captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė ragina šiemet didinti išlaidas gynybai, Z. Balčytis ramina, kad karo nebus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paragino dar šiemet padidinti išlaidas gynybai, motyvuodama Rusijos keliamomis grėsmėmis.  
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Debatų įrašą žiūrėkite čia.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paragino dar šiemet padidinti išlaidas gynybai, motyvuodama Rusijos keliamomis grėsmėmis.

Per rinkimų debatus D. Grybauskaitė pareiškė, kad Vyriausybei nesiėmus tokių žingsnių, ji pati inicijuotų biudžeto peržiūrėjimą. Pasak prezidentės, krašto apsaugos finansavimo būtinybę pagrindžia Rusijos karinis aktyvumas, įskaitant pratybas Karaliaučiaus krašte ir karių sutelkimą prie Ukrainos sienos.

Jos oponentas socialdemokratas Zigmantas Balčytis teigė nematantis priežasčių skubiai didinti gynybos biudžetą, ir pabrėžė esąs tikras, kad karo nebus.

„Mes esame šiandien grėsmių sūkuryje, o ne rytoj, ne poryt, ir deklaracijų, dokumentų, pareiškimų laikas praėjo seniai, reikia pradėti dirbti“, – sakė D. Grybauskaitė debatuose, kuriuos transliavo LRT televizija.

Pasak prezidentės, gynybos biudžetą galima didinti iš papildomai surenkamų pajamų, mažinant šešėlinę ekonomiką, taip pat nežymiai padidinant biudžeto deficitą. D. Grybauskaitės teigimu, toks žingsnis nekeltų grėsmės pensijų kompensavimo planams ir euro įvedimui.

Paklausta apie konkrečius skaičius, D. Grybauskaitė teigė, kad Krašto apsaugos ministerija neseniai Finansų ministerijos prašė 130 mln. litų, bet gavo neigiamą atsakymą.

Socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis akcentavo, kad gynybos biudžetą reikia svarstyti kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais, ir pridūrė, kad šiuo metu grėsmės Lietuvai nėra.

„Grėsmės yra ne prie mūsų. Mes neturime gąsdinti Lietuvos žmonių, kad jau dabar yra tokia sudėtinga situacija, kad mūsų niekas negins“, – sakė Z. Balčytis.

„Būdamas prezidentu aš galiu užtikrinti – karo nebus“, – pridūrė Europos Parlamento narys.

Jo teigimu, Lietuva neturi skubėti, ir pirmiausia turi rūpintis Mastrichto kriterijais, pagal kuriuos vertinamos galimybės įsivesti eurą.

„Tiesiog nelabai suprantu, kam čia skubėti – krašto apsaugai reikia 1,2 mlrd. litų, kad atitiktumėme savo įsipareigojimus. Be to, paskutinį sprendimą priiminės naujas Europos Parlamentas liepos 22 dieną. Turime būti atsakingi, kad neviršysime nė vieno iš Mastrichto kriterijų“, – sakė Z. Balčytis.

Reaguodamas į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį paragino dar šiemet išlaidas gynybai padidinti bent 100 mln. litų.

Tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams tvirtino, kad „Krašto apsaugos finansavimas yra pakankamai didelis“, o didinti jį dar šiemet būtų galima nebent keliais milijonais Privatizavimo fondo lėšomis.

Šiais metais biudžete šalies gynybai numatyta skirti 981 mln. litų. Tai sudaro apie 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal šį rodiklį Lietuva yra priešpaskutinė NATO. Sąjungininkai ne kartą ragino Lietuvą geriau finansuoti krašto apsaugą.

Ukrainos kaimynė Rumunija prieš mėnesį paskelbė šiemet gynybai skirsianti papildomai 700 milijonų lėjų – daugiau kaip pusę milijardo litų.

D. Grybauskaitė toliau kritikuoja VSD dėl grėsmių prevencijos nevykdymo

Prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau kritikuoja Valstybės saugumo departamentą (VSD) vengiant vykdyti grėsmių prevenciją ir apeliuoja į jo vadovų atsakomybę.

„Šis departamentas susiaurino savo Žvalgybos įstatymo traktavimą, ir reikia didesnę atsakomybę prisiimti jos vadovams. (...) Esu reikli sau ir kitiems, ir jeigu vadovai nesutinka tobulinti savo darbo be jokios abejonės kritika išliks“, – sakė D. Grybauskaitė per LRT debatus.

Pasak Prezidentės, kad jeigu vadovas nesugeba atlikti savo funkcijų, tai jis turi pats galvoti, ar gali likti toje pozicijoje“.

Paklausta apie galimybes Gediminui Grinai likti savo poste D. Grybauskaitė atsakė: „girdint mano kritiką, aš jo vietoje, galbūt, ir senai pagalvočiau“, – sakė D. Grybauskaitė.

Jos oponentas Prezidento rinkimuose socialdemokratas Zigmantas Balčytis mano, kad tokie klausimai „turėtų būti sprendžiami žymiai uždaresniame rate“.

„Tai neturėtų būti labai eskaluojama visuomenei“, – sakė Z. Balčytis.

Jis taip pat išsakė nuomonę, kad sprendimą, ar nuimti slaptumo grifą informaciją, gali priimti tik jį uždėjusi institucija.

Kandidatai į prezidentus Lenkiją vertina kaip strateginę šalies partnerę

Abu kandidatai į prezidento postą kaimyninę Lenkiją vertina kaip strateginę šalies partnerę, tačiau išsiskiria šiandieninės situacijos interpretacija – Prezidentės Dalios Grybauskaitės manymu, santykiai yra geri, tuo tarpu Zigmantas Balčytis yra pasiryžęs juos gerinti.

D. Grybauskaitės teigimu, Europos Sąjungos ir NATO regionalizacija yra natūralus procesas, todėl kaimyninės šalys savaime atsiduria bendrų interesų lauke. Anot šalies vadovės, Lietuvos ir Lenkijos interesai ir supratimas kaip reikia gintis ir bendradarbiauti, absoliučia sutampa.

„Paskutinio susitikimo su Lenkijos prezidento metu, esame apie tai kalbėję, kad esame tokioje situacija, kad bet kokie šešėliai, kurie temdė mūsų santykius, yra visiškai nesvarbūs ir smulkmena, palyginus su tomis grėsmėmis ir iššūkiais, kurie yra prieš mūsų abiejų valstybes“, – prezidento rinkimų debatų metu LRT televizijoje kalbėjo D. Grybauskaitė.

Socialdemokratų į prezidento postą iškeltas kandidatas Zigmantas Balčytis pritaria, jog Lenkija yra viena iš strateginių Lietuvos partnerių – mus sieja bendra istorinė praeitis ir interesai. Kandidato teigimu, lyginant su Prezidentų Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus kadencijomis, šiuo metu abiejų valstybių santykiai yra pašliję ir privalo būti atstatyti. Norint tai pasiekti, Z. Balčytis pirmo savo oficialaus vizito vyktų būtent į šią šalį ir siektų išsiaiškinti nesutarimų priežastis.

Abu kandidatai į prezidento postą vienareikšmiškai vertina Lenko kortą, kuri, anot jų, kelia dirbtinę įtampą ir galimai pažeidžia šalies Konstituciją.

„Tokie lojalumo dokumentai ateityje turi būti vertinami, turime žinoti, kiek jie atitinka vienos ir kitos valstybės interesus ir nepažeidžia mūsų Konstitucijos. Vienas iš pagrindinių uždavinių turėtų būti labai aiškus į lojalumo kortos įvertinimas, ne tik Lenkijos, bet ir kitų valstybių“, – tvirtino Z. Balčytis.

D. Grybauskaitės teigimu, suprantama, kuomet taip elgiasi Rusija, dalindama savo pasus užsienio piliečiams, tačiau stebina, kai tokią praktiką naudoja Europos Sąjungos partnerės.

Abu kandidatai į šalies vadovo kėdę nepritaria ir asmenvardžių rašymui pagrindiniam paso puslapyje bei vietovardžių žymėjimui dvejomis kalbomis.

„Lietuvių kalba yra valstybinė kalba, ji yra apginta Konstitucija. Konstitucinio Teismo paskutinis išaiškinimas taip pat labai aiškus – dėl raidžių rašymo turi apsispręsti specialistai, o ne politikai ir tik tada tas sprendimas turi būti priimtas (...) Lietuvių kalba nėra diskusijų objektas“, – teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kiek nuosaikesnės pozicijos laikosi Z. Balčytis, kurio teigimu, būtina atsižvelgti į pasikeitusią situaciją, gyvenimo realijas ir tam tikrą praktiką Europos Sąjungos valstybėse. Vis dėlto socialdemokratas taip pat mano, jog optimaliausia būtų asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis rašyti antrame ar trečiame paso puslapyje.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog jis nepalaiko šiuo metu svarstomos bendrapartiečių Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo iniciatyvos pavardes nelietuviškais rašmenimis lotynų abėcėlės pagrindu rašyti tituliniame dokumento lape, Z. Balčytis atsakė: „Turiu savo nuomonę. Manau, kad žymiai geresnis variantas būtų ne pirmame lape“.

D. Grybauskaitė: V. Ušackas mano vardu darė dalykus, kuriems nepritariau

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė išreiškusi nepasitikėjimą konservatorių Vyriausybės Užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku, nes jis naudodamasis jos vardu vykdė užsienio politiką, kuriai ji nepritarė.

Tai ji pareiškė debatų LRT televizijos eteryje metu, kur apie V. Ušacko atleidimo priežastis prezidentės paklausė jos oponentas antrajame prezidento rinkimų ture Zigmantas Balčytis.

„Valstybės prezidentas, vykdydamas užsienio politiką, vykdo ją kartu su Vyriausybe. Artimiausias bendražygis turėtų būti užsienio reikalų ministras. Deja, tokiu bendražygiu ponas Ušackas netapo ir mano pasitikėjimo negavo. Jis vykdė mano vardu daugelį dalykų, kuriems aš nepritariau“, – sakė D. Grybauskaitė.

Debatų vedėjo Edmundo Jakilaičio paklausta, ar ji informavo V. Ušacką, kokie buvo tie dalykai, prezidentė sakė: „tikiuosi, jis žino“.

V. Ušackas šiuo metu yra ES atstovybės Rusijoje vadovas. Užsienio reikalų ministru jis dirbo nuo 2008-ųjų gruodžio 4 dienos iki 2010-ųjų sausio 21-osios. Jis atsistatydino po to, kai prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą juo.

D. Grybauskaitė teigia, kad G. Grinos vietoje po tokios kritikos atsistatydintų

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Gediminą Griną kritikuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad jo vietoje pagalvotų apie atsistatydinimą.

„Girdint mano kritiką, aš jo vietoje seniai pagalvočiau (apie atsistatydinimą – BNS)“, – ketvirtadienį per LRT transliuotus prezidento rinkimų debatus sakė antros kadencijos siekianti D. Grybauskaitė.

„Jeigu vadovas negali atlikti savo funkcijų, jis turi galvoti pats“, – kalbėjo valstybės vadovė.

Ji tvirtino daugiausia priekaištų VSD turinti dėl to, kad ši netinkamai vykdo grėsmių, ypač iš Rusijos pusės, prevenciją.

„Tik po didelio spaudimo VSD pradėjo tas grėsmes viešinti“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė D. Grybauskaitė G. Griną VSD generaliniu direktoriumi paskyrė 2010 metų balandį. Jo penkerių metų kadencija turėtų baigtis kitais metais.

D. Grybauskaitė sukritikavo R. Šadžių dėl požiūrio į gynybą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė griežtai sukritikavo finansų ministrą Rimantą Šadžių dėl pareiškimo, kad lėšų krašto apsaugai „praktiškai pakanka“.

„Po to, kai partijos pasirašė (susitarimą – ELTA) dėl 2 proc. (gynybai – ELTA), po to kai aš kalbėjau su Premjeru, po to kai aš susitikau su krašto apsaugos ministru, po to kai mes matome grėsmes, šitaip kalba dabartinės Vyriausybės socialdemokratų finansų ministras. (...) Tai reiškia, kad visiškai neįvertinamos grėsmės, kad supratimo nėra, kas vyksta aplink Lietuvą, kad visiškai žmogus nesigaudo, kokie yra įsipareigojimą, ką mums reikia šiandien daryti, o ne kitąmet ar dar po dviejų metų“, – LRT debatuose sakė D. Grybauskaitė.

Vis dėlto, jeigu būtų perrinkta Prezidente neklibintų R. Šadžiaus iš jo posto. „Aš reikalausiu, kad būtų iš karto teikiamas biudžeto pasiūlymas Seimui, ir jeigu to nepadarys pati Vyriausybė darysiu aš pati“, – sakė D. Grybauskaitė.

Z. Balčytis į tokius pareiškimus atsakė kritika savo oponentei ir konservatoriams.

„Jūs taip pat prezidente pirmiausia iškėlėte klausimą dėl pensijų didinimo, ir tikrai mes visi susirūpinome, ieškome rezervų, jų kol kas nėra. Norėčiau priminti, kad buvusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sumažino krašto apsaugai 1,2 mlrd. litų. Aš neginu finansų ministro pasisakymo, bet aš manau, kad ne finansų ministras turi spręsti politinius klausimus, ypatingai vidury finansinių metų. Turi būti pavesta Valstybės Gynimo Tarybai apsispręsti kaip ir kokiais etapais yra galimybė grėsmių atveju didinti įsipareigojimus“, – sakė Z. Balčytis.

Prezidentė į tai atsakė, kad nėra korektiška priešinti krašto apsaugą ir socialines žmonių grupes.

„Niekas neturi nukentėti. Valstybė atsigauna, ekonomika vystosi ir nereikia priešinti šitų dalykų. (...) Precedentus turime, kada vidury metų, jeigu reikia, yra papildomi biudžetai. Tai – jokia naujovė, sumos nėra tokios didelės, kad įtakotų mūsų makroekonominius rodiklius arba euro įsivedimo planus. Todėl, kada yra tik deklaracijos, bet nėra veiksmų, tai jau kelia ne tik nuostabą, bet ir susirūpinimą“, – sakė D. Grybauskaitė.

Z. Balčytis tiki, kad su Baltarusija reikia daugiau kalbėtis

Socialdemokratų kandidatas į Prezidentus Zigmantas Balčytis mano, kad reikia keisti Europos Sąjungos politiką Baltarusijos atžvilgiu, ir daugiau bendrauti su šia šalimi. Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja bendravimo tarp žmonių svarbą.

„Reikia ES politiką keisti, galima kaimynus įtikinti tik su jais bendraudami, o ne nuo jų atsiribodami“, – sakė Z. Balčytis.

Prezidentė D. Grybauskaitė sakė, kad „Lietuva pasirengusi su visais kaimynais bendrauti, kiek tie kaimynai pasirengę bendrauti“.

D. Grybauskaitė priminė 2010 m. rinkimus, kada dužo viltys, kad Baltarusija atsiveria. Bei akcentavo, kad nepaisant to buvo susiderėta dėl 50 kilometrų bevizio režimo zonos, tačiau Baltarusijos pusė jos nepasirašė. „Matomai bijo“, – konstatavo D. Grybauskaitė.

Kandidatai taip pat išsakė savo pozicijas dėl Baltarusijos Astrave statomos elektrinės. D. Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuva per europines institucijas, Tarptautinę atominės energetikos agentūrą reikalauja, kad Baltarusija vykdytų ESPO konvenciją.

Z. Balčytis mano, kad to nepakanka ir reikia griežčiau išreikšti savo nuomonę.

„Jei negausime reikiamos dokumentacijos, neturėtume pirkti elektros“, – sakė Z. Balčytis.

Abu kandidatai pritaria Ukrainos narystei Europos Sąjungoje

Tiek Dalia Grybauskaitė, tiek Zigmantas Balčytis pritaria Ukrainos narystei Europos Sąjungoje.

Z. Balčyčio teigimu, būtina kalbėti ne tik apie sankcijas Rusijai, bet ir dėti visas pastangas, jog Ukraina kuo greičiau prisikeltų ir ekonomiškai sutvirtėtų, o narystė bendrijoje yra pagrindinis kelias tai pasiekti.

„Manau, kad tai būtų pats teisingiausias kelias, kuris tam trumpajame laikotarpyje kainuotų tam tikrą, galbūt didesnį paramos paketą, bet ilgajame laikotarpyje tai atsipirktų dešimteriopai. Reikia, kad Ukraina kuo greičiau sutvirtėtų ekonomiškai ir tai būtų didžiulė priešprieša Putino rėžimui“, – LRT prezidento rinkimų debatų metu kalbėjo socialdemokratų kandidatas į prezidento postą.

Dabartinė šalies vadovė D. Grybauskaitė akcentavo, jog aplink Baltijos šalis ir Europos Sąjungą būtina kurti „saugumo žiedą“, o Ukraina yra dalis šios strategijos.

„Mūsų artimiausi kaimynai Rytuose, kuriems Lietuva skiria daug dėmesio, tai ne tik Ukraina, tai Moldova ir kitos šalys, todėl mūsų pagrindinis tikslas yra padėti toms šalims kuo greičiau vykdyti reformas, kurios naudingos joms pačioms, padėti joms demokratėti, padėti atsikratyti korupcijos. Mes visada buvome, kad padėti toms šalims ir sau tuo pačiu, nes tai yra saugumo žiedas aplink Baltijos šalis, aplink Europos Sąjunga. Todėl visada rėmėme ir remsime visų šių šalių demokratėjimą, artėjimą prie Europos ir jeigu jos sugebės susitvarkyti taip, kaip susitvarkė Lietuva (...), visada lauksime mūsų kaimynų mūsų bendroje šeimoje“, – tvirtino Prezidentė D. Grybauskaitė.

Abu kandidatai griežtai neigiamai vertina dabartinę Rusijos elgseną

Kandidatai į Lietuvos valstybės vadovo postą LRT debatuose išsakė griežtai neigiamą poziciją dabartinės Rusijos elgsenos atžvilgiu, tačiau socialdemokratas Zigmantas Balčytis išreiškė optimizmą, kad didžioji kaimynė artimoje ateityje pasikeis.

Socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš esmės laikosi panašios nuomonės, kad Rusija yra agresyvi kaimynė ir jos užsienio politika kaimynų atžvilgiu nėra toleruotina.

Z. Balčytis yra įsitikinęs, kad imtasi teisingos taktikos, kai JAV, ES ir NATO koordinuoja savo politiką ir ieško politinio sprendimo iš esamos situacijos.

„Tačiau turime vis vien ieškoti sąlyčio taškų, kalbėjimosi, neprarasti komunikacinių kanalų, todėl Kaliningrado sritis tai yra mūsų kaimynas. Aš esu įsitikinęs, kad artimoje ateityje ir pačios Rusijos politika keisis, (...) aš manau, kad ateityje ir Rusijos žmonės supras, kad agresyvi politika yra nukreipta ir jų ateities demokratinių principų pažeidimui“, – sakė Z. Balčytis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisako už atvirą ir draugišką ryšį su visomis kaimynėmis tiek, „kiek tai yra abipusiai santykiai grįsti pasitikėjimu, valstybės orumo išlaikymu ir savarankiškumu“.

„Balansas tarp vertybių ir pragmatizmo turi būti visuose santykiuose išlaikytas. Prekiauti galėsime tiek, kiek galėsime, kiek tai nebus naudojama prieš mus kaip spaudimo įrankis. Reikia tik apgailestauti, kad Rusija pasuko labai agresyvios politikos linkme. (...) Turime reaguoti į tas realijas, kokios yra, bet be jokios abejonės visada būti atviri besikeičiančiai situacijai“, – sakė D. Grybauskaitė.

Tiek D. Grybauskaitė, tiek Z. Balčytis nebuvo nusiteikę mandagumo gestams dabartinės Rusijos atžvilgiu. Paklausti, ar dalyvautų pergalės Antrajame Pasauliniame kare septyniasdešimtmečio renginiuose, kurie bus kitąmet, abu kandidatai atsakė, kad viskas priklausys nuo situacijos. Jei dabartinė situacija išliks tokia, kokia yra nei vienas kandidatas nedalyvautų.

Kandidatų nuomonės išsiskyrė klausimu, ar reikėjo Prezidentui vykti į Sočio olimpiados atidarymo iškilmes.

Z. Balčytis būtų vykęs pagerbti Lietuvos sportininkų.

„Sočio olimpiada tai buvo sportininkų šventė, tuo metu nebuvo galima prognozuoti Rusijos veiksmų, kurie pasikeitė kardinaliai . (...) Tuo metu aš būčiau pasinaudojęs pakvietimu ir gerbiant Lietuvos sportininkus būčiau vykęs į olimpiadą“, – kalbėjo socialdemokratas.

D. Grybauskaitė nesutiko, kad Rusijos elgsenos nebuvo galima nuspėti.

„Primenu, kad Sočis vyko vasario mėnesį, ir Lietuva, ir Ukraina patyrė didžiulį spaudimą. Mes jau nuo praėjusių metų vidurio turėjome pieno produktų blokadą. Jau matėsi kaip Rusija elgiasi, kokią jėgą ir provokacijas demonstruoja kitų šalių atžvilgiu, todėl praktiškai nei viena Vakarų Europos valstybė ir Jungtinės Valstijos nesiuntė pirmųjų asmenų. Taip pasielgė ir Lietuva“, – sakė D. Grybauskaitė.

Nuomonės stipriai neišsiskyrė istorinio teisingumo klausimais. Nei vienas iš kandidatų nesirengia stabdyti įstatymo dėl okupacinės žalos atlyginimo.

Pasak D. Grybauskaitės, istorinius skaudulius „anksčiau ar vėliau reikės su kaimynais išsiaiškinti tiek mums patiems, ir mūsų kaimynams reikės pripažinti, kas kokią žalą padarė“.

Z. Balčytis netiki, kad šis klausimas bus išspręstas lengvai.

D. Grybauskaitė: profesionalios kariuomenės sukūrimas buvo klaida

Prezidentės Dalios Grybauskaitės manymu, profesionalios kariuomenės sukūrimas Lietuvoje buvo klaida ir tai įrodė pastarojo meto įvykiai.

Anot šalies vadovės, tai pripažino ir NATO, kuri savo metu tinkamai neįvertino Rusijos keliamos grėsmės.

„Pati NATO pripažįsta, kad tai (profesionalios kariuomenės sukūrimas – ELTA) buvo klaida. Buvo neįvertinta Rusijos grėsmė, ką patvirtino ir pats laikas (...). NATO Aljansas iš tikrųjų pražiūrėjo su savo nuomonėmis ir ekspektacijomis, ko galime tikėtis iš tokių kaimynių kaip Rusija“, – LRT prezidento rinkimų debatų metu kalbėjo Prezidentė.

D. Grybauskaitės teigimu, pastarieji įvykiai parodė, jog Lietuvos žingsniai gynybos srityje buvo teisingi.

„Laikas ir gyvenimas parodė, kad buvome labai teisūs, kad labai griežtai reikalavome gynybos planų, buvome teisūs, kad grąžinome savanorišką krašto gynybą, buvome teisūs, kad pradėjome ruošti rezervistus, buvome teisūs, kad suteikėme šauliams įgaliojimus ir gebėjimus, buvome teisūs, kad padarėme mišrią kariuomenę, o ne vien profesionalią“, – tvirtino Prezidentė.

Prezidentė atmetė kritiką, jog veiksmingai neišnaudoja Valstybės gynybos tarybos institucijos. Ji, anot šalies vadovės, tėra rekomendacinio pobūdžio organas.

„Gynybos taryba, jeigu kalbama apie politinį spektaklį, gali būti naudojama, bet mano principai yra pirmiausiai padaryti ir duoti teigiamą rezultatą, o ne vaidinti ar mėginti demonstruoti kažkokį judėjimą, visiškai betikslį“, – debatų metu kalbėjo D. Grybauskaitė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos Prezidento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...