captcha

Jūsų klausimas priimtas

Su netikėta karščių pasekme susidūrę medikai įspėja: galite netekti kojų

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai po itin svilinančio savaitgalio sulaukė net penkių pacientų su kojų arterijų trombozėmis. Laiku nepradėjus gydyti liga gali baigtis kojų amputacija.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai po itin svilinančio savaitgalio sulaukė net penkių pacientų su kojų arterijų trombozėmis. Laiku nepradėjus gydyti liga gali baigtis kojų amputacija.

Gresia ne tik turintiems problemų dėl kraujagyslių, bet ir „sveikiems“

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas doc. Kęstutis Laurikėnas neprisimena atvejo, kad per vieną dieną atvyktų tiek daug žmonių su kojų arterijų tromboze, todėl turi tik vieną paaiškinimą – praėjusią savaitę staiga užklupę didžiuliai karščiai.

„Dviem pacientams jau darytos rekontrukcinės kraujagyslių operacijos, buvo sudėti šuntai, tačiau jie vėl užsikimšo. Tai galiu paaiškinti tik vienu dalyku – buvusiais karščiais. Žmonės gėrė per mažai skysčių, todėl kraujas sutirštėjo ir trombavosi kraujagyslės“, – pasakojo medikas, ką tik grįžęs iš daugiau nei tris valandas trukusios vieno tokio paciento operacijos.

Visi į ligoninę pakliuvę pacientai pagyvenę. Mat pagrindinis trombozės rizikos veiksnys – aterosklerozė, kuri vis dėlto dažniau yra vyresnių žmonių liga. Trombozė atsiranda, kai krešulys, paprastai tariant, nebepralenda pro kraujagyslę ir ją užkemša. Jei kraujagyslė dėl aterosklerozės susiaurėjusi, trombozės rizika, žinoma, gerokai padidėja, juolab kad ant sienelių atsiradusios aterosklerotinės plokštelės turi nelygų, šiurkštų paviršių, prie kurio trombams prisikabinti lengviau. Kita vertus, daugybė žmonių su pažengusia ateroskleroze sėkmingai gyvena ir nepatiria panašių simptomų, tuo tarpu visiškai sveikais save laikantys žmonės gali imti ir susidurti su šiuo simptomu. Taigi nuo to neapsaugotas nė vienas iš mūsų.

Todėl atkreipti dėmesį į trombozių profilaktiką reikėtų ne tik tiems, kurie žino turintys problemų su kraujagyslėmis. Tam, kuris turi aterosklerozę rizika galbūt dešimt kartų didesnė, bet iš tiesų užsikimšti ji gali bet kuriam iš mūsų, tegu ir rečiau. Blogiausia šio sutrikimo išeitis – kojų gangrena ir amputacija.

„Tiesa, tai nėra tas atvejis, kai dėl širdies ritmo sutrikimų išmetamas krešulys užkemša, pavyzdžiui, širdies arteriją. Tuomet jau kalbama apie kelių valandų laiko tarpą, per kurias žmogui dar galima padėti. Mes turime apie porą dienų, per kurias bandome trombą tirpdyti vaistais, keičiame kraujo sudėtį, tačiau kitiems tenka daryti operaciją. Apie 200 pacientų per metus Lietuvoje į ligonines patenka su tokiomis beviltiškomis kojomis, kad jas tenka amputuoti. Taigi negaliu sakyti, kad tai labai dažna liga, kuria sirgtų kas antras žmogus, tačiau vertėtų pabrėžti, kad aterosklerotinių pakitimų turime dauguma iš mūsų, todėl per karščius nereikėtų numoti ranka į trombų riziką. Viena iš trombozės sąlygų – padidėjęs kraujo klampumas (tirštas kraujas). Taigi tokiomis dienomis reikia gerti daug skysčių – net iki 3 litrų per parą, taip pat vertėtų paskystinti kraują medikamentais, iš kurių paprasčiausias – aspirinas. Jis neleidžia trombocitams sulipti vienam su kitu ir formuotis krešuliui“, – patarė K. Laurikėnas.

Pasak mediko, liga prasideda labai staigiai, nors tam tikrus simptomus – pavyzdžiui, kojų skausmą ilgiau pavaikščiojus – žmonės jaučia ir iki tol. Tačiau kraujagyslei užsikimšus, skausmas būna toks stiprus net gulint, kad žmonėms tenka kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip pat būdingi trombozės simptomai – galūnės atvėsimas (viena koja atrodo vėsesnė nei kita), pabalimas, dingsta kojoje pulsas.

 

Aterosklerozės pažeistų kraujagyslių jau turime visi

Aterosklerozė – tai išeminė širdies liga, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi cholesterolis, vėliau sienelės išopėja, o pažeistose kraujagyslių sienelių vietose prilimpa trombocitai, kiti kraujo elementai ir formuojasi krešulys, dėl kurio siaurėja kraujagyslės spindis, o vėliau ji gali visai užsikimšti. Kai kraujagyslė taip susiaurėja, kad visiškai užsikemša, raumuo (nesvarbu, koks) žūsta, nes į jį pro kraujagyslę nebepatenka kraujas, o su juo – ir deguonis. Aterosklerozė – viena svarbiausių veiksnių, dėl kurių žmonėms įvyksta infarktas, insultas ar kojų trombozė. Bėda ta, kad liga vystosi nebyliai – be jokių simptomų ir dažniausiai pasireiškia kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Kaip bebūtų liūdna, aterosklerozės procesai žmogaus organizme prasideda iškart, kai žmogus gimsta. Buvo tirtos jaunų žmonių, mirusių dėl kitų priežasčių, vainikinės aortos ir net 40 proc. 21-25 m. jaunuolių aortose rasta aterosklerozinių plokštelių. Tiesa, iš pradžių pakitimai nesukelia sveikatai ir gyvybei pavojingų pokyčių.

Vyrams reikšmingi ateroskleroziniai pakitimai atsiranda maždaug nuo 40 gyvenimo metų, moterys pradeda sirgti 10 metų vėliau, kadangi iki menopauzės jų kraujagysles saugo jų organizme gaminami estrogenai. Taigi amžius – vienas iš aterosklerozės rizikos veiksnių. Kiti veiksniai – rūkymas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, padidėjęs arterinis kraujospūdis, ankstyva išeminė širdies liga ar staigios mirtys šeimoje, t. y. „blogas“ paveldėjimas. Medikai atkreipia dėmesį: nors tokių veiksnių, kaip lytis, amžius, pakeisti negalima, kitus įmanoma koreguoti keičiant gyvenimo būdą ir mitybą.

Deja, mūsų gyvenimo įpročiai yra palankūs šiai ligai. Pasak kardiologų, mes valgome per daug nesveiko, riebaus maisto, per mažai judame, gyvenimo tempas – labai didelis, patiriame daug streso, o stresas – taip pat didžiulis rizikos veiksnys. Mat dėl streso gaminasi daugiau adrenalino, kitų medžiagų, dėl kurių kraujagyslės būna lengviau pažeidžiamos aterosklerozės.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...