captcha

Jūsų klausimas priimtas

Viščiukai šįkart skaičiuojami pavasarį: kas pavogė socdemų balsus

Prezidento rinkimams socialdemokratai išleido mažiausiai 2,38 mln. litų, Europos Parlamento – apie 808 tūkst. litų, tačiau rezultatai – apverktini.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prezidento rinkimams socialdemokratai išleido mažiausiai 2,38 mln. litų, Europos Parlamento – apie 808 tūkst. litų, tačiau rezultatai – apverktini.

Europos Parlamento rinkimuose – 2 mandatai ir apie 197 tūkst. rinkėjų palankumas, prezidento rinkimuose – apie 485 tūkst. balsų.

2012 m. Seimo rinkimuose socialdemokratai daugiamandatėje apygardoje sulaukė 251 tūkst. rinkėjų palaikymo.

Kas nutiko, kad milžinišką populiarumą turėjusi partija smuko? Kas kaltas – senamadiška rinkimų kampanija, idėjų stoka ar kitos partijos? Kodėl beveik nesireklamavę konservatoriai sugebėjo pralenkti televiziją, laikraščius ir stulpus reklama užtvindžiusius socialdemokratus?

Televizija mirė?

Socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius Gintautas Paluckas pateikia keletą priežasčių, kodėl socialdemokratai patyrė nesėkmę. Jo teigimu, rinkimų kampanijų paprastai televizija būdavo sudievinama kaip paprasčiausias ir pigiausias būdas pasiekti rinkėjus, tačiau jau pirmojo rinkimų turo metu Naglio Puteikio surinkti 9,32 proc. balsų pademonstravo, kad televizinė reklama nėra viskas.

„Televizijos, viešumo bendrai imant jis neturėjo. Tas jo viešumas buvo labai selektyvus: tiesioginiai susitikimai ir kiek tuos susitikimus nušviesdavo spauda bei televizija. Bet, pasirodo, kad tinkamas turinys, pataikantis į rinkėjų nuotaikas, į protesto elektoratą, sulaukė didelio palaikymo. Mums televizija ir visos technologinės priemonės padėjo pasiekti vieną iš tikslų: mūsų kandidato į prezidentus Z. Balčyčio populiarumą pakelti iki prezidentinio lygmens“, – sakė G. Paluckas.

Tačiau, jo teigimu, socialdemokratams nepavyko akumuliuoti gyventojų palaikymo, kuris būtų išreikštas balsavimu.

„Net ir pirmame ture: jei mes tikėjome, kad parama mūsų kandidatui turėtų siekti 20–23 proc., tai realiai ta parama nesusiformavo. Vadinasi, technologinės priemonės nėra panacėja, vaistas nuo visų ligų. Reikia kreipti dėmesį į kampanijos turinį, žinutę, kuri išsakoma“, – svarstė G. Paluckas.

Pašnekovas taip pat svarstė, kad koją socialdemokratams Europos Parlamento ir prezidento rinkimuose pakišo valdančiosios partijos statusas: partija pritarė euro įvedimui ir priešinosi referendumui dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, nors gyventojų nuostatos, ypač regionuose, buvo priešingos.

Tokiomis pačiomis nuostatomis dėl euro ir žemės referendumo pasižymėjo ir perrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė bei ją remiančios partijos – Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis.

„Bet mūsų elektoratas skiriasi. Liberalus, D. Grybauskaitę ir konservatorius remia didieji miestai, mūsų bazė yra regionai – mažesni miestai ir kaimai. O jie, savo ruožtu, šioms temoms buvo ypatingai jautrūs. Tiek euro populiarumas regionuose siekia vos keliasdešimt procentų, tiek žemės referendumo klausimas irgi yra kaimiškose teritorijose labai aktualizuotas, nors visa informacija ir buvo iškraipyta“, – teigė G. Paluckas.

Žemės referendumo klausimu itin aktyvi partija buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri netikėtai iškovojo 6,25 pro. balsų ir vieną mandatą. Prieš eurą agitavo irgi netikėtai gerai pasirodžiusi partija „Tvarka ir teisingumas“, kuri pelnė 13,48 proc. balsų ir 2 mandatus.

Kai kiti pasiūlė šviežieną, socdemai – J. Oleką ir G. Kirkilą

Socialdemokratų atsakingasis sekretorius taip pat sutinka, kad socialdemokratai šiuose Europos Parlamento rinkimuose nepasiūlė jokių naujų veidų, kai konservatoriai turėjo Gabrielių Landsbergį, liberalai – Antaną Guogą.

„Jau seniai visi šneka apie naujus veidus. Politologai nuolat primena, kad partijos turi atsinaujinti, bet partijos inertiškos struktūros, todėl rizikuoti įvedant naujus veidus yra šiek tiek baisu. Pirmieji tai pradėjo daryti konservatoriai Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose, dabar tą patį padarė liberalai, tai, akivaizdu, kad naujų veidų žmonės pasiilgę. Ypač, jeigu mes šnekame apie didžiuosius miestus. Ten, be naujų veidų, perspektyvos bus liūdnesnės“, – sakė G. Paluckas.

Klausiamas apie rinkimų kampanijos senamadiškumą, G. Paluckas pažymėjo, kad kiekviena partija rinkimų kampaniją pritaiko prie savo elektorato, prie tikslinės auditorijos. Tikslinė socialdemokratų auditorija gyvena regionuose ir rajonuose, o ne didžiuosiuose miestuose, todėl rinkimų kampanija buvo taikoma regionų gyventojams.

„Pavyzdžiui, liberalai labai daug reklamos turėjo internete, kur lankosi jaunimas. Mūsų visos apklausos rodo, kad mūsų rinkėjas yra vyresnis nei 45 metų amžiaus, gyvena regionuose ar kaimiškose vietovėse. Tai rodo ir rinkimų rezultatai. Jeigu mažesniuose miestuose mūsų rezultatai yra 20 proc., tai įvedus didžiuosius miestus, kurie sudaro apie 18 proc. visų rinkėjų, mūsų vidurkis krenta iki 16,3 proc. Tai faktas – mūsų rinkėjų koncentracija yra rajonuose ir regionuose. Bet ką parodė šitie rinkimai – kad jeigu mes į mietus negrįšime, kaip partija, tai mūsų perspektyvos bus liūdnos 2016 m. Seimo rinkimuose“, – sakė pašnekovas.

D. Kutraitė: pas juos viskas stabilu jau daugelį metų

Viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė socialdemokratų nesėkmę komentavo paprastai – jos teigimu, rinkimai nėra tik kampanija ar ryšiai su visuomene, tai ir tam tikras bendras įvertinimas, kuris atspindi, kaip žmonės vertina nuveiktus darbus ir ko tikisi ateityje.

„Man atrodo, kad šiuo atveju rinkimų rezultatas yra tam tikras apibendrinimas, jog socialdemokratams trūksta naujumo ir šviežumo. Pas juos viskas aišku jau daugelį metų. Turiu omenyje, kad ir sąraše turėtų būti naujų jaunų veidų. Jokios rinkimų kampanijos negali to pakeisti“, – sakė pašnekovė.

D. Kutraitės teigimu, normalu, kad ateina toks, laikas, kai rinkėjai pavargsta nuo tų pačių veidų ir tų pačių politikų.

„Dar man atrodo, kad į rinkimus jau ateina naujos kartos rinkėjas. Nors mes sakome, kad jaunimas nėra aktyvus, bet tas jaunimas jau kitoks, jie jau dalyvauja, jau balsuoja, bet jų reikalavimai kiti. Štai kodėl visada reikia šviešumo, naujumo“, – sakė viešųjų ryšių specialistė.

Klausiama apie televizinę reklamą ir jos poveikį, D. Kutraitė sakė, kad senojo tipo televizinė reklama yra visiškai nebeefektyvi.

„Mes atkreipiame dėmesį į tai, kas nustebina. Šokiruojančios politinės reklamos nepadarysi, todėl matome visas girdėtas frazes – gražias, geras, teisingas, bet jos nekrenta nei į širdį, nei į protą. Vadinasi, tokia televizinė reklama yra visiškai nebeefektyvi. Daug efektyvesni yra aštrūs pokalbiai su žmonėmis, tikros, gyvos diskusijos, o reklama išvis politikoje darosi neefektyvi. Mes iš viso pavargome nuo reklamos, o čia dar politika“, – sakė D. Kutraitė.

Pašnekovė sutiko su nuomone, kad socialdemokratams, kurių rinkėjai gyvena dažniau regionuose, koją galėjo pakišti aiški pozicija euro įvedimo klausimu ir priešinimasis referendumui dėl draudimo parduot žemę užsieniečiams.

„Iš dalies, aišku, kad taip. Jų rinkėjų daugumai tai nepatraukli pozicija – ir dėl euro, ir dėl žemės“, – sakė D. Kutraitė.

Viešųjų ryšių specialistė sako, kad socialdemokratai jau keletą metų deda dideles pastangas laimėti palankumą didžiuosiuose miestuose, bet ji pažymi, kad miestų rinkėjai yra reiklesni, jie reikalauja naujų idėjų ir naujų veidų. „Tai yra intelektualesni rinkėjai, todėl juos pavilioja kiti. O čia toks stabilumas, ramumas, kuris dinamiškiems miestams nėra toks patrauklus“, – teigė D. Kutraitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Europos Parlamento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close