captcha

Jūsų klausimas priimtas

Specialistai: pamokų vėlinimas – geriau vaikams, blogiau tėvams

Pavėlinus pamokų pradžią iki 9 valandos ryto, didėtų moksleivių darbingumas, tačiau tėvai patirtų problemų darbe dėl nelankstaus darbdavių požiūrio, mano specialistai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pavėlinus pamokų pradžią iki 9 valandos ryto, didėtų moksleivių darbingumas, tačiau tėvai patirtų problemų darbe dėl nelankstaus darbdavių požiūrio, mano specialistai.

Tik  6 proc. moksleivių Vilniaus apskrityje į mokyklas atvyksta visuomeniniu transportu, 48 proc. atveža tėvai. Iš mokyklos visuomeniniu transportu namo grįžta 8 proc., tėvai patys pasiima 43 proc. moksleivių.

Tai parodė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atliktas tyrimas, kurio metu apklausta 1300 tėvų.

Tyrimo duomenis trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje pristačiusi LSMU docentė Aušra Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik pamokų pradžia – tėvai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad vaikai eitų miegoti laiku, kad būtų užtikrinta jų miego kokybė.

Diskusiją organizavusi Seimo narė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad dėl pamokų pradžios laiko taip pat buvo raštu paklausta 10 Lietuvos savivaldybių sveikatos biurų atstovų nuomonės, taip pat apklausti ir Švietimo ir mokslo bei Sveikatos ministerijų, universitetų atstovai.

Kaip sakė R. Šalaševičiūtė, vienintelis duomenis pateikęs Vilniaus visuomenės sveikatos centras informavo, kad 78 proc. bendrojo ugdymo mokyklų pradeda pamokas 8 val. ryto. Nuo 9 val. Vilniaus mieste pamokas pradeda 22,5 proc., Vilniaus rajone – 25 proc. moksleivių.

„Apibendrinant galima sakyti, kad nuomonė tokia, jog miegas – labai svarbu ir ankstyvos pamokos neigiamai veikia vaiko sveikatą, mokymosi rezultatą, lankomumą, netgi vienas iš siūlymu buvo, kad kaimo mokyklų pradinukams vertėtų pamokas pradėti nuo 10 val.“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Pasak jos, problemų kyla dėl to, kad daugumos tėvų, ypač valstybės tarnautojų, darbo pradžia yra 8 valanda ryto, o darbdaviai nėra lankstūs.

Be to, apklausoje nurodomas dar vienas neigiamas aspektas – pavėlinus pamokų laiką, vaikams būtų sunku derinti neformalųjį ugdymą.

Tuo metu Moterų iniciatyvinės grupės atstovė Lolita Klikūnaitė teigė, kad dėl ankstyvo pamokų laiko 60 proc. vaikų į mokyklą išeina nepavalgę, tiek vaikas, tiek tėvai iš namų išeina suirzę.

Ji sakė, kad atlikus viešą apklausą portale delfi.lt, 58 proc. iš 14 tūkst. respondentų pasakė, kad pamokos turi būti vėlinamos, 40 proc. balsavo, kad turi likti senas laikas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Ričardas Radišauskas pripažino, kad tyrimų, skirtų būtent pamokų laiko pradžios įtakos vaikų sveikatai, nėra atlikta.

Tačiau jis tvirtino, kad atsižvelgiant į užsienyje atliktų tyrimų duomenis, didžiausias vaikų darbingumas yra būtent nuo 8 val., kuomet daugumoje ugdymo įstaigų ir prasideda pamokos. Pirmoji darbingumo fazė tęsiasi iki 12 val., kita – nuo 14 iki 16 val.

Anot jo, svarbu užtikrinti pakankamą vaiko miego trukmę: vaikai iki 7 metų turi miegoti ne mažiau nei 11–12 val. per parą, 8–10 metų vaikai – ne mažiau 10 val., 15–17 metų – ne mažiau 8 val.

„Jei miegas vaikams sutrumpinamas 1–2 valandas, pablogėja smegenų žievės ląstelių funkcija, sutrinka budrumas, sąlyginių refleksų stiprumas, padidėja streso lygis, atsiranda kiti fiziologiniai sutrikimai“, – sakė jis.

R. Radišauskas tvirtino, kad moksleivių darbingumo rodikliai būna daug prastesni, jei moksleivis miegojo tik 7 val. Tad norint užtikrinti miego rekomendacijas, pradinukai turi šiuo metu eiti miegoti 20–21 val. vakaro, vyresni vaikai – apie 22 val.

Profesoriaus teigimu, užsienyje atlikti tyrimai parodė, jog pavėlinus pamokas bent pusvalandžiu, pagerėjo moksleivių motyvacija, sumažėjo hiperaktyvumo, neuroliginių sutrikimų tikimybė, vaikai mažiau vartojo kofeino, netgi sumažėjo traumų pavojus.

Anot jo, neigiamos įtakos vaikų darbingumui bei pažangumui turi ir tai, jog jie nespėja ryte papusryčiauti.

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Egidija Nausėdienė taip pat įvardijo ir finansinius aspektus – jei būtų vėlinamas visų pradinukų pamokų pradžios laikas, valstybei tai kainuotų papildomai apie 15 mln. litų.

Anot jos, tai nebūtų didžiuliai pinigai vertinant teigiamą vėlesnio pamokų laiko įtaką vaikų darbingumui.

Šiuo metu didžiausios diskusijos vyksta dėl pamokų pradžios laiko Vilniaus mieste.

Savivaldybė yra nusprendusi, kad šiemet rugsėjo 1-ąją septyniolikos sostinės gimnazijų moksleiviai bei pedagogai į pamokas rinksis vėliau – nuo 9 val. ryto.

Savivaldybės atstovų teigimu, taip siekiama išspręsti spūsčių viešajame transporte problemas rytinio ir vakarinio piko metu.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...