captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apžvalgininkai apie tai, kaip Z. Balčytis galėjo tapti prezidentu

Norint įveikti Dalią Grybauskaitę šalies vadovo rinkimuose jos varžovui Zigmantui Balčyčiui reikėjo visiškai naujos, agresyvesnės ir konkretesnės strategijos, portalui LRT.lt rinkimų rezultatus komentavo viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus bei apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Norint įveikti Dalią Grybauskaitę šalies vadovo rinkimuose jos varžovui Zigmantui Balčyčiui reikėjo visiškai naujos, agresyvesnės ir konkretesnės strategijos, portalui LRT.lt rinkimų rezultatus komentavo viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus bei apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Anot viešųjų ryšių specialisto M. Katkaus, Zigmantas Balčytis ir socialdemokratų partija antrajame ture turėjo dvi galimas strategijas.

„Viena galima strategija buvo bandyti nugalėti rinkimuose, kita rinkimų strategija – padėti socialdemokratų partijai. Akivaizdu, kad buvo pasirinkta antroji rinkimų strategija“, – portalui LRT.lt kalbėjo M. Katkus.

Jo teigimu, nors nugalėti D. Grybauskaitę buvo labai sudėtinga, tačiau įmanoma.

„Tam tikslui būtų reikėję padaryti labai daug visai kitokių veiksmų. Visų pirma, reikėjo nustoti painioti Europos Parlamento (EP) rinkimus su šiais rinkimais, nes [...] tai, jog Z. Balčytis ėjo į EP rinkimus, gerokai mažino kitų partijų entuziazmą padėti jį palaikyti. Tai buvo labai svarbus strateginis žingsnis“, – aiškina M. Katkus.

Ne mažiau svarbus šiuose rinkimuose, pasak viešųjų ryšių specialisto, buvo Naglio Puteikio, kuris pirmame rinkimų ture sulaukė 9,33 proc. balsų, elektoratas.

„Ponas Z. Balčytis nepadarė nė vieno bandymo pritraukti tą elektoratą. Tuo metu D. Grybauskaitė pabandė pasiimti bent dalį kitų, buvusių kandidatų, elektorato. Prisiminkime pareiškimą apie energetikos ministrą J. Neverovičių. Savo ruožtu Z. Balčytis rėmėsi institucine parama, vienintelis išryškėjęs dalykas debatuose buvo tai, kad jis tarsi pakeitė savo poziciją dėl Rusijos, [...] jis kalbėjo apie švelnesnį santykį su Rusija“, – teigia M. Katkus.

Kad Z. Balčyčiui reikėjo visiškai naujos, aktyvios, strategijos bei orientuotos ir aštrios politinės elgsenos pastebi ir dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas V. Bruveris.

„Jis turėjo keisti savo įvaizdį iš tokio nekonfrontacinio kandidato, atakuoti savo varžovę. Antro rinkimų turo pradžioje atrodė, kad jis mėgina tai daryti, bet vėliau viskas slopo, o antroje savaitės pusėje atrodė apskritai pavargęs ir išsisėmęs“, – aiškina politikos apžvalgininkas.

Kaip teigia V. Bruveris, rinkimai į EP socialdemokratams buvo svarbūs daugiau simboliniu požiūriu – nors tai nėra nacionalinė valdžia, tačiau socdemams esą svarbu patvirtinti savo statusą, kurį pastaruoju metu įgauna, „kaip pagrindinės ne tik kairiojo flango politinio spektro jėgos, bet visų partijų partijos, kuri dominuoja visame politiniame lauke“.

M. Katkus pasigedo ir Z. Balčyčio rinkiminio klipo, skirto antrajam turui. „Susidarė įspūdis, kad ta mašina tarsi važiavo toliau, bet liko koncentruotis į socialdemokratų elektoratą, į jo plėtimą. Ar tokia taktika pasiteisino, pamatysime, kai išvysime EP rinkimų rezultatus, kurie gali būti visai įspūdingi“, –  kalbėjo M. Katkus.

Jo nuomone, kaip partinis kandidatas Z. Balčytis atliko pakankamai gerą darbą, o rezultatas yra dėsningas ir labai geras, rodantis, kokią įtaką socialdemokratai turi politiniam gyvenimui.

„Jei viskas taip liks ir 2019 metais, tai socialdemokratams „paimti“ ir prezidentūrą nebus labai sunkus uždavinys. Konkretų kandidatą jie jau turi ir dabar – tai Premjeras Algirdas Butkevičius“, –  portalui LRT.lt kalbėjo V. Bruveris.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos Prezidento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...