captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nykūs Lietuvos prezidento rinkimai dar gali virsti bomba?

Ar gali šie prezidento rinkimai gali pateikti tokių staigmenų, kad tie, kurie apie juos kalbėjo kaip apie pačius nuobodžiausius Lietuvos istorijoje, galės tik raudonuoti? Ekspertai sako: „Tikrai taip“. Keisčiausia, kad netikėtumų į rinkimus įnešti gali būtent tai, kad pati rinkimų kampanija šiemet buvo ypač tyli ir, lyginant su prieš tai buvusiais rinkimais, ypač daug žmonių iki paskutinės dienos nėra apsisprendę, už ką balsuos.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ar gali šie prezidento rinkimai gali pateikti tokių staigmenų, kad tie, kurie apie juos kalbėjo kaip apie pačius nuobodžiausius Lietuvos istorijoje, galės tik raudonuoti? Ekspertai sako: „Tikrai taip“. Keisčiausia, kad netikėtumų į rinkimus įnešti gali būtent tai, kad pati rinkimų kampanija šiemet buvo ypač tyli ir, lyginant su prieš tai buvusiais rinkimais, ypač daug žmonių iki paskutinės dienos nėra apsisprendę, už ką balsuos.

Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus sako, kad net likus vos parai iki rinkimų jų rezultatus nuspėti sunku.

„Man šie rinkimai kaip tik ne nuobodūs, o labai įdomūs, nes vakar atsiverčiau savo prognozes ir supratau, kad nieko negaliu prognozuoti, o galiu tik spėlioti. Nežinomųjų yra labai daug, nes mano požiūris yra toks, kad kuo jų mažiau – tuo mažiau rinkimuose slinkčių ir tuo labiau viskas numatoma ir tuo žmonėms yra nuobodžiau dalyvauti“, – 15min.lt sakė jis.

Kai reklamos nėra, kai kandidatų pasisakymus galima išgirsti tik ilguose ir aiškiai apribotuose debatuose, mažiau politika besidomintys žmonės pagalvoja, kad tie rinkimai labai nykūs ir, jei eina balsuoti, už ką balsuoti apsisprendžia tik paskutinę minutę.

„Nulems oras, nuotaika, paskutinės žinios, gal paskutiniai debatai, jei juos išvis kas nors žiūrės“, – teigė ekspertas.

Dingo rusų pinigai – neliko idėjų

M. Katkui įdomiausi buvo 2002  m. ir 2004 m. rinkimai, nes tuomet Lietuvoje dar negaliojo nei politinės reklamos, nei politikų finansavimo ribojimai. „Tada buvo leidžiama daugiau mažiau viskas“, – prisimena M. Katkus.

Tais metais kandidatas į prezidentus Rolandas Paksas pas rinkėjus skraidė sraigtasparniu, dalijo druską, degtukus, saldainius. Visos gatvės buvo pilnos kandidatų rinkimų plakatų. Baiminantis, kad už visa tai mokėta ne savo, o rusų ar slapta iš verslo gautomis lėšomis, nuo šių rinkimų kasmet imtasi vis griežčiau reguliuoti politinę reklamą ir rinkimų kampanijų finansavimą.

Dabar kandidatų galimybės pamaloninti rinkėjus sumažintos iki minimumo – jie negali imti paramos iš verslo, negali dalinti dovanų, negali bet kur ir bet kaip klijuoti plakatų. M. Katkus sako, kad dėl to kandidatai patys prarado interesą apskritai investuoti į reklamą ir tikėjimą, kad ji gali nulemti sėkmę rinkimuose.

Iš septynių kandidatų šių metų Prezidento rinkimų kampanijoje rimčiau dalyvavo tik du – socialdemokratas Zigmantas Balčytis ir Artūras Paulauskas.

Šie du politikai rinkimams ir išleido daugiausia – socialdemokratai Z. Balčyčio reklamai skyrė beveik 2 milijonus litų, A. Paulausko draugai Darbo partijoje ir pati partija jam sumetė daugiau nei 800 tūkst. litų.

Tik iš partijų pinigų rinkimuose vertėsi Bronis Ropė ir Valdemaras Tomaševskis, tačiau jų partijos – ne tokios turtingos, todėl ir rinkimų kampanija buvo ypač blanki.

Pakišo sau koją

Tuo metu rinkimų lydere laikoma dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pati užlipo ant savo numesto grėblio. Pati reikalavusi, kad politikai nebūtų remiami verslo, nepriklausoma kandidate pasiskelbusi D. Grybauskaitė rinkimuose turėjo verstis iš mažųjų (po 40 litų) ir tų pačių verslininkų aukų. Išvis ji reklamai išleido beveik 275 tūkst. litų.

„Nei ji bandė tų pinigų rinkti, nei ką. Maniau, kad ji rinks aukas, kaip tai darė JAV prezidentas Barackas Obama. Tačiau ji tik kartą parašė „Facebook“. (…) Mes turime rinkimų lyderę, kuri, kaip ir sakė, beveik visai neužsiima rinkimų kampanija. Prezidentė stovi, prezidentė vaikšto, bet jokios kampanijos iš esmės nėra. Atrodo, kad bent jos rėmėjai, komanda turėtų būti aktyvesnė, bet ir jos nėra“, – kalbėjo M. Katkus.

Taip pat sunku surinkti lėšų rinkimams buvo ir kitiems nepriklausomiems kandidatams. Pavyzdžiui, Naglis Puteikis per visą kampaniją vertėsi vos iš 16 tūkst. litų, o Artūras Zuokas į juos „investavo“ 43 tūkst. litų iš savo kišenės.

Ar gali pasikartoti 1997 m. ar 2002 m. istorija?

Ne vienas politologas prognozuoja, kad šiemet gali pasikartoti Prezidento rinkimų istorija, kai visą laiką visuomenės apklausose pirmavęs kandidatas nesugeba laimėti pirmame rinkimų ture, o antrame pralošia dvigubai mažesnį palaikymą iki tol turėjusiam oponentui.

1997 m. pirmajame ture daugiausiai balsų surinko A. Paulauskas (44,73 proc.), antras liko V. Adamkus (27,56 proc.), tačiau antrajame ture jis šventė pergalę, nors ir itin nedidele balsų persvara. Už V. Adamkų balsavo 49,96 proc. rinkėjų, A. Paulauskas nuo jo atsiliko vieno procentinio punkto dešimtosiomis dalimis (49,22 proc.).

2002 m. per pirmąjį turą pirmavo V. Adamkus, surinkęs 35,06 proc. balsų, antras liko R. Paksas su 19,4 proc. balsų, tačiau antrojo turo rezultatai buvo kitokie – prezidentu išrinktas R. Paksas su 54,15 proc. rinkėjų balsų, V. Adamkus surinko 44,83 proc. rinkėjų balsų.

Klausiamas, kas šiuose rinkimuose gali tapti 1997-ųjų V .Adamkumi ar 2002-ųjų R. Paksu M.Katkus neabejoja, kad tai įmanoma tik Z. Balčyčiui.

„Aš manau, kad N. Puteikis galėtų sukurti intrigą, bet tam būtų reikėję, kad jis, kaip R. Paksas savo laiku, būtų vykdęs kampaniją dvejus metus ir važinėjęs po kaimus. R. Pakso kampanija buvo išskirtinė ir finansų, ir nuoseklumo prasme. (…) N. Puteikis, jei gaus 5 proc. – tai jau bus didelė pergalė, o jei 8–9 proc., tai reikš, kad televizija rinkimuose nebėra svarbiausia“, – sakė M. Katkus.

A. Paulausko stiprybė, anot specialisto, jo rinkimų štabas, agitacija, „nematomi dalykai“ arba kompromatas paskutinę dieną prieš rinkimus.

„Tačiau, jei tokių staigmenų nebus, tai Z. Balčytis turėtų būti tas, kuris, jei D. Grybauskaitė nelaimės pirmame ture, bus jos konkurentas antrajame ture, nes surinks kokius 20 proc. balsų. Jis iš šių trijų varžovų D. Grybauskaitei yra pats nepalankiausias kandidatas. Kiti du turi per daug žmonių, kurie jų nemėgsta. A. Paulauską dabartinei prezidentei įveikti būtų kur kas lengviau“, – dėstė M. Katkus.

Šeštas kartas

Lietuvos piliečiai sekmadienį po Nepriklausomybės atkūrimo prezidentą rinks šeštąjį kartą.  

Nuo 1993 metų prezidento posto iš viso siekė 45 kandidatai.

Per visus Prezidento rinkimus tik kartą – 2004 metų pirmąjį turą – balsuoti atėjo mažiau kaip pusė – 48,4 proc. – rinkėjų.

Lietuvoje Prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai. Kandidatuoti gali Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.

Kandidatas pirmajame rinkimų ture išrenkamas tuomet, jei juose dalyvauja bent pusė rinkimų teisę turinčių piliečių, o iš jų daugiau nei pusė balsuoja už vieną kandidatą. Jei pirmajame rinkimų ture aktyvumas mažesnis arba nė vienas kandidatas nesurenka daugiau nei 50 proc. balsų, antrajame ture rungiasi du daugiausia balsų surinkę kandidatai.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...