captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kreiptis „Jūs“ derėtų net į paauglį

Dažnai žmonės tujina vieni kitus ir nesuka sau dėl to galvos. O kaip iš tiesų derėtų kreiptis į kitą žmogų? Pasak etiketo ekspertės Alvydos Jasilionytės, reikėtų rodyti daugiau pagarbos ir „Jūs“ sakyti net šešiolikmečiui.
 
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Dažnai žmonės tujina vieni kitus ir nesuka sau dėl to galvos. O kaip iš tiesų derėtų kreiptis į kitą žmogų? Pasak etiketo ekspertės Alvydos Jasilionytės, reikėtų rodyti daugiau pagarbos ir „Jūs“ sakyti net šešiolikmečiui.

„Net į asmenį nuo 12 arba 16 metų (skirtingai nurodoma skirtingoje literatūroje) reikėtų kreiptis „Jūs“ ir priimti kaip visavertį visuomenės narį, nors jis dar besiformuojantis jaunuolis ar jaunuolė“, – sako etiketo žinovė.

– Laba diena, Alvyda. Mes bendravardės, taigi ir kreipiuosi į Jus vardu. Ar taip tinkama?

– Taip, be to, mes jau pažįstamos porą metų.

– O gal vis dėlto man į Jus derėtų kreiptis „Ponia Jasilionyte“?

– Šiuo atveju aš į Jus turėčiau kreiptis „Jūs, ponia Alvyda“, nes tarp mūsų yra amžiaus skirtumas. Mes nesame vienodo amžiaus, taigi, išreikšdama Jums pagarbą, turėčiau kreiptis „Jūs“. Taip mes ir pradėjome bendravimą ir dabar jį palaikome, nors mūsų santykis jau yra draugiškesnis, nebe toks formalus, todėl galime nebevartoti „Jūs, ponia Alvyda“. Bet vis tiek išliko pagarbus kreipinys.

– Vadinasi, „Jūs“ rodo pagarbą?

– Taip.

– Kodėl esate sunerimusi, kad žmonės tujinasi? Ar Jūs tai pastebite savo aplinkoje?

– Esu mūsų visuomenės stebėtoja, kartu ir savo elgesio kritiška vertintoja. Tiek svetur, tiek savo šalyje save vertinu kritiškai. Kitą kartą nustembi, pagauni save, kad sakai „tu“, nors reikėjo vartoti „Jūs“, bet tie santykiai lyg ir klostosi į draugiškus... Po to suglumsti, pagalvoji, vėl pereini prie „Jūs“…

Šia tema dažnai gaunu klausimų seminarų metu. Seminarų dalyviai dalinasi situacijomis, kaip į juos, jų manymu, nepagarbiai kreipiasi naujai atėję darbuotojai, nesusipažinę su organizacine kultūra. Apskritai gana jauno amžiaus žmonės pradeda tujinti vyresnio amžiaus asmenis, dirbančius jau ilgą laiką toje kompanijoje, nors dar nesusiklostė jokie santykiai. Dar daugiau – išdrįsta ir į vadovą kreiptis „tu“.

– Tai galbūt vadovas leidžia arba parodo, kad jį galima tujinti?

– Jei kalbame apie profesinę aplinką, yra hierarchija. Kas gali pasiūlyti kreiptis „tu“? Žinoma, kad vadovas arba vadovė, nes hierarchiškai tas

A. Jasilionytė. Asm. albumo nuotr. 

asmuo yra aukštesnis negu pavaldinys. Taigi jis gali pasiūlyti savo pavaldiniui – prašau vadinti vardu ir kreiptis „tu“. Jei jis pasiūlė, tai jau pavaldinio sprendimas, ar jis priima pasiūlymą kreiptis „tu“, ar jis pasako: „Ačiū Jums, bet man būtų patogiau į Jus kreiptis „Jūs“ ir vadinti Jus vardu.“ Tai yra pagarba ir parodo tam tikrą žmogaus kultūros lygį. Kodėl rekomenduočiau kreiptis „Jūs“ ir vadinti vardu? Ten, kur yra labai demokratiška darbo aplinka  anksčiau ar vėliau įvyksta kokie nors konfliktai. Ir jei pagarba nerodoma elgesiu, veiksmais, tas tujinimas tampa labai įžeidus. Kad išvengtumėte nemalonių situacijų, rekomenduočiau kreiptis „Jūs“ ir vardu.

– Ar nemanote, kad pats kreipinys Jūs pastato pašnekovus arba kolegas į tam tikrą padėtį. Kai tujini visus iš eilės, tai gali ir sakyti ką nori, reikšti kokią nori nuomonę?

– Iš tiesų „tu“ galime sakyti vieni kitiems. Ir sakome taip dažniausiai giminėms, savo draugams labai artimiems, labai artimiems bendradarbiams, su kuriais drauge praleidome labai daug laiko. Reikia skirti situaciją. [...]

– Esate sakiusi, kad mandagu į žmogų kreiptis, atsižvelgiant į žmogaus visuomeninę padėtį, pavyzdžiui, vadove, pirmininke, direktoriau, profesoriau ir vartoti „Jūs“. Tai būtų pagarbus kreipinys?

– Taip. Arba gali būti kreipinys „Pone“ ir vardas bei pavardė.

Galbūt tas tujinimasis atėjo iš Vakarų pasaulio. Bet ir Vakarų pasaulyje yra skirtumas. Net jei tai tik yra santykių pradžia, su you išreiškiama didesnė pagarba: „You, madam, Mrs. ...“ ir pavardė. Jei atidžiau pasiklausytume filmuose, pastebėtume, kad kreipiamasi you, bet vartojama pavardė. Tai reiškia, kad kreipinys „Jūs“. Kai yra kreipinys ir vardas, kreipiamasi „tu“. Tai yra subtilu, bet skirtumas yra. 

– Mano manymu, tujinimasis atėjęs iš anglakalbės kultūros. Žmonės daugiau važinėja. Daugiau žmonių laisvai, beveik taip, kaip lietuviškai, kalba angliškai ir, matyt, išsivysto ir bendravimo tokia forma.

– Daug bendrauju su žmonėmis, kurie dirba užsienio kultūrose. Čia lietuviai susiduria su keblumais. Tie, kurie dirba Prancūzijos, Didžiosios Britanijos Japonijos arba Kinijos rinkoje, susiduria su keblumais, nes tose kultūrose pagarba yra svarbi, svarbus oficialus kreipinys ir negali pradėti tujintis. Gal skandinavų kultūroje viskas paprasčiau. Amerikiečiai greitai pradeda tujintis. Bet jų elgesyje yra labai didelė pagarba. Bendraujant mums dar reikia mokytis didelės pagarbos.

– Ką turite galvoje sakydama „didelė pagarba elgesyje“?

– Jie pokalbio metu nepertraukia, išklauso kito nuomonę, neargumentuoja iškart piktai, kaip tai darome mes. Jei mes pasiekiame konfliktą, visą laiką giname poziciją, o jie priima kitą požiūrį. Yra daug niuansų. Kalbos kultūra yra ir pati išraiška.

Kalbėjau su vienu klientu iš Kanados. Klausiau, kaip pas juos skiriasi socialiniai sluoksniai. Pokalbis buvo daugiau apie išvaizdą. Bet, paklausus apie skirtumus, man atsakė, kad labiausiai jie skiriasi kalbos kultūra ir rašytine kultūra. Per tai esą matyti aukštesnis socialinis sluoksnis. Tai atsispindi ir kalbos kultūroje, ir sakinio sudėstyme, ir tarime, kreipiniuose, balso tembre...

– Grįžkime prie tujinimosi. Į aukštesnio rango asmenis kreipiamės žodžiu „Pone“ ir pavarde. O ar reikėtų pridėti pavardę, kai kreipiesi „Pone daktare“ arba „Pone ministre“?

– Tokiu atveju mes jau nesakome žmogaus pavardės, sakome tik pone pirmininke arba pone prezidente. Savaime suprantama, kad mes kreipiamės į tą vienintelį asmenį, esantį mūsų šalyje.

– O jei kreipiuosi tiesiog – „Prezidente“ ar „Ministre“? Ar tai rodo šiokią tokią nepagarbą?

– Tai būtų tiesmukiška. Į atitinkamus asmenis, kaip, pavyzdžiui, prezidentą, Ministrą Pirmininką, Seimo pirmininką, ambasadorių rekomenduojama kreiptis „Jūsų Ekscelencija“. Bet mūsų kasdieniniuose pašnekesiuose ir kasdieninėje kalboje to nevartojame. Dažniau kreipiamės „Pone Prezidente“, „Pone Seimo pirmininke“, „Pone ambasadoriau“. Tai rodo tiesiog mūsų pagarbą.

– Kaip kreiptis į gydytoją?

– „Pone gydytojau“ arba „Gerbiamas gydytojau“, kaip ir „Gerbiamas profesoriau“. Tai yra nuo seno papročiuose nusistovėjęs kaip deramas kreipinys. Būtent jis rodo aukštesnį socialinį sluoksnį ir socialinį statusą, nes, kad žmonės pasiektų tuos laipsnius, reikia tikrai labai daug dirbti.

– O jei pokalbio metu nežinau, kad žmogus aukštesnio rango? Kaip tada man derėtų į jį kreiptis?

– Tada stebėkime, kaip tas asmuo prisistatė. Jei jis prisistatė „Esu vardas, pavardė“ arba „Esu dr. vardas, pavardė“, tai reiškia, kad jis pasakė – noriu, kad į mane būtų taip kreipiamasi. Jei jis prisistatė „Esu prof. vardas, pavardė“, tai irgi yra užuomina, kad jis nori būti priimtas kaip profesorius, šiuo metu einantis, pavyzdžiui, direktoriaus pareigas. Jei jis prisistato vardu ir pavarde arba nenori sureikšminti savo turimo mokslinio laipsnio, natūralu, tada jis ir pasiūlo: „Prašom kreiptis į mane vardu.“

– O jei kalbuosi, su, pavydžiui, pardavėja? Ar nereikia sakyti „Pone pardavėja“?

– Tiesiog galite kreiptis „Jūs“. Tie žmonės vis tiek mums teikia paslaugas. Tai jų užimamas darbas. Bet, jei vertintume hierarchiškai arba pagal išsilavinimą, tai nereiškia, jog pats asmuo žemesnis. Jis taip pat yra žmogus, vertas pagarbos. Jis taip pat vertas pripažinimo, vertinimo. Niekas mums nesuteikia teisės į jį kreiptis „tu“ todėl, kad jis yra žemesnio rango, kaip teikiantis mums paslaugas. Tačiau, jei mes esame organizacijos struktūroje, vadovei mes negalime sakyti „tu“, bet, pavyzdžiui, savo asistentei galime sakyti „tu“.

– Kaip teisingai kreiptis į vyskupą?

– Šiaip į vyskupus rekomenduojama kreiptis „Jūsų Ekscelencija“, bet, mano žiniomis, Vatikanas yra atsisakęs šio kreipinio formos. Kreipiamasi tiesiog „Gerbiamas vyskupe“ arba „Gerbiamas arkivyskupe“.

–  Jei girdime ar matome, kad moteris yra vyresnio amžiaus, bet jos pavardė –  mergautinė, kaip derėtų į ją kreiptis: „Panele“ ar „Pone“?

– Profesinėje aplinkoje visada kreipiamės „Pone“. Jei (gali būti tokių situacijų) ta moteris pasako esanti panelė ir paprašo kreiptis „Panele“, tuomet reikėtų taip ir kreiptis.

– Jei tai kokia nors –aitė ar –ūtė, ir jai – 21 metai, kaip turiu į ją kreiptis?

– Kreipkitės „Jūs“ ir vardu. Tai bus draugiška ir gražu.

– Bet „Panele –aite“ nereikėtų kreiptis?

– Ne, nes dalykiškoje, profesinėje aplinkoje pagal šiuolaikinį etiketą mes nesikreipiame „Panele“.

– Tai kada galima vartoti „Panele“?

–  Nederėtų vartoti. Net į asmenį nuo 12 arba 16 metų (skirtingai nurodoma skirtingoje literatūroje) reikėtų kreiptis „Jūs“ ir priimti kaip visavertį visuomenės narį, nors jis dar besiformuojantis jaunuolis ar jaunuolė. Jei jaunuolis ar jaunuolė norėtų kad į juos kreiptųsi „Tu“, tai reiktų taip ir daryti. Derėtų to pasiteirauti. Lygiai taip pat ir jaunuoliai gali privačioje aplinkoje paklausti: „Ar galėčiau į Jus kreiptis Tu?“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...