captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar laukti permainų po rinkimų?

Nors šiandien dar neaišku, kas bus išrinktas Lietuvos prezidentu, tačiau jau svarstoma, kaip vienas ar kitas kandidatas mėgintų performuoti valdančiąją koaliciją ir Ministrų kabinetą, koks likimas laukia prezidento skiriamų Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros vadovų. Jau girdisi, kad koalicijoje gali nelikti kai kurių partijų ir atsirasti naujų, kad teks trauktis kai kuriems ministerijų vadovams. Bet kuriuo atveju Konstitucija numato, kad Vyriausybė naujai išrinktam šalies vadovui privalo grąžinti įgaliojimus. Regis, pati komplikuočiausi situacija – Generalinio prokuroro, kuris laikinai nušalintas, bet vargu ar sugrįš, nes to nepageidauja nei valdantieji, nei opozicija. O kad Valstybės saugumo departamento ir vėl laukia permainos, Dalia Grybauskaitė pareiškė dar nesibaigus rinkimams.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nors šiandien dar neaišku, kas bus išrinktas Lietuvos prezidentu, tačiau jau svarstoma, kaip vienas ar kitas kandidatas mėgintų performuoti valdančiąją koaliciją ir Ministrų kabinetą, koks likimas laukia prezidento skiriamų Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros vadovų. Jau girdisi, kad koalicijoje gali nelikti kai kurių partijų ir atsirasti naujų, kad teks trauktis kai kuriems ministerijų vadovams. Bet kuriuo atveju Konstitucija numato, kad Vyriausybė naujai išrinktam šalies vadovui privalo grąžinti įgaliojimus. Regis, pati komplikuočiausi situacija – Generalinio prokuroro, kuris laikinai nušalintas, bet vargu ar sugrįš, nes to nepageidauja nei valdantieji, nei opozicija. O kad Valstybės saugumo departamento ir vėl laukia permainos, Dalia Grybauskaitė pareiškė dar nesibaigus rinkimams.

Politikos kuluaruose įsuktos kalbos, kad po rinkimų gali keistis ne tik Vyriausybės sudėtis, bet ir valdančioji koalicija. Liberalų sąjūdžio ir Konservatorių partijos lyderiai nebeslepia ryžto keisti savo statusą iš opozicijos į valdančiųjų. Šioms kalboms peno davė ir kadenciją baigianti šalies vadovė D. Grybauskaitė, ne kartą pareiškusi, kad valstybės postuose nenori matyti teisiamų Darbo partijos atstovų. Kalbama, kad koalicijoje neturėtų likti ir LLRA. Tačiau politologai primena, kad priimant šiuos sprendimus, prezidentas nėra svarbiausia persona.

„Lietuvoje, daugiau parlamentinėje nei prezidentinėje valstybėje, paskutinis žodis priklauso premjerui ir parlamentinei daugumai. Klausimas, ar pakeitus LLRA ar „Tvarka ir teisingumas“, sakykime, tokiais kandidatais, kokie yra liberalai, būtų laimėta daugiau vieningumo ir būtų mažiau galvos skausmo. Taigi dabar turim problemą, kad išeina p. Tomaševskis su Georgijaus juostele, išeina „Tvarka ir teisingumas“ su įvairiais pareiškimais, kokia nedemokratinė Lietuva, kuri engia buvusį prezidentą R. Paksą. Ir tai sukelia galvos skausmą premjerui. Ar nebus dar daugiau galvos skausmo, kai išeis liberalai, sakydami, kad jie yra sveiko proto, kad visi kiti kvailiai ir kad jie žino, kaip reikia daryti, Vyriausybė nebežino“, – sako ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.

Socialdemokratų lyderis taip pat kalba apie siekį išsaugoti esamą padėtį.

„Aš manau, kad šiandien negalima blaškytis, o tiesiog reikia įgyvendint tuos tikslus, kurie šiandien mums yra labai svarbūs“, – tvirtina Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Prezidentas „diriguoja“ Lietuvos užsienio politikai. Socialdemokratai ir jų keliamas kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis kalba, kad reikia laikytis pragmatiškos užsienio politikos, ieškoti susitarimų su visais kaimynais, ir sulaukė oponentės priekaištų – dešiniųjų partijų remiamos D. Grybauskaitės pozicija Rusijos atžvilgiu karinga. Tad kaip pasikeistų Lietuvos užsienio politika laimėjus vienam ar kitam kandidatui?

„Mano nuomone, skirtumas būtų stiliaus, o ne turinio, tuo labiau jog ir vertindami penkerių metų prezidentės D. Grybauskaitės kadenciją irgi galim pastebėti labai akivaizdų stiliaus pasikeitimą nuo kalbų apie pragmatinę politiką Rusijos atžvilgiu kadencijos pradžioj iki labai pakitusios kalbėsenos kadencijos pabaigoje. O ponas Balčytis būtų veikiausiai nuosaikesnis kalbėjimo prasme, bet politikos turinio prasme, ypač kalbant apie energetikos projektų tęstinumą, mano nuomone, esmingų skirtumų nėra“, – tikina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.

Prezidentas laiko teisėsaugos vadeles: jam atskaitingi Prokuratūros, Valstybės saugumo vadovai. Šių institucijų reformos ėmėsi prezidentės D. Grybauskaitės parinkti generalinis prokuroras Darius Valys ir Saugumo departamento vadovas Gediminas Grina. Tačiau ketverius kadencijos metus gyrusi Saugumo ir Prokuratūros pertvarką, savo paskutiniame metiniame pranešime šalies vadovė pažėrė kritikos. Šią savaitę Seimas leido prezidentei inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl prieš kelerius metus D. Valio sukelto eismo įvykio. Generaliniam prokurorui galbūt gresia kriminalinė atsakomybė, su ja būtų palaidota šio pareigūno karjera. Įstatymas reikalauja, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. 

Suskaičiuotos ir Valstybės saugumo vadovo G. Grinos dienos. Pastaruoju metu prezidentė neslepia nusivylimo Saugumo departamento darbu, todėl užsimena, kad jei ji bus perrinkta antrai kadencijai, šios žvalgybos institucijos laukia dar viena permainų banga. Buvęs Valstybės saugumo vadovas sako, kad to, kas vyko pastaruosius ketverius metus Prokuratūroje ir Saugume, vadinti reforma negalintis.

„Ketverius metus buvo teigiama, kad reforma vyksta ir Prokuratūroje, ir VSD. Staiga per pusę metų viskas pablogėjo ir yra paskelbta, kad reformos tarsi ir nevyko. Saugumo departamento pagrindinė funkcija – įspėti valstybės vadovus apie politines, ekonomines, vidaus ir išorės grėsmes. Iš esmės pagrindinė reformos kryptis turėjo būti – stiprinti tos informacijos gavimo sąlygas, stiprinti, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir profesionalumą. Gi dabar yra ne tai svarbiausia, ar tu kontroliuosi Saugumo tarnybą  ar ne, o tai, ar ji gauna kvalifikuotą ir labai reikalingą informaciją ir ar gauna ji laiku. Ką turėtų daryti jau kitas prezidentas ar tas, kurį išrinks? Pirmiausiai reikia pasirinkti kvalifikuotą ir  – netgi taip pasakysiu – politinę nuojautą ir platesnį požiūrį į pasaulį turintį patarėją. Tai yra esminis klausimas“, – tikina buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.

D. Grybauskaitė permainas savo patarėjų komandoje jau pažadėjo, o štai Z. Balčytis kol kas neužsimena, kokius žmones laimėjęs prezidento rinkimus atsivestų į Prezidento rūmus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...