captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prognozė vasarai: kokį mėnesį kokių orų tikėtis

Planuojantiems vasarą atostogas Lietuvoje ypač svarbu žinoti, koks bus oras. Pasak klimatologų, klimatas Lietuvoje keičiasi ir vis sunkiau prognozuojamas, vis dėlto tam tikros tendencijos išlieka.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Planuojantiems vasarą atostogas Lietuvoje ypač svarbu žinoti, koks bus oras. Pasak klimatologų, klimatas Lietuvoje keičiasi ir vis sunkiau prognozuojamas, vis dėlto tam tikros tendencijos išlieka.

Birželio laukiama karštesnio, liepos – sausesnės

Lietuvos klimatologai sezoninių prognozių nesudarinėja, tačiau jas pateikia Amerikos nacionalinis atmosferos ir vandenynų departamentas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys, jas komentuodamas, pabrėžė, kad šventai jomis pasitikėti nereikėtų, kadangi tai tik bendros tendencijos, neatskleidžiančios visų svyravimų.

Iš šiuo metu prognozuojamos vidutinės vasaros temperatūros tik galima daryti prielaidą, kad vasara bus vidutinė, t. y. nei labai šalta, nei labai karšta, tik birželis galbūt bus truputį šiltesnis nei paprastai. O liepa ir rugpjūtis, bent jau dabartiniais duomenimis, didelių staigmenų nepateiks.

„Vidutiniškai birželio mėnesį Lietuvoje temperatūra būna 15–16 laipsnių (šiemet ji prognozuojama vienu laipsniu didesnė), liepą – 17–19, rugpjūtį – 16–18 laipsnių. Tačiau šis temperatūros vidurkis slepia labai daug dalykų. Tarkime, jei panagrinėtume pastarąsias dvi savaites, praėjusią buvo 28 laipsniai, o šią savaitę temperatūra nukris iki 13. Išvedę vidurkį gautume visai normalią 16–17 laipsnių temperatūrą, tačiau už šio vidurkio slypi ir labai aukšta, ir labai žema temperatūra. Taigi ir vasarą turbūt bus visko – ir trumpų karščių, ir šaltesnių laikotarpių, tačiau nepadidėjusi vidutinė temperatūra rodo, kad nebus karšta visą mėnesį. Juk taip pat buvo su geguže – turėjome labai didelius svyravimus. Mėnesio pradžia buvo labai šalta, po to buvo labai karšta, dabar vėl bus šalčiau. Tačiau išvedę vėlgi gautume visai normalų vidurkį.

Kalbant apie kritulių prognozę, gali būti daugiau skirtumų. Birželį kritulių, panašu, bus norma, o liepos mėnesį jų žadama gerokai mažiau. Taigi nors liepa nebus išskirtinė temperatūros atžvilgiu, kritulių gali pritrūkti, todėl tikėtina, kad bus sausringų laikotarpių. Rugpjūtį kritulių taip pat turėtų būti kaip įprastai – mažiau jų žadama tik Lenkijai ir Kaliningradui, tuo metu Lietuva į šią zoną tarsi ir nepatenka“, – pasakojo pašnekovas.

Klimato kaitos tendencijos: temperatūra didėja, liūčių daugėja

Pasak specialisto, stebint pastarųjų keleto metų klimatą tendencijos labai aiškios. Vidutinė temperatūra tiek vasarą, tiek žiemą auga. Nuo 1960 m. vasariškų dienų skaičius, kai dieną temperatūra pakyla iki 25 laipsnių ir daugiau, išaugo nuo 10 iki 20 dienų. Taip pat atsirado kai kurie reiškiniai, kurie anksčiau buvo labai reti, pavyzdžiui, tropinės naktys, kai net naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių.

„Apie 60-tuosius metus turėjome vos vieną kartą per 30 metų, o dabar nuo 1990 m. turime septynis kartus. Taigi temperatūra Lietuvoje tikrai auga. Liūtys, kurios anksčiau buvo trumpesnės, dažnėja ir ilgėja. Taip pat didėja klimato ekstramalumas, kai staigiai šiltus laikotarpius keičia šaltesni. Vien šiemet turėjome ne vieną tokį pavyzdį. Tarkime, sausio pradžia buvo labai šilta, miške jau buvo galima rasti žibučių, o sausio pabaigoje spaudė 25 laipsnių šaltukas ir moksleiviai nėjo į mokyklą. Gegužės pradžia taip pat buvo šalta, tačiau staigiai užėjo karščiai. Netrukus oras vėl labai atvės. Taigi orai per vieną mėnesį labai svyruoja. Visi mokslininkai pabrėžia, kad keičiantis klimatui, tokie pokyčiai bus tik dažnesni“, – aiškino J. Kilpys.

Anksčiau žmonės atostogoms rinkdavosi rugpjūtį, kaip mažiausiai siurprizų pateikiantį mėnesį. Paklaustas, ar vis dar galioja ši taisyklė, klimatologas neneigė, kad rugpjūtis turbūt vis dar geras mėnuo atostogoms: gerai įšilę vandens telkiniai, pasitaiko mažiau karščių ir didelių liūčių, kurios dažnesnės birželio ir liepos mėnesiais. „Tačiau mes operuojame tik vidurkiais, o vidurkiai nepasako visos tiesos. Yra buvę, berods, 2005 m., kai rugpjūčio mėnesį lijo penkias dienas iš eilės ir buvo didžiuliai potvyniai Lietuvoje“, – įspėjo pašnekovas.

Kada geriausias laikas atostogoms

Orų prognozių portalo gismeteo.lt direktorius Kęstutis Petkevičius taip pat sutinka, kad būtų sudėtinga prognozuoti, kokie orai bus vasarą, nes stebimas klimato kitimas pateikia didelių netikėtumų ir kraštutinumų.

„Pastarųjų kelių vasarų orai nustebino didelę gausa griaustinių, škvalų, susidarydavo konvekciniai debesys, iš kurių netikėtai ir neprognozuotai pasipildavo lietus arba pasigirsdavo perkūnija. Anksčiau šie reiškiniai Lietuvoje būdavo stebimi gerokai rečiau“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, ir šiemet tendencija neturėtų stipriai pasikeisti, juolab kad ši gegužė gerai atspindėjo pastarųjų metų tendencijas.

„Planuojantis atostogas ar kitą veiklą, susijusią su orais, būtų galima atsižvelgti į daugiametes orų tendencijas. Jos rodo, kad lietingesnis sezonas paprastai prasideda gegužės antroje pusėje ir tęsiasi iki Joninių, o nuo Mindauginių iki Žolinių paprastai būna šiltesnių orų laikotarpis“, – svarstė K. Petkevičius.

Ekstremalius pokyčius šiemet garantuos besiformuojantis El Nino reiškinys?

Be to, šiemet formuojasi vadinamasis El Nino reiškinys, susidarantis dėl vandenyno viršutinio sluoksnio didelio pašiltėjimo tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse. El Nino reiškinio suaktyvėjimas pastebimas kad 3–4 metai (kai kada kas 2–7) ir trunka apie tris mėnesius. Šiuo metu El Nino yra pripažintas viena iš orų kaitos varomųjų jėgų.

Pavyzdžiui, sausros Brazilijoje, Australijoje ir Pietų Afrikoje daug stipresnės būna El Nino veikimo metu arba iš karto po jo. Ypač smarkios liūtys, susijusios su šiuo reiškiniu, pasitaiko Pietų Amerikoje, jos sukelia didžiulius potvynius, nuošliaužas, derliaus praradimą bei didžiulius sugriovimus.

Iš tiesų El Nino poveikis yra toks didelis, kad stichinių nelaimių visame pasaulyje pasitaiko daug daugiau ir didesnių El Nino metu arba metai po jo vystymosi pradžios, negu prieš reiškinio susiformavimą. Ypač stipriai El Nino pasireiškia išilgai vakarinių Pietų Amerikos pakrančių (Peru).

„Kol kas neaišku, kokio stiprumo jis bus. Jei silpnas – didelių pasekmių nepajusime. Priešingu atveju galime tikėtis visame pasaulyje įvairių ekstremalių reiškinių. Vis dėlto 70 proc. tikimybės duodama, kad šis reiškinys bus stiprus, tik iki galo nėra aiškus jo intensyvumas. Tikėtis ekstremalių reiškinių galima vasaros pabaigoje arba rudenį. Pirmiausiai El Nino poveikis pasireiškia Australijoje ir Amerikoje. Pirmojoje šalyje būna labai sausa, antrojoje pradeda lyti. Poveikis Europai šiek tiek mažesnis, tačiau nenuspėjamas – jis gali pasireikšti ir didelėmis sausromis, ir liūtimis“, – teigė specialistas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...