rinkėjų branduolį, kurį sudaro lenkų ir rusų tautybės rinkėjai. Dalis lenkų jau nebenori balsuoti, bet jis tiksliai paskaičiavo, kad nepraras tiek daug lenkų balsų, kiek gaus rusų, jei su rusais pradės kalbėti jų kalba, pataikys į jų nuotaikas ir mentalitetą“, – kalba J. Komaras.

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas taip pat neabejoja, kad V. Tomaševskiui pavyko pritraukti rusų rinkėjų balsus. Pasak jo, 2012 metų Seimo rinkimuose LLRA sąraše jau buvo Rusų aljanso žmonių ir ši koalicija leido peržengti 5 proc. ribą rinkimuose.

„Jei palygintume 2012 metų Seimo rinkimus ir šių metų EP rinkimus, pastebėtume, kad V. Tomaševskis pasiekė ribas lenkiškose vietovėse. Papildomų balsų atsirado Klaipėdos, Vilniaus, Visagino miestuose. Tai rodo, jog jam pavyko prisitraukti rusų tautinę mažumą“, – teigia L. Kasčiūnas.

Kodėl Lietuvos lenkams neužkliuvo V. Tomaševskio Georgijaus juostelė

Pasak L. Kasčiūno, Lietuvoje gyvenantys lenkai neturi aiškios tapatybės, antraip jiems būtų užkliuvęs LLRA lyderio V. Tomaševskio pasirodymas viešumoje su Georgijaus juostele švarko atlape.

„Rusijos intervencijos Ukrainoje akivaizdoje mes matėme V. Tomaševskio nuotrauką su Georgijaus juostele. Prisiminkime Katynės tragediją [Katynės miške tarybiniais metais NKVD vykdė masines žudynes, tarp jų ir garsiąsias Katynės žudynes 1940 m., kuomet sušaudyta daug Lenkijos valstybės pareigūnų – LRT.lt]. Jei Lietuvos lenkai turėtų tvirtą Lenkijos tapatybę, būtų sunku įsivaizduoti, kad jiems atstovaujantis žmogus išeitų į mitingą su rusiško imperializmo simboliu ir vis tiek liktų jų bendruomenės lyderiu“, – pažymi L. Kasčiūnas.

RESC analitikas stebisi, kad lenkai nesukilo prieš tokį V. Tomaševskio poelgį. „Jei tai būtų lenkiškoji solidarumo tradicija, atstovaujanti tapatybei, žmonės su Georgijaus juostelėmis būtų pasodinti ant atsarginių žaidėjų suolelio, bet taip neatsitiko“, – kalba L. Kačiūnas.

Savo ruožtu J. Komaras teigia, kad dauguma ramiai į tokį išsišokimą pasižiūrėjusių Lietuvos lenkų turi šiek tiek kitą istorinę atmintį nei tie lenkai, kurie po karo iš Lietuvos išvažiavo. „Būtent išvažiavusieji turi skaudžiausią patirtį dėl Katynės tragedijos, o tie, kurie čia liko, tarnavo Sovietų Sąjungos armijoje, dalyvavo Sovietų Sąjungos šventėse, tad bent vyresnioji karta nesijaučia pernelyg nuskriausta Sovietų Sąjungos. Jų tapatybė nėra tiek brandi ir ji tikrai skiriasi nuo Lenkijoje gyvenančių lenkų tapatybės“, – įsitikinęs J. Komaras.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...