captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kuršių nerijai gaisro padaryta žala viršija 46 mln. litų

Kuršių nerijoje balandžio pabaigoje kilęs gaisras padarė daugiau nei 46 mln. litų žalos, teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNPD) vadovė Aušra Feser.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Kuršių nerijoje balandžio pabaigoje kilęs gaisras padarė daugiau nei 46 mln. litų žalos, teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNPD) vadovė Aušra Feser.

KNNPD specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų, būsimos išlaidos gaisravietei sutvarkyti įvertintos 1,11 mln. litų, 36,4 tūkst. litų atsiėjo pats miško gaisro gesinimas, dar 23,5 tūkst. litų įvertintos miško atkūrimo išlaidos.

Anot jos, reali žala turėtų būti gerokai mažesnė, nes Aplinkos ministerijos metodika esą nėra pritaikyta Kuršių nerijai.

„Pagal metodiką, skaičiuojamas arba miškas, arba išdegę krūmai. Kalnapušės yra medžiai, bet, pagal įstatymą, brandos laiką pasiekęs medis turi būti bent penkių metrų aukščio, o kalnapušės tokį aukštį pasiekia labai retai (...). Tai yra toks miškas, kur žalos skaičiavimas, ta metodika yra visai nepritaikyta. Suskaičiavus išeina milijonai, bet, kita vertus, mums neatrodo, kad turėtų būti skaičiuojama taip“, – sakė A. Feser.

Anot jos, išdegusias kalnapušes planuota iškirsti, be to, po gaisro į KNNPD kreipėsi kelios įmonės, norėjusios įsigyti išdegusius medžius įsigyti kaip vertingą biokurą.

Kaip tvirtino A. Feser, mediena bus parduodama atliekant miškotvarkos darbus – ji neabejojo, kad gautos pajamos viršys gaisravietės sutvarkymo išlaidas, tai yra 1,11 mln. litų.

„Gaisro žala gamtai yra daugiau momentinė – per gaisrą dalis organizmų žuvo, tačiau reikšmingos neigiamos įtakos bendrai populiacijų būklei tikrai nėra. Žinduoliai ir paukščiai pasitraukė iš degančių plotų, todėl vienpusiškai vertinti žalos gamtai skaičiuojant išdegusius plotus ir medynų tūrį yra neteisinga“, – sakė A. Feser, cituodama KNNPD specialistų išvadas.

Tuo metu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS patvirtino, kad ministerija artimiausiu metu parengs nutarimo projektą, kuriuo bus siūloma perduoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos valdomus miškus Kretingos arba Šilutės urėdijoms.

„Generalinė urėdija jau atliko skaičiavimus. Paprašėme, kad jie galutinai apsispręstų raštu, manau, artimiausiomis dienomis jie pasirinks. Lygiagrečiai ruošiamas Vyriausybės nutarimas, į kurį mes ir įrašysime tai, ką pasirinks Generalinė urėdija“, – BNS sakė aplinkos ministras.

Planus perduoti Kuršių nerijos miškus urėdijai jis atskleidė dar gegužės 6-ąją, kai darbą baigė speciali komisija, konstatavusi, kad gaisrų prevencija Kuršių nerijoje buvo vykdyta netinkamai.

Kaip sakė V. Mazuronis, tai numatantis nutarimo projektas turėtų būti parengtas artimiausiu metu.

Anot ministro, pats nacionalinis parkas ir toliau vykdys veiklą, urėdija perims tik miškų priežiūrą.

„Dabartiniu metu Kuršių nerijos nacionaliniame parke jie (parko direkcija - BNS) turėjo miškų priežiūrą vykdantį padalinį, dabar jį vykdys viena iš dviejų urėdijų. Apsisprendimas (kuri urėdija - BNS) bus vėliausiai per šią savaitę“, – sakė V. Mazuronis.

Kalbėdamas apie gaisro padarytą žalą, ministras tvirtino, kad „galima ginčytis dėl metodikos ar žalos dydžio“, bet nuo to ministerijos sprendimai esą nesikeis.
 
„Valstybei padaryta dešimčių milijonų žala, tad reikia daryti viską, kad tokios nelaimės nesikartotų, nes jos kainuoja labai daug. O tą kainą mokėsime mes visi (..). Manau, imsimės realių žingsnių, kurie galimus (tokių nelaimių - BNS ) pasikartojimus maksimaliai sumažins“, - sakė ministras.

Jis taip pat tvirtino, kad kitą savaitę turėtų būti apsispręsta, ar skirti tarnybinę nuobaudą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovei Rūtai Baškytei.

Tarnyba taip pat įpareigota įvertinti jai pavaldžios KNNPD veiklą bei „esant reikalui pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą“ KNNPD vadovei Aušrai Feser. Šiuo metu jos veikla vertinama.

Pati R. Baškytė tvirtina, kad sprendimo dėl miškų perdavimo negalima priimti skubotai, ji neslėpė prašiusi įvertinti ir kitokias galimybes. Ji taip pat pripažino, kad konkretaus pasiūlymo, ką daryti su miškais, neturi.

„Šioje teritorijoje reikia devynis kartus pamatuoti, dešimtą – kirpti. Čia yra daug gamtotvarkos darbų, kuriuos vykdo miškuose dirbantys specialistai. Tai paprastai visa tai neatsidalina. Kalbėjau su ministru – rytoj dar kartą pasiskambinsiu. Prašymas buvo racionaliai galvoti, nes yra ir kitų niuansų dėl šios teritorijos valdymo (...). Ministras pažadėjo, kad tikrai padiskutuosime, pažiūrėsime, kaip tai geriausia padaryti“, – sakė R. Baškytė.

Jos atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo VSTT vadovė tvirtino nedramatizuojanti.

Tyrimą atlikusi aplinkos ministro sudaryta komisija konstatavo, kad per gaisrą Kuršių nerijoje nebuvo įjungta gaisrų stebėjimo sistema, nors techniškai ji buvo tvarkinga, o miškininkai buvo pranešę apie aukščiausią gaisringumo lygį. KNNPD atstovai tikino, kad buvo atsižvelgta į ankstesnių metų praktiką ir sistemą planuota įjungti balandžio 28 dieną.

Komisija taip pat konstatavo, kad nė vienu telefonu neatsiliepė ir KNNPD budėtojai, nors budima turėjo būti visą parą.

Gaisras Kuršių nerijoje kilo balandžio 25 dieną.

Galutiniais duomenimis, bendras išdegusio miško plotas sudaro 117,6 hektarų. Iš viso KNNP miškai apima 8,1 tūkst. hektarų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...