captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žalias pienas gali pasodinti į neįgaliojo vežimėlį

Buvimas gamtoje, nors ir naudingas sveikatai, gali dovanoti puokštę įvairių ligų. Tarp ir jų vienos baisiausių – erkinis encefalitas bei Laimo liga. Jeigu nuo pastarosios išsigelbėti galima antibiotikų dozėmis, tai pirmoji yra kur kas klastingesnė. Medikai neslepia – nors Laimo ligą platina vos vienas procentas erkių, tačiau nuo jų pernešamos ligos, deja, nėra absoliučiai jokių vaistų.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Buvimas gamtoje, nors ir naudingas sveikatai, gali dovanoti puokštę įvairių ligų. Tarp ir jų vienos baisiausių – erkinis encefalitas bei Laimo liga. Jeigu nuo pastarosios išsigelbėti galima antibiotikų dozėmis, tai pirmoji yra kur kas klastingesnė. Medikai neslepia – nors Laimo ligą platina vos vienas procentas erkių, tačiau nuo jų pernešamos ligos, deja, nėra absoliučiai jokių vaistų.

Antibiotikus gėrė du mėnesius

Laimo ligos „skonį“ teko patirti panevėžiečiui Rokui. Ekologiją studijuojantis jaunas vyras pasakoja prieš maždaug metus radęs ant savo kūno prisisiurbusią erkę

„Praktikos metu Aukštadvaryje įsisiurbė man antrametė erkė nimfa. Nekreipiau dėmesio, išsilupau ją, ir po dviejų savaičių ta vieta pradėjo  raudonuoti. Dėmė diddidėjo, ir aš iš karto nuėjau į polikliniką ir pasakiau, kad man greičiausiai bus Laimo liga“, – kaip gydytojams pats pranešė apie diagnozę, prisimena Rokas.

Vyras pasakoja, kad medikai paėmė kraujo ir diagnozę patvirtino. Gydymas truko apie du mėnesius. Teko gerti antibiotikus.

„Teko gerti antibiotikus „Doxycyclin“, jie buvo gana stiprūs. Nuo antibiotikų po dviejų mėnesių iš tikrųjų pasidaro nelabai gerai“, – sako pašnekovas.

Rokas Laimo ligą lygina su sifiliu, spiralinės bakterijos po pusės metų migruoja iš kraujo į tam tikrus audinius – dėl to kartais žmonėms prasideda nugaros, pilvo skausmai. Liga gali pažeisti ir smegenis, jeigu nebūna pastebėta pirminėje stadijoje.

Roko teigimu, skirti Laimo ligai gydyti antibiotikai nebuvo labai brangūs, tačiau visiems vaistams vyras skaičiuoja išleidęs gal apie kelis šimtus litų. Vis dėlto, jeigu liga būtų progresavusi, jis neabejoja, kad šiuo metu aktyviai reklamuojamas draudimas nuo Laimo ligos ir žadama 1000 litų kompensacija būtų tik lašas jūroje.

„Šalia antibiotikų visą laiką gėriau ir probiotikus, nes nuo antibiotikų labai kenčia virškinimo sistema“, – patikslina Laimo liga persirgęs vyras.

Rokas sako, kad jeigu nuo Laimo ligos nelabai gali apsisaugoti, nuo erkinio encefalito jis visuomet skiepijasi. „Tenka dažnai lakstyti po miškus, po gamtą“, – paaiškina vyras.

„Šitas atvejis, kai pasigavau Laimo ligą, gal buvo pirma erkė per kokius trejus metus. Nes aš visą laiką gerai apsižiūriu. Tai buvo vienintelė erkė, kurios nepastebėjau“, – kalba Rokas.

Susargdinti gali ir pienas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja, medicinos entomologė Milda Žygutienė paaiškina, kad erkinis encefalitas ir Laimo liga yra visiškai skirtingos ligos, tik jų pernešėjas tas pats padarėlis, t. y. erkė.

„Erkinį encefalitą sukelia erkinio encefalito virusas, o Laimo ligą – Borrelia burgdorferi bakterija spirocheta. Abi plinta per erkės įkandimą, o erkinis encefalitas dar ir per nepasterizuotą žalią pieną. Kiekvienais metais registruojame ne po vieną židinį, o ir žmonių per visus metus serga arti 10-ies. Jie užsikrečia namų ūkyje vartodami ožkų pieną, kuris yra nepasterizuotas. Serga žmonės lygiai taip pat sunkiai, kaip ir per erkės įkandimą“, – pasakoja M. Žygutienė.

Šiemet, anot medikės, itin ankstyvas pavasaris ir vėlai atėjusi žiema turės įtakos ir erkių populiacijai. Tikėtina, kad erkės bus aktyvios kur kas ilgesnį laiką. Pirmieji erkių įsisiurbimai registruoti žmonėms jau kovo pradžioje, nors įprastai erkės suaktyvėja tik nuo kovo vidurio.

„2013 metų ruduo buvo pakankamai vėlyvas, tik prieš Kalėdas gavome sniego, taigi erkės buvo aktyvios iki gruodžio mėnesio. Aišku, jų buvo nelabai daug, bet pasitaikė tokių atvejų. Bėda dar ir ta, kad Lietuvoje labai ilgėja erkių aktyvumo periodas. Žmonės dažniausiai nesitiki, kad aktyvių erkių gali būti ir rudenį, nekreipia į tai dėmesio, neapsižiūri grįžę iš miško ir pasitaiko, kad net ir vėlyvajame periode erkė įsisiurbia“, – dėsto pašnekovė.

Wikimedia Commons nuotr.

Nėra visiškai saugių miškų

Lietuvoje erkiniu encefalito virusu yra užsikrėtę šiek tiek daugiau nei 1 proc. erkių, o Laimo liga – apie 15 proc.

„Laimo ligos sukėlėjas yra pasiskirstęs mozaikišku principu – ne visur jų yra vienodai. Yra vietų, kur gali būti tik vienas procentas, o gali būti tokių, kur 35 proc., bet vidutiniškai iš visų tyrimų išvestas 15 proc. vidurkis. Tai labai artimi skaičiai visai Centrinei Europai, – aiškina entomologė. – Tame pačiame rajone esančiuose miškuose erkės gali būti skirtingai užsikrėtusios. Tai priklauso nuo daugelio dalykų – nuo miško tipo, nuo ten esančių žvėrių, paukščių, graužikų ir t.t. Esmė tokia, kad Laimo ligos sukėlėjas yra išskirtas visuose Lietuvos administraciniuose rajonuose, vienur jų daugiau, kitur mažiau, bet pasakyti, kad yra „švarių“ miškų, tikrai negalime“.

Nuo erkinio encefalito – jokių vaistų

Paprašyta įvardyti pagrindinius požymius, kaip atskirti, kada jus užklupo Laimo liga, o kada erkinis encefalitas, M. Žygutienė aiškina, kad tiek vienos, tiek kitos ligos atveju reikia atidžiai stebėti savo savijautą mėnesį laiko po įsisiurbimo. Erkinis encefalitas, anot medikės, turi labai panašius požymius į gripo – temperatūra, galvos, sprando raumenų skausmai.

„Jeigu per mėnesį pasireiškia šie požymiai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – paragina pašnekovė.

Laimo ligos požymiai skiriasi nuo erkinio encefalito – 90 proc. visų atvejų pasireiškia „klaidžiojanti raudonė“, t. y. raudonumas aplink įkandimo vietą. M. Žygutienė sako, kad jeigu paraudimas nėra didesnis už žirnio dydį, tai yra normali organizmo reakcija. Vos tik jis pradeda didėti ir siekia 5 cm, jau verta sunerimti.

„Laimo ligos gydymas yra specifinis, gydoma antibiotikais, laikoma, kad tai vyksta pakankamai sėkmingai. Jeigu kalbėtume apie erkinį encefalitą, specifinio gydymo nėra. Aišku, kad po šitos ligos labai daug kam lieka liekamieji reiškiniai. Apie 30 proc. persirgusiųjų turi sunkius liekamuosius reiškinius. Gali būti paralyžius, dalinis darbingumas, nemiga, galvos skausmai, galūnių nevaldymas... Tai labai sudėtingi dalykai“, – pabrėžia entomologė.

Anot jos, jeigu jau erkė įkando ir perleido erkinio encefalito ligą, jokios prevencijos nebegali būti. Vienintelė galimybė to išvengti – pasiskiepyti prieš ligą.

Lietuviai bijo skiepų?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra endeminė šalis. Didžiausias sergamumas užkrečiamosiomis ligomis yra būtent Baltijos šalyse ir Slovėnijoje.

„Lietuvoje yra nepaprastai geros sąlygos veistis erkėms – žalias kraštas turi savo privalumų, bet tuo pačiu su savimi „nešasi“ ir negatyvius dalykus“, – sako M. Žygutienė.

Paklausta, kodėl lietuviai vengia skiepytis nuo erkinio encefalito, ji svarstė, kad susideda daug psichologinių priežasčių – dalis žmonių pasisako prieš vakcinas, todėl ir nesiskiepija. Kita dalis nekreipia dėmesio į savo sveikatą. Dar kiti neturi lėšų skiepams.

„Tik niekas neskaičiuoja, kiek kainuoja gydymas. Ligonių kasos galėtų pasakyti, kiek kainuoja viena ligoninėje praleista diena, kiek kainuoja reabilitacija, o kur dar ekonominiai nuostoliai bendruomenei, kai žmogus tampa nedarbingas ir pan.“, – dėstė entomologė.

Jos teigimu, skiepų nuo erkinio encefalito kainos skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos, tačiau, grubiai imant, vienas skiepas kainuoja apie 100 litų. Pradžiai reikia trijų tokių skiepų, o paskui kartojamas vienas skiepas kas maždaug penkerius metus.

Sirgo prieš 15 metų

O kaip su erkių atakomis kovoja tie, kurių darbo vieta – miškas? Raseinių miškų urėdijos urėdas Antanas Kilčauskas GRYNAS.lt neslėpė pats persirgęs Laimo liga. Tiesa, tai buvo prieš gerus 15 metų.

„Pamačiau raudoną besiplečiantį ratą, kitokių požymių man ir nebuvo – nesijaučiau nesveikai. 21 dieną gėriau antibiotikus ir tuo viskas baigėsi. Nieko daugiau nepajutau“, – teigia urėdas, pridurdamas, kad greičiausiai šalutinis poveikis lieka tuo atveju, jeigu liga pastebima ne iš karto ir būna užleidžiama.

Paklaustas, kiek teko išleisti gydymui, A. Kilčauskas tikino nebeatsimenantis, tačiau, anot jo, tai tikrai nebuvo labai didelė finansinė našta. Ar kam nors iš kolegų irgi tekę persirgti Laimo liga, pašnekovas teigė nepamenantis.

„Kovai su erkėmis yra profilaktinės priemonės. Jomis galima apsipuršti drabužius ir erkių išvengti. Bet šiaip mes visus žmones skiepijame nuo erkinio encefalito. Periodiškai paskui tuos skiepus kartojame, o nuo Laimo ligos skiepų nėra“, – aiškina urėdas. Skiepai nuo erkinio encefalito vykdomi privaloma tvarka, už juos moka pati urėdija, taigi darbuotojams iš savos kišenės mokėti nereikia.

Miškininkai skiepijami urėdijų sąskaita

Kad miškininkai dažnai susiduria su erkėmis, patvirtina ir Generalinės urėdijos urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis. Todėl, jo teigimu, jau prieš daugelį metų miškų urėdijų pareigūnai ir kiti darbuotojai pradėti skiepyti, siekiant apsaugoti nuo užsikrėtimo erkiniu encefalitu.

„Valstybės įmones miškų urėdijas skiepyti savo darbuotojus taip pat įpareigoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei Generalinės miškų urėdijos ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos šakinės kolektyvinės sutarties nuostatos. Skiepijimo paslaugos yra apmokamos miškų urėdijų lėšomis“, – paaiškina P. Kanapienis.

Anot jo, kur kas sudėtingesnė prevencija nuo Laimo ligos. Kadangi vakcinos nuo Laimo ligos nėra, sumažinti apsikrėtimo šia liga riziką galima tik darbuotojų švietimu bei profilaktinėmis priemonėmis.

„Būnant miške patartina dėvėti tinkamus, ilgomis rankovėmis, priglundančiais prie riešo rankogaliais drabužius, kelnių klešnių apačios taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, neužmiršti dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius, aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti. Taip pat galima naudoti erkes atbaidančius repelentus. Ypač svarbu po erkės įkandimo mažiausiai keletą savaičių stebėti, ar neparaudo oda (nebūtinai įkandimo vietoje, su ryškia paraudimo linija). Tai yra vienas iš Laimos ligos požymių. Dėl gydymo (dažniausiai pakanka antibiotikais) reiktų kreiptis į gydymo įstaigas“, – sakė Generalinės miškų urėdijos urėdo pavaduotojas P. Kanapienis.

Medikai skaičiuoja, kad šių metų balandžio mėnesį jau buvo įregistruoti 45 Laimo ligos ir 5 erkinio encefalito atvejai. Pernai per visą Lietuvą buvo įregistruota 501 erkinio encefalito ir 2567 Laimo ligos atvejai.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...