captcha

Jūsų klausimas priimtas

Z. Balčytis pažėrė priekaištų D. Grybauskaitei

Socialdemokratų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis išsakė nepasitenkinimą, kad perrinkimo siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė naudojasi administraciniais resursais ir taip nevisiškai laikosi Lietuvos įstatymų.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Socialdemokratų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis išsakė nepasitenkinimą, kad perrinkimo siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė naudojasi administraciniais resursais ir taip nevisiškai laikosi Lietuvos įstatymų.

„Aš, kaip politikas, suprantantis įstatymo raidę, tikrai savo politinę kampaniją vedu skaidriai, atsakingai. Esu tą minėjęs ir pateikęs įrodymus VRK. O mano konkurentė D. Grybauskaitė iš tikrųjų naudojasi administraciniais resursais“, – viešėdamas DELFI interneto konferencijoje sakė Z. Balčytis.

Pasak kandidato, remiantis TNS atlikta komunikacijos analize, D. Grybauskaitės pavardė žiniasklaidoje, interneto portaluose, televizijose ir kitur minima keletu kartų dažniau nei jo.

„Jeigu mano rinkimų kampanija kainuoja apie 2 mln. Lt, tai prezidentės D. Grybauskaitės rinkiminė kampanija turėtų kainuoti apie 10 mln. Lt. Už viską reikia mokėti pagal VRK nustatytą tvarką ir įkainius. Ir įstatymai turi būti privalomi visiems“, – sakė Z. Balčytis.

Politikas įgėlė D. Grybauskaitei ir dėl fotografavimosi su „Aerosmith“ lyderiu Stevenu Tyleriu: „Taip, mėgstu šitą grupę. Ir pasistengsiu vakare dalyvauti „Aerosmith“ koncerte. Neturėjau tikslo nusifotografuoti su S. Tyleriu. Geriau išklausyti, kaip jis groja“.

Politikas sulaukė ir klausimo, kodėl nenešioja vestuvinio žiedo: „Nuo pat jaunystės nemėgau nešioti vestuvinio žiedo. Kad esu vedęs, manau, abejonių nekyla“.

Nesutinka skustis ūsų

Skaitytojai Z. Balčyčio klausė ir apie valstybės valdymą, ir apie ūsus bei elgesio būdą. Skaitytojos paklaustas, ar tiesa, kad jis prieš priimdamas bet kokį sprendimą, svarsto net keletą valandų, politikas patvirtino mėgstantis devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti.

„Manau, kad tai geras bruožas – prieš darant apsvarstyti. Tikrai nesvarstau kiekvienu atveju po dvi valandas. O valstybės valdyme tai gali trukti ir ilgiau. Esu baigęs kibernetiką, modeliavimo mokslą, kurio esminis pagrindas yra iš visų blogų sprendimų išrinkti patį geriausią. Ir tam reikalingi ne tik svarstymai, bet ir gebėjimas surinkti reikiamą informaciją. Ir sprendimų negalima priiminėti vadovaujantis emocijomis“, – sakė Z. Balčytis.

Socialdemokratas taip pat kratėsi etiketės, kad nuolatos pritaria D. Grybauskaitės nuomonei. Į skaitytojos Rūtos klausimą apie pravardę „Zigmantas su viskuo sutinku Balčytis“, kandidatas atsakė gana plačiai.

„Įdomus priminimas. Tikrai nesu tas, kuris su viskuo sutinka. Buvo penkerių metų laikotarpis ir aš savo nesutikimus esu tikrai labai aiškiai paminėjęs. Manau, kad Lietuvoje daug ką buvo galima daryti kitaip. Kad nenukentėtų mažiausias pajamas gaunantys žmonės, pensininkai, neįgalieji ir kiti socialiai pažeidžiami gyventojų sluoksniai“, – svarstė politikas.

Klausiamas, ar tapęs prezidentu nusiskus ūsus, nes yra panašus į Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką, Z. Balčytis sakė tikrai neketinantis nusiskusti.

„Ūsų nesiskusiu. Tikrai nesu panašus į A. Lukašenką. Ir vizualiai, ir pagal charakterį esu demokratinės valstybės politikas. Ir dėsiu visas pastangas, kad Baltarusijoje demokratiniai procesai būtų gerbiami ir vyktų“, – sakė socialdemokratas.

Ko paklaustų V. Putino?

Kalbėdamas apie minimalios algos didinimą kartu su euro įvedimu, socialdemokratas iš dalies sutiko su verslo dvejonėmis, jog toks žingsnis gali padidinti šešėlinę ekonomiką smulkaus ir vidutinio verslo srityje.

Z. Balčytis taip pat papasakojo, ką būtų daręs, jei būtų buvęs prezidentu 2008-aisiais, kai Lietuvą ištiko krizė. Jo teigimu, į krizę buvo galima reaguoti ne tik griežtai taupant, bet ir palaikant bei remiant smulkų, vidutinį ir stambų verslą.

„Todėl mano sprendimai būtų buvę panašūs į Latvijos. Būčiau skatinęs Vyriausybę derėtis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir būtume turėję aiškias sąlygas, kuriomis jie būtų mums skolinę finansinius resursus su mažomis palūkanomis. Taip pat būčiau kreipęsis į Europos Komisiją, kaip padarė Latvija, Graikija, Portugalija, gaudamos finansinę paramą palyginti mažomis palūkanomis. Pavyzdžiui, palūkanos Latvijai – 3,4 proc. Ir nebūtų reikėję mažinti pajamų ir taip mažas pajamas turintiems žmonėms, tai yra pensininkams, neįgaliesiems ir kitiems socialiai pažeidžiamiems sluoksniams“, – aiškino socialdemokratas.

Pasiteiravus, ką darytų kitaip nei dabartinė prezidentė D. Grybauskaitė, Z. Balčytis pirmiausia nurodė prezidentės ir buvusios Vyriausybės reakciją į krizę. Tai, pasak socialdemokrato, sudarė blogas tolesnio valstybės vystymosi sąlygas.

„Pasikeitus geopolitinei situacijai dėl Rusijos veiksmų mes, kaip valstybė (ir prezidentas, kaip valstybės vadovas), turėtume veikti efektyviau ir dalyvauti visuose, kiek yra įmanoma, pasitarimuose šiuo klausimu. Bet, aišku, bendra mūsų nuostata turėtų atitikti ES ir NATO politiką. Antra – būtinai kviesčiau Valstybės gynimo tarybą, kad mes, kaip valstybė, turėtume subalansuotą ir vieningą poziciją“, – sakė politikas.

Turėdamas galimybę Z. Balčytis taip pat pasiteirautų Vladimiro Putino, ar jo veiksmai teisingi ne tik kitų šalių, bet ir jo šalies žmonių atžvilgiu.

Politikas, be kita ko, yra pasiryžęs atkurti kaimyniškus santykius su Lenkija.

„Strateginė partnerystė su Lenkija nėra atkurta. Tam reikės nemažai pastangų. Esu numatęs pirmo savo vizito metu aplankyti Lenkiją, susitikti su prezidentu, ministru pirmininku. Dar kartą išsiaiškinti, kokios yra atšalimo priežastys. Ir manau, kad kartu su Seimu ir Vyriausybe mums pavyktų atstatyti normalius, draugiškus, ne tik ekonomiškai naudingus, bet ir mūsų valstybių saugumo užtikrinimui reikalingus santykius“, – teigė kandidatas.

Ką pasirinks po rinkimų?

Socialdemokratas skaitytojams taip pat paaiškino, kad kandidatavimas į du postus yra socialdemokratų strategijos dalis, kuri pasiteisino. Tačiau jis patikino, kad asmeniškai nori tapti prezidentu.

Klausiamas apie didelės dalies rinkėjų balsavimą už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį, Z. Balčytis priminė, kad Lenkų rinkimų akcija sudarė sąjunga su Rusų aljansu.

„Jis sudarė sąjungą su Rusų aljansu. Vyksta iš Rusijos pusės gerai paruoštas informacinis karas, kuriam mes esame nepasiruošę – ne tik Lietuva, bet ir ES. Aišku, kad rinkėjai pasirinko balsuoti už tą žmogų, kuris sužadino tuos jausmus“, – sakė politikas.

Skaitytojui pasiteiravus, kur dingo kritika D. Grybauskaitei, politikas aiškino siekęs teikti pasiūlymus, o ne kritikuoti dėl kritikos.

„Kadangi patekau į antrąjį rinkimų turą, manau, ši taktika pasiteisino. Taktika antrajame rinkimų ture užtikrins man pergalę šiuose rinkimuose. Galiu užtikrinti, kad paskutinieji debatai bus įdomūs“, – sakė socialdemokratas.

Jis kritiškai atsiliepė apie D. Grybauskaitės surengtą pasitarimą, kaip mažinti socialinę atskirtį, ir pavadino tai reklaminiu triuku. Politiko nuomone, D. Grybauskaitė turėjo penkerius metus ne tik konsultacijoms, bet ir darbams.

 Žiežirbos pabiro iškart po pirmo turo

DELFI primena, kad tik pasibaigus pirmajam rinkimų turui tarp kandidatų prasidėjo tikrosios varžybos. Iškart po rinkimų, klausiamas, ar pasveikino D. Grybauskaitę įtikinamai pirmavus pirmajame ture, Z. Balčytis pareiškė, kad su prezidente nėra kalbėjęsis metus, tad šalies vadovės nepasveikino.

D. Grybauskaitė neliko skolinga: paprašyta suformuluoti, kokiais klausimais labiausiai skiriasi jos ir Z. Balčyčio nuomonės, prezidentė teigė dar negirdėjusi griežtos ir konkrečios varžovo nuomonės nė vienu klausimu.

„Viskas bendromis frazėmis, aptakiai. Kai susidursime akis į akį, pasišnekėsime, ar tikrai daug yra kardinalių skirtumų. Didžiausias skirtumas, kiek galėjau pajusti iš tų bendresnių atsakymų, tai dėl valstybės ekonominio, karinio saugumo ir nepriklausomybės klausimų. Galbūt aš griežčiau nusiteikusi nedaryti kompromisų ir nepardavinėti Lietuvos už sviestą, ką galbūt girdžiu labiau būsimo konkurento kalbose“, – teigė prezidentė.

Savo ruožtu socialdemokratų kandidatas įsižeidė ir parašė viešą komentarą, kuriame paaiškino niekados gyvenime nekalbėjęs apie Lietuvos pardavimą už sviestą ir santūriai sukritikavo D. Grybauskaitės politiką. „Šiandien kalbėti apie tai, kad „nepardavinėsiu Lietuvos“ (o kiti, supraskite, tai jau pardavinės) reiškia tautos, valstybės skaldymą grėsmės akivaizdoje“, – rašė Z. Balčytis.

Naujausias politikų konfliktas kilo dėl debatų LNK televizijoje. Z. Balčyčio štabas apkaltino D. Grybauskaitės štabą „paspaudus“ televiziją, kad būtų išvengta prezidentės debatų su oponentu. Tačiau televizija paaiškino kvietusi prezidentę kur kas anksčiau, o pokalbius su kitais kandidatais vedusi siekdama turėti planą B. Bet kokiu atveju Z. Balčytis kviečiamas dalyvauti analogiškoje laidoje kitą savaitę.

Tačiau vėliau politikų varžybos nuslopo, o Z. Balčytis Lietuvos televizijos debatuose užsidirbo su viskuo sutinkančiojo pravardę.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos Prezidento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...