captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Pabedinskienė: Darbo birža atlieka ne tas funkcijas, kurias turėtų

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės manymu, Darbo birža neturėtų spręsti jaunimo užimtumo problemų. Po bakalauro ar magistro studijų į Darbo biržą plūstantys absolventai, anot ministrės, visų pirma, yra švietimo sistemos problema.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės manymu, Darbo birža neturėtų spręsti jaunimo užimtumo problemų. Po bakalauro ar magistro studijų į Darbo biržą plūstantys absolventai, anot ministrės, visų pirma, yra švietimo sistemos problema.

A. Pabedinskienės teigimu, labiausiai Lietuvos aukštosioms mokykloms trūksta bendradarbiavimo su verslu.

„Nuo pirmosios dienos jaunas žmogus, pradėjęs studijuoti, turėtų pajusti darbinę aplinką. Kada atsiranda darbdavio, aukštosios mokyklos ir jauno žmogaus santykis, kada jis per visus ketverius ar penkerius metus dirba toje aplinkoje, atlieka praktiką, tokiu būdu registruotų absolventų, kurių pernai turėjome apie šešis su puse tūkstančio Darbo biržoje, tikrai neturėtume. Juk jaunas žmogus po studijų iškart turėtų eiti į darbo vietą, o ne į Darbo biržą. Darbo birža tikrai neturėtų atlikti tų funkcijų, kurias šiandien atlieka“, – teigia ministrė.

Pasak jos, iš beveik 198 tūkst. šiandien registruotų bedarbių daugiau kaip 30 proc. yra ilgą laiką darbo surasti negalinčių žmonių. Šių asmenų integravimas į darbo rinką ir turėtų būti pirminis Darbo biržos rūpestis. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės manymu, kita reikšminga jaunimo nedarbo problema yra jauno žmogaus motyvacijos stoka bei kuriami nepasverti lūkesčiai.

„Reikėtų pažiūrėti giliau ir pasvarstyti apie tai, kad jaunam žmogui mes suformuojam pakankamai nepagrįstus lūkesčius. Jaunas žmogus įsivaizduoja, kad jis, baigęs aukštąjį mokslą, jau yra gebantis viską atlikti ir daryti, kad jo atlyginimas turi būti aukštas. Čia taip pat yra problema“, – teigia A. Pabedinskienė.

Ministrės manymu, būtina vertinti ir profesinio švietimo svarbą, kuris Lietuvoje dažnai būna nustumiamas į antrą planą.

„Tos kultūros ir to supratimo, kad ne vien žmogus, baigęs aukštąjį mokslą, kuria pridėtinę vertę, bet ir tas žmogus, kuris turi gerą specialybę, ar tai suvirintojas, ar tai batsiuvys.

Nuo darželio turime apie tai pradėti kalbėti. Vokietijoje jau darželiuose yra kalbama apie verslumo skatinimą, apie pasirinkimo galimybę, nesumenkinama ir profesinio mokymo sistema ir jos rezultatai. Manau, kad su kiekviena diena mūsų visuomenė bręsta ir turėtume kalbėti apie tai, kad profesinio rengimo sistema taip pat yra veiksminga ir reikalinga“, – tvirtina A. Pabedinskienė.

Šiuo metu bendras nedarbo rodiklis šalyje yra 9,8 proc., tuo tarpu jaunimo – 20,8 proc. 

Ministrės vertinimu, jaunimo nedarbas yra kompleksinė problema, apimanti daugelį sričių, tačiau, kol verslas eis į vieną pusę, o mokslas – į kitą, kol nebus sukurtas dialogas, valstybės priemonės bus bejėgės. Tokia situacija, pasak A. Pabedinskienės, sukuria ydingą praktiką, kuomet valstybė į žmogų investuoja du ar tris kartus.

„Reikia siekti, jog valstybė du ar tris kartus neinvestuotų į tą patį žmogų. Pirmiausiai į žmogiškąjį kapitalą investuojame aukštajame, profesiniame švietime. Žmogui atėjus į Darbo biržą, mes jį perkvalifikuojame ir dar kartą investuojame“, – teigia A. Pabedinskienė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...