captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gimnazijos direktorius: gimnazijų reitingai – visuomenės maustymas

Lietuvoje kaista ne tik oro temperatūra – darosi karšta ir po praėjusią savaitę paskelbtų gimnazijų, kolegijų ir universitetų reitingų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvoje kaista ne tik oro temperatūra – darosi karšta ir po praėjusią savaitę paskelbtų gimnazijų, kolegijų ir universitetų reitingų.

Pagal žurnalo „Reitingai“ vertinimo kriterijus, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija atsidūrė tik septintoje lentelės vietoje ir nusileido Panevėžio Juozo Balčikonio bei Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoms.

Pernai M.Biržiškos gimnazija reitingų lentelėje buvo penkta. Ar tai reiškia, kad prastėja šios prestižine laikomos švietimo įstaigos mokymo kokybė?

Išgirdęs tokius svarstymus gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis tik šyptelėjo.

„Mokyklos rezultatai gali svyruoti. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių: vienais metais egzaminų rezultatai gali būti geresni, kitais – šiek tiek prastesni. Tai priklauso ir nuo egzaminų turinio lygio, ir, galų gale, nuo moksleivių kontingento. Be abejo, ir nuo parengimo“, – svarstė V.Kaupinis ir atkreipė dėmesį, kad pedagogų kvalifikacija per metus nusmukti negali.

Nekreips dėmesio, kol reitingų nepatvirtins ŠMM

Esminių pokyčių M.Biržiškos gimnazijos auklėtinių pasiekimuose direktorius nemato – rezultatai daugmaž stabilūs.

Užtat reitinguotojams jis gali pažerti nemažai kritikos. Mokyklos vadovas net neslepia, kad paskelbtus reitingus vertina skeptiškai.

„Reitinguoti būtų galima tik sukūrus labai aiškius kriterijus, metodiką, atlikus tyrimus. Dabar gi šito nėra. Jei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) patvirtins, kad tai yra oficialūs reitingai, oficialūs švietimo ir mokslo institucijų įvertinimai, tada ir mes reaguosime. Dabar tai yra viso labo visuomenės maustymas. Vadinu tai neoficialiais, nepatvirtintais reitingavimais, galbūt ir nepakankamai pamatuotais, todėl jų ir nevertinu“, – kalbėjo V.Kaupinis.

Stojamąjį laikė daugiau nei 500 moksleivių

Geriausias įvertinimas kiekvienai gimnazijai – pageidaujančių joje mokytis moksleivių skaičius. Praėjusią savaitę vykusiame stojamajame egzamine į M.Biržiškos gimnaziją dalyvavo daugiau nei 500 kandidatų. Laimė nusišypsos mažiau nei pusei pretendentų – mokyklos durys atsivers maždaug 190 jaunuolių.

„Konkursas nemažas. Galėtų būti ir dar didesnis, tačiau nepajėgiame priimti visų norinčiųjų net žinių patikrinimui. Pagal tai, kiek vaikų pageidauja mokytis mūsų gimnazijoje, matau, kad esame ir populiarūs, ir savo veikla patenkiname visuomenės poreikius. O mes iš tikrųjų stengiamės pateisinti tuos lūkesčius“, – prisipažino švietimo įstaigos vadovas.

Stojamieji egzaminai į M.Biržiškos ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijas vyksta tą pačią dieną, todėl šios mokyklos dėl mokinių nekonkuruoja.

Tačiau V.Kaupinis neneigė, kad konkurenciją sukuria Vilniaus licėjus, stojamuosius egzaminus organizuojantis anksčiau. Todėl gabiausi vaikai dažniausiai bando savo jėgas stodamiir į licėjų, ir į gimnaziją.

„Po stojamųjų egzaminų rezultatų kasmet maždaug 10–20 vaikų pasirenka kitą mokyklą, nors pagal balus galėtų mokytis pas mus“, – sakė direktorius.

Norėtų papildomo vertinimo kriterijaus

Žurnalas „Reitingai“ visas gimnazijas reitingavo pagal 16 skirtingų parametrų.

„Vertinome ne tik tai, kiek paskutinės laidos abiturientų įstojo pirmu pageidavimu į Lietuvos ir užsienio universitetus, bet ir visų valstybinių brandos egzaminų (lietuvių kalbos, užsienio, matematikos, istorijos, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos, IT) rezultatus.

Be to, mes vertinome ir kiek šimtukininkų buvo kiekvienoje mokykloje, tai yra, kiek vaikų išlaikė vieną, kiek – du, tris, keturis ar penkis egzaminus šimtukais. Įdomu tai, kad geriausių gimnazijų trejetukas išsidėsto taip: Vilniaus licėjus, KTU gimnazija bei Vilniaus jėzuitų gimnazija, bet ne jų abiturientai išlaikė egzaminus penkiais šimtukais.

Penkiais šimtukais egzaminus išlaikė ne švietimo specialistui nedaug ką sakančių gimnazijų abiturientai: Vilniaus rajono Ferdinando Ruščico, Mažeikių „Gabijos“, Klaipėdos „Ąžuolyno“, Panevėžio Balčikonio“, – atkreipė dėmesį žurnalo „Reitingai“ projekto vadovė Jonė Kučinskaitė.

Vilniaus Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas prisipažino asmeniškai išgyvenantis dėl to, kad po aštuntos klasės dalis jo mokyklos auklėtinių išeina į Vilniaus licėjų, M.Biržiškos, Jėzuitų ar Žirmūnų gimnazijas.

„Todėl manau, kad būtų teisinga, jei reitinguojant mokyklas būtų įtrauktas dar vienas parametras: kiek auklėtinių įstojo į mokyklas, kuriose vykdoma labai rimta atranka“, – patarimą reitinguotojams davė M.Jakobas.

Džiaugiasi kilusia diskusija

ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė portalui 15min.lt sakė, kad ministerija oficialiai nepatvirtina nei žurnalo „Veidas“, nei „Reitingų“ skelbiamų švietimo ir mokslo įstaigų reitingų.

„Žurnalų sudaromi mokyklų, gimnazijų reitingai įdomūs tam tikru akademinius mokinių pasiekimus atskleidžiančiu aspektu.

Ministerijos nuomone, mokyklos veiklos kokybę rodo ne tik abiturientų brandos egzaminų ir stojimo rezultatai, bet ir sunkiau pamatuojami dalykai: mokinių socialinis aktyvumas, užimtumas, pilietiškumas, visos mokyklos bendruomenės veikla, kūrybiškumas, taip pat ir tai, ar mokiniai gerai jaučiasi mokykloje, kaip sprendžiamos kylančios problemos“, – kalbėjo N.Barauskienė.

Ji atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad ne visos šalies mokyklos turi vienodas klasių komplektavimo sąlygas: kai kurios didžiųjų miestų mokyklos organizuoja stojamuosius egzaminus ir atsirenka geriausius įvertinimus turinčius mokinius.

„Žinoma, reitingai išjudina visuomenės diskusijas apie švietimo kokybę ir tai gali tapti postūmiu bet kurioje mokykloje įgyvendinti gerus pokyčius. Gerai, kad tokiose diskusijose dalyvauja ir tėvai, kurie taip pat ir yra svarbūs mokyklų bendruomenių nariai“, – sakė ŠMM atstovė.

Ji pasidžiaugė, kad šiemet net 500 mokyklų savanoriškai įsijungė į projektą, kuriame tikrinami ketvirtokų ir aštuntokų lietuvių kalbos bei matematikos mokymosi pasiekimai: mokiniai atlieka visiems vienodas užduotis, paskui jos įvertinamos pagal vienodus kriterijus ir galima pasilyginti klasės, mokyklos pasiekimus bendrame šalies kontekste.


Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...