captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didžiųjų partijų atstovai Lietuvos lenkams: klausimai spręstųsi greičiau, jei ne V. Tomaševskis

Seime įvykusio susitikimo metu Lietuvos ir Lenkijos žurnalistams valdančiųjų ir opozicinių partijų atstovai išdėstė savo požiūrį į kaimyninių šalių santykius, komplikuotą istoriją ir tautinių mažumų padėtį. Skirtingų ideologijų politikai sutiko, kad atėjo metas peržiūrėti tautinių mažumų įstatymą ir imtis spręsti tokius įsisenėjusius klausimus, kaip pavardžių rašymas originalo kalba.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seime įvykusio susitikimo metu Lietuvos ir Lenkijos žurnalistams valdančiųjų ir opozicinių partijų atstovai išdėstė savo požiūrį į kaimyninių šalių santykius, komplikuotą istoriją ir tautinių mažumų padėtį. Skirtingų ideologijų politikai sutiko, kad atėjo metas peržiūrėti tautinių mažumų įstatymą ir imtis spręsti tokius įsisenėjusius klausimus, kaip pavardžių rašymas originalo kalba.

Taip nuskambėjo, kad tautinių mažumų interesus neva ginantis Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis greičiau trukdo, nei padeda rasti sutarimą. Patys Lenkų rinkimų akcijos nariai su žurnalistais susitikti laiko nerado.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius siūlė prisiminti sudėtingą Lietuvos ir Lenkijos istoriją bei apgailestavo, kad tokiuose rajonuose kaip Šalčininkai bandomi kurti tautinių mažumų rezervatai, kuriuose sprendžiamos ne skaudžios ekonominės ir socialinės problemos, o žmonėms bandomas įteigti baimės jausmas.

Menamos problemos

Diskusijai vadovavęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis teigė, kad paprasti žmonės nejaučia jokio susipriešinimo – Lietuvoje lenkai, rusai, lietuviai ir kitų tautybių atstovai gyvena santarvėje. Pasak jo, daugelis problemų yra dirbtinai užaštrinamos politikų artėjant rinkimams.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas socialdemokratų atstovas Benediktas Juodka teigė, kad Lenkija nuo senų laikų buvo patikima Lietuvos partnerė.

„Mus ši valstybė ypatingai svarbi. Ypač dabar, kai matome, kas darosi Ukrainoje. Tokie klausimai kaip pavardžių rašymas originalo kalba neturėtų gadinti dvišalių santykių. Tiesa, jei jūs paskaitytumėte 1993 m. Lietuvos ir Lenkijos sutartį, kuri dažnai prisimenama, tai pamatytumėte, kad mes nė vieno punkto nepažeidėme“, – sakė jis.

Konservatorius A. Kubilius sakė, kad tai reta proga, kai jis neturintis kaip kritikuoti valdančiosios koalicijos atstovo. „Sveikinu atvykus į vieną iš didžiosios lenkiškos kultūros sostinių – Vilnių“, – sakė jis žurnalistams.

Kliūtis – V. Tomaševskis

Pasak opozicijos lyderio, reikia nemažai laiko, kad skaudi istorija užsimirštų, tačiau Lietuvoje racionalus požiūris vis stiprėja. „Jei Juzefas Pilsudskis nebūtų laimėjęs prie Varšuvos, o Liucijus Želigovskis raudonosios armijos nebūtų vijęs per Vilnių, tai sovietų būtume okupuoti nuo 1920 metų“, – priminė jis.

E. Masiulis teigė, kad istorijos pamokas reikia išmokti, tačiau nepamiršti ir apie dabartį: „Rusijos agresijos fone visi klausimai su Lenkija įgyja kitą prasmę. Turime juos spręsti. Tai – puiki proga atversti naują knygos puslapį.“

Politiko teigimu, Lietuvoje visų tautybių žmonės puikiai sutaria, tačiau problemas ima aštrinti politikai. „Lenkų rinkimų akciją visą savo veiklą grindžia tautinių mažumų teisių gynimu. Didelis klausimas, ką čia nuo ko reikėtų ginti“, – sakė jis.

Opozicijos atstovai sutarė, kad viskas spręstųsi daug paprasčiau, jei būtų daugiau geranoriškumo iš V. Tomaševskio ir jo partiečių, tačiau susidaro įspūdis, kad kartais tautinių mažumų klausimų išsprendimu šis politikas nėra suinteresuotas pats.

Tautinių mažumų rezervatas

A.Kubilius teigė, kad Lietuvos ir Lenkijos politikai padarė ne viską bendram sutarimui rasti. Pasak jo, šiuo metu Lenkija stengiasi užimti vienos iš Europos Sąjungos lyderių poziciją ir jai gali būti nesuprantama, kodėl Lietuva neskuba vykdyti vieno ar kito siūlymo.

„Reikia matyti platesnį kontekstą. Mes turime suprasti, kokios pavojingos Lietuvai Rusijos minkštosios galios. Vakarų Europa nesupranta kaip V. Putinas čia veikia. Jie nemato, kaip dirbama su tautinėmis mažumomis. Galbūt to iki galo nesupranta ir Lenkija“, – dėstė politikas.

Pasak jo, Vilniaus rajono gyventojų didžiausia problema yra ne dvikalbiai užrašai, o skurdas ir didelis socialinis atsilikimas, apie kurį Lenkų rinkimų akcijos politikai iš viso nekalba. „Specialiai nuteikinėjant žmones ir išsigalvojant priešus tautinėms mažumoms kuriamos rezervato sąlygos. Taip atskirtis tik didėja. Matome, kad ten gyvenantis jaunimas į situaciją žvelgia kitaip ir tai teikia vilčių“, – teigė A. Kubilius.

Visi susitikime dalyvavę politikai sutiko, kad Lietuvos piliečiams turi būti suteikta teisė rašyti pavardes savo kalba, jei jie to nori. Tai neturi būti dirbtinai eskaluojamas klausimas ir korta prorusiškų jėgų rankose stengiantis pabloginti lietuvių ir tautinių mažumų santykius. Pasak A.Kubiliaus, būtina atsižvelgti į Konstitucinio teismo sprendimą ir aktyviai ieškoti teisinių būdu tautinių mažumų Lietuvoje klausimams spręsti. 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...