captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: ketvirtuose debatuose laimėjo aršiausiai prezidentę puolęs A. Paulauskas

LRT kalbinti ekspertai sako, kad ketvirtieji debatai savo temos aktualumu buvo patys svarbiausi. Juolab kad būtent užsienio politika ir nacionalinis saugumas yra tos sritys, kuriose Prezidentas turi daugiausiai galių realiai veikti. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad objektyviai lyginti visus septynis kandidatus yra sunku, kadangi tarp kandidatų yra ir dabartinė šalies prezidentė, kuri vienintelė šiuo metu aktyviai veikia užsienio politikoje.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

LRT kalbinti ekspertai sako, kad ketvirtieji debatai savo temos aktualumu buvo patys svarbiausi. Juolab kad būtent užsienio politika ir nacionalinis saugumas yra tos sritys, kuriose Prezidentas turi daugiausiai galių realiai veikti. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad objektyviai lyginti visus septynis kandidatus yra sunku, kadangi tarp kandidatų yra ir dabartinė šalies prezidentė, kuri vienintelė šiuo metu aktyviai veikia užsienio politikoje.

Yra žinomi ir matomi jos darbai, pasiekimai ir klaidos. Tačiau nepaisant to, didžiosios dalies ekspertų nuomone, Dalia Grybauskaitė nesugebėjo pasirodyti geriausiai. Esą daugeliu klausimu visa galva aukščiau atrodė didžiausiu prezidentės kritiku buvęs Artūras Paulauskas.

Debatų irašą žiūrėkite čia.

T. Janeliūnas: A. Paulauskas veidmainiavo, A. Zuokas nustebino prorusiškumu

Politologas Tomas Janeliūnas sako, kad debatų pradžioje labiausiai į akis krito kandidatų veidmainiškumas, ypač kalbant apie krašto apsaugos finansavimą. „Ypač aršiai nepakankamą krašto apsaugos finansavimą kritikavo A. Paulauskas. Tačiau jis turbūt užmiršo, kad pats yra ne tik valdančiojoje daugumoje, bet ir vadovauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Taigi galimybių siūlyti didesnio finansavimo būdus šis kandidatas turi daug.  Todėl tokios jo kalbos atrodė veidmainiškai“, – pastebi politologas.

Be to, esą visas A. Paulausko kalbėjimas buvo paremtas prezidentės D. Grybauskaitės kritikavimu, jokios savitos idėjos nebuvo. „Tai suveikė praėjusiuose debatuose, tačiau tai, kas veikia vieną kartą, antrą kartą gali būti ir neskanu“, – pastebi T. Janeliūnas. Kiti kandidatai, politologo nuomone, taip pat tik sielojosi, kad Lietuva atsilieka nuo būtino finansavimo, tačiau nė puse žodžio neužsiminė, kaip siūlytų tą finansavimą didinti.

Apskritai T. Janeliūnas pastebi, kad šiuose debatuose, kaip ir ankstesniuose, kandidatai stokojo idėjų, pasiūlymų, sprendimų. Esą vyravo tik prezidentės veiksmų kritikavimas, tačiau trūko į ateitį nukreiptų pozityvių žinių. Politologas sako buvęs nustebintas Artūro Zuoko prorusiškos pozicijos.

 „Iš jo kalbos susidarė įspūdis, kad Lietuva išprovokavo Krymo okupaciją, kad mes elgiamės labai agresyviai. Tai skamba mažų mažiausiai juokingai. Tuo pačiu A. Zuokas bandė įrodinėti, kad būtų taiką nešantis prezidentas, bet turbūt pamiršo, kad, tapęs prezidentu, taptų ir vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu“, – stebėjosi politologas. Esą šiuo klausimu už A. Zuoką kur kas blaivesniu protu pasižymėjo net Valdemaras Tomaševskis. Tai, kad V. Tomaševskis apskritai nemato jokios grėsmės iš Rusijos, anot politologo, jokia naujiena.  

Anot T. Janeliūno, Bronis Ropė eilinį sykį demonstravo, kad bet kokią temą bando nukreipti į vidaus politiką, savivaldybės lygį. Tai esą įrodo, kad jam trūksta kompetencijos, o kai kuriais klausimais – net elementaraus supratimo. Politologo nuomone, Zigmantas Balčytis galėjo pasirodyti geriau, nes pagal turimą tarptautinę patirtį yra antras po D. Grybauskaitės.

„Deja, šįkart Z. Balčytis vėl atrodė pasyviai ir blankiai. Jo atveju galima išskirti du aspektus: pirma, jis yra susivaržęs, nes nenori atrodyti per aršiai kritikuojantis dabartinę prezidentę. Kita vertus, matyti, kad jis neturi aiškios savo, kaip kandidato, programos. Nėra paruošęs nieko naujo, jokių originalių idėjų. Lieka abstraktūs pasiūlymai“, – pastebi T. Janeliūnas.

Naglis Puteikis, anot T. Janeliūno, šįkart pasirodė daug prasčiau negu ankstesniuose debatuose. „Jo kritika iš esmės sutapo su A. Paulausko ir A. Zuoko. Nepasižymėjo išskirtinumu, o kai kuriais atvejais net prilygo B. Ropei, ypač kalbėdamas apie užsienio investicijas. Žinote, jeigu šalies prezidentas tikrai taip pristatytų savo šalį užsienio investuotojams, kaip tai darė N. Puteikis, į Lietuvą ne tik neateitų joks investuotojas, bet ir esami svarstytų bėgti“, – teigia T. Janeliūnas.

Taigi geriausiai, T. Janeliūno nuomone, ketvirtuose debatuose pasirodė D. Grybauskaitė, antras – Z. Balčytis, kuris, nors ir nepasakė nieko naujo, tačiau ir nesusigadino reputacijos. Toliau rikiuojasi N. Puteikis, A. Paulauskas, V. Tomaševskis, A. Zuokas ir B. Ropė.

A. Katauskas: įspūdis, kad Z. Balčytis – ne debatuose, o vaizdo klipo filmavime

Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko teigimu, priešpaskutiniai debatai buvo bene labiausiai panašūs į debatus. Kandidatai stengėsi kuo aiškiau sudėlioti žinutes savo elektoratui, pasiūlyti naujų sprendimų ir, žinoma, nepraleido progos įgelti oponentui.

„Mano nuomone, šių debatų lyderis – A. Paulauskas. Kaip ir praėjusiose debatuose apie teisėsaugą, jis buvo labai aktyvus, bet ne isteriškas. Jis nuolat pertraukinėjo oponentus vien tam, kad galėtų paleisti eilinę kritikos strėlę į D. Grybauskaitę. Viešųjų ryšių prasme, tai geras žingsnis, nes jis pasiuntė aiškią žinią rinkėjams – kam nepatinka D. Grybauskaitė, balsuokite tik už mane. Panašu, kad jis jau pasijuto esąs finišo tiesiojoje ir konsoliduoja savo rinkėjus“, – sakė A. Katauskas.

Jis šiuose debatuose D. Grybauskaitei skirtų antrą vietą. „Įsiminė, kad prezidentė bene pirmą kartą sureagavo ne į oponento žodžius, o į patį oponentą, kai patraukė A. Zuoką per dantį, priminusi jo pabėgimą į Lenkiją. Trečią vietą šį kartą skirčiau N. Puteikiui. Nors jo populizmas akivaizdus, duodu pliusą už tai, kad jis savo populizmą bando atmiešti konkrečiais faktais ir pavardėmis. Manau, kad savo gerbėjų būrį jis padidino, išdėstęs poziciją apie lenkiškų pavardžių, gatvių pavadinimų rašymą.

A. Zuokui duodu pliusą už tai, kad jis vis rasdavo progų prisiminti Valdo Adamkaus nuveiktus darbus. Gana stipriai nuskambėjo jo žinia rinkėjams, kad rinkdami prezidentą jie rinksis karą arbą taiką. Z. Balčyčio antroje debatų dalyje lyg ir nebeliko. Susidarė įspūdis, kad jis dalyvauja ne debatuose, o eilinio vaizdo klipo filmavime. B. Ropė ir V. Tomaševskis debatuose ir rinkimuose, matyt, dalyvauja olimpiniu principu – svarbu dalyvauti. Tačiau bet kokiu atveju jie jau laimėjo pasididinę savo žinomumą“, – įspūdžiais dalijasi viešųjų ryšių ekspertas.

V. Laučius: trys kandidatai pasirodė vienodai gerai

Politologo Vladimiro Laučius teigimu, debatų laida, skirta užsienio politikai ir saugumui, išryškino tris pretendentus, kurie yra geriausiai pasirengę eiti Respublikos Prezidento pareigas, nes buvo kalbama apie sritis, kuriose šalies vadovo atsakomybė yra didžiausia.

„Geriausiai šįkart pasirodė D. Grybauskaitė, Z. Balčytis ir A. Paulauskas. Labai sudėtinga išrikiuoti šiuos tris kandidatus pagal vietas, nes yra vienodai svarių argumentų rikiuoti kiekvieną iš jų ir į pirmą, ir į trečią vietą. Visi trys kandidatai, atsižvelgiant į tai, ką jie sakė, gebėtų solidžiai atstovauti Lietuvai“, – teigė politologas.

Jo nuomone, D. Grybauskaitė šįkart silpnokai kalbėjo atsakydama į tuos klausimus, dėl kurių jau anksčiau būta prieštaringų vertinimų. Tai klausimai apie santykius su JAV, Lenkija ir lenkiškas pavardes.

„Kalbėdama apie lenkiškas pavardes, prezidentė mėgino vengti politinės atsakomybės, kuri šiuo atveju turėtų būti akivaizdi. Z. Balčyčiui, kaip ir kai kuriose kitose laidose, trūko idėjinio ir retorinio veržlumo. Atrodė, kad jis dalyvauja ne rinkimų kovoje, o neįpareigojančiame ir įkvėpti rinkėjus neturinčiame pasirodyme. A. Paulauskas savo ruožtu kalbėjo ryžtingai, bet kai politikas ryžtingai atstovauja tokiam dariniui, kaip Darbo partija, jo ryžtas neatrado gerai pasitarnausiantis Lietuvos interesams.

A. Zuokas, N. Puteikis, B. Ropė ir V. Tomaševskis kalbėjo silpnai. A. Zuoko savivaldybinė avantiūrizmo dvasia Lietuvos užsienio politikai būtų ne paspirtis, o bėda. N. Puteikis, B. Ropė ir V. Tomaševskis apskritai nusirito į populizmą ir kalbėjo ne Lietuvai, o savo ištikimų simpatikų būreliams“, – sakė politologas V. Laučius.

Š. Liekis: D. Grybauskaitė gyrėsi nuopelnais, kurie ne jos vienos

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos ir diplomatijos mokslų fakulteto profesorius Šarūnas Liekis mano, kad debatuose apie užsienio politiką ir šalies saugumą lyderis buvo A. Paulauskas.

„Jis taikliai kritikavo dabartinę šalies vadovę dėl vykdomos užsienio politikos, nes tikrai yra už ką. Jis pasirodė žinąs šios srities problematiką, gerą įspūdį paliko jo sisteminis mąstymas. Jis, kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, atrodė tikrai solidžiai“, – savo nuomonę dėstė profesorius.

Jo teigimu, šį kartą visai neblogai pasirodė Z. Balčytis. „Šis kandidatas galų gale įsivažiavo. A. Zuokas taip pat paliko neblogą įspūdį – tai veržlus politikas, savo mintis dėstantis universalia, visiems suprantama kalba. O štai D. Grybauskaitė pasirodė silpnokai. Taip, jai teko atmušinėti kritikos strėles, tačiau ji neatsakė į konkrečius klausimus. Prezidentė kalbėjo ne politine, o biurokratine, administracine kalba. Tai susiję su jos įvaizdžiu. Be to, į akis krito, kad D. Grybauskaitė gyrėsi nuopelnais užsienio politikoje, kurie tikrai ne jos vienos“, – mintimis dalinosi Š. Liekis.

R. Dargis: Z. Balčytis dėl europinės patirties žvelgia plačiau

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad šįkart kandidatai diskutavo nevienodomis sąlygomis. Esą užsienio politika ir saugumas – grynai prezidentinė tema, todėl čia natūraliai rimčiau ir solidžiau atrodė dabartinė prezidentė D. Grybauskaitė, nes realiai veikia šioje srityje. Kiti kandidatai, niekada iki šiol nebuvę Prezidento poste, galėjo tik svarstyti, ką ir kaip reikėtų daryti.

Šiuo atveju, pasak R. Dargio, D. Grybauskaitei didelio pasirinkimo nebuvo – ji turėjo kalbėti apie savo darbus ir jų tęstinumą. Prezidentė esą jau įgavusi patirties šiuo klausimu, todėl jos kalba buvo subalansuota.

„D. Grybauskaitė „nesitaškė“ pažadais, bet nuosekliai laikėsi savo pozicijų. Tie pasiekimai, kuriuos ji vardino, skambėjo rimtai ir įtikinamai. Vis dėlto jeigu iš reitingavimo išmestume dabartinę prezidentę, tikrai gerą įspūdį man paliko Z. Balčytis.

Jis objektyviai žiūrėjo į mūsų šalies reikalus, kai kur kritikavo, kai kur palaikė prezidentę. Matėsi, kad jo europinė patirtis duoda platesnį vaizdą ir supratimą, kokią vietą Europoje užima Lietuva. Išsakė, kokie turėtų būti sprendimai, veiksmai“, – teigia R. Dargis.

Visi kiti kandidatai, R. Dargio nuomone, niekuo per daug neišsiskyrė. „V. Tomaševskis kalbėjo tarsi iš atsiprašymo pozicijos. Esą mes patys pykdome Rusiją ir dėl visko esame kalti. Bet jis turbūt ir neslepia savo prorusiškumo. B. Ropė eilinį sykį pasirodė kaip tvirtas geras meras, ūkiškas žmogus, bet kalbėti apie prezidentinius klausimus jam nelengva. Tiesa, B. Ropė buvo vienintelis kandidatas, prabilęs apie būtiną civilinę saugą. Tai svarbus klausimas, tačiau niekas apie jį iki šiol nekalbėjo“, – pastebi R. Dargis.

N. Puteikis R. Dargiui didelio įspūdžio nepadarė. Jis esą anksčiau atrodė geriau – labiau „ėjo prieš srautą“. R. Dargio nuomone, ketvirtuose debatuose išsiskyrė ir A. Paulauskas. „Jo kalboje viskas buvo paremta prezidentės kritikavimu. Jis išvardino beveik visas prezidentės padarytas klaidas užsienio politikos ir saugumo klausimais, tačiau pats mažai kalbėjo, kokia užsienio politika turėtų būti, kaip jis ją vystytų“, – sako R. Dargis.

Verslininko nuomone, A. Zuokas anksčiau atrodė solidesnis. „Kandžiojimaisi ir išsišokimai, ką jis darė paskutiniuose debatuose, atrodė labai nesolidžiai. Kandidato į prezidentus kalbėjimas „kas tu toks, o tu kas toks?“ stiliumi yra nerimtas ir nesolidus. Visada reikia kalbėti apie tai, ką pats planuoji daryti, keisti, o ne pirštu baksnoti į tai, kaip ką daro kiti. Jam trūksta politinio svorio ir patirties“, – pasvarstymais dalinosi R. Dargis.

V. Bruveris: V. Tomaševskis pranoko pats save

„Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris, ilgai svarstęs, šiuose debatuose pirmą vietą, su didelėmis išlygomis, skiria A. Paulauskui. „Pliekti D. Grybauskaitę ir lengva, ir smagu, nes ji tikrai to verta. Ypač – dėl užsienio politikos. Tačiau ką pliekiantieji siūlo vietoje to, ką daro ji? Toks galėtų būti šių, svarbiausių debatų, kuriuose dauguma vyrų ir vėl kibo į vienintelę moterį, leitmotyvas.

A.Paulauskas, nors ir vis taip pat įsitempęs, buvo dar aršesnis. A. Zuokas jau nebesiūlė arbatos ir jau dėl nieko nepagyrė ir net Z. Balčytis drįso sukritikuoti D. Grybauskaitę dėl nenuoseklumo, noro lipti per kitų galvas bei skyrybų su visais kaimynais. Tuo metu prezidentė vėl gynėsi ir, mano manymu, tikrai nepasirodė geriau už konkurentus. Ji gyrėsi darbais, kuriuos galime vadinti ankstesnių Vyriausybių darbų tąsa“, – teigė V. Bruveris.

Politikos apžvalgininkas kitų kandidatų pasisakymuose pasigedo konkrečių atsakymų į labai konkrečius klausimus apie šalies saugumą, Rusijos grėsmę, santykius su Lenkija, Baltarusija.

„Iš visų itin ryškiai išsiskyrė V. Tomaševskis, kuris siūlė nedarbą Lietuvoje mažinanti šarvuočių ir bombų gamyklomis, Rusiją vadino demokratine valstybe, o iš Baltarusijos siūlė mokytis. Žmogus šįkart pasistengė ir tikrai pranoko pats save politinio kliedėjimo takelyje. Z. Balčytis, nors ir buvo drąsesnis prieš prezidentę, ir vėl atrodė blankokai.

Už jį geriau atrodė net N. Puteikis, kuris šį kartą savo nuostatas dėstė visai blaiviai, nors ir neapsiėjo be padrikų nuslydimų. Pavyzdžiui, jis postringavo, kad būdamas šalies vadovu, Lietuvą užsieniečiams pristatytų kaip baisios korupcijos šalį“, – kritikos kandidatams negailėjo „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas.

Ketvirtuosius LRT rengtus debatus vertino šeši verslo, politikos ir viešųjų ryšių specialistai: Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, politologas Tomas Janeliūnas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos ir diplomatijos mokslų fakulteto profesorius Šarūnas Liekis, politologas Vladimiras Laučius ir dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Paskutiniai Prezidento rinkimų debatai vyks penktadienį, 19 val., per LRT televiziją ir LRT radiją.   

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos Prezidento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...