captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitei teko neigti paplitusią legendą

Paskutiniuose kandidatų į prezidentus debatuose pareigas einančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei teko išklausyti kritikos dėl pastaruosius penkerius metus vykdytos užsienio politikos.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Paskutiniuose kandidatų į prezidentus debatuose pareigas einančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei teko išklausyti kritikos dėl pastaruosius penkerius metus vykdytos užsienio politikos.

Šalies vadovė buvo kaltinama sugadinusi santykius su kaimyne Lenkija, parodžiusi nepagarbą JAV prezidentui Barackui Obamai, besiglėbesčiavusi su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka bei pozavusi su kulkosvaidžiu ir tokiu būdu palengvinusi Rusijos propagandininkų darbą: esą dėl tokių nuotraukų paprastam rusui atrodo, kad Lietuva jam grasina.

„Aš niekada būdamas prezidentu nepozuočiau prie kulkosvaidžio kariniame laive, kaip yra nusifotografavusi mūsų prezidentė D. Grybauskaitė su pareiškimu, kad galbūt ateina laikas, kai reikės iššauti. Ši nuotrauka apkeliavo visą Rusijos žiniasklaidą, Kremliui reikėjo tik truputėlį paskatinti. Ką ta nuotrauka davė? Šiandien paprastas rusas, kuris turėtų būti mūsų draugas ir mūsų simpatikas, mato, kad kitos valstybės prezidentas jam grasina. Tokiu būdu V. Putinui ir Kremliui labai lengva manipuliuoti visuomenės nuomone“, – sakė Vilniaus meras ir nepriklausomas kandidatas į prezidentus Artūras Zuokas.

D. Grybauskaitė dėl tokių pareiškimų įpyko kaip reikiant. Politikė pareikalavo nekurti legendų apie tai, kad Lietuva susipyko su visais draugais, nes prekybiniai santykiai ir atgrasymo priemonės, kurių ėmėsi daugiausiai JAV, rodo ką kita. Ji taip pat įgėlė oponentui A. Zuokui, pareiškusi, kad jeigu Lietuvai kas nors grėstų, ji imtų ginklą į rankas ir tikrai nebėgtų į Lenkiją.

Kaip žinoma, 2004 m. būdamas Vilniaus miesto meru A. Zuokas pasitraukė į Lenkiją nuo galimo Specialiųjų tyrimų tarnybos persekiojimo.

„Aš, būdama prezidente dabar, ir, jeigu likimas lems, galbūt būsima prezidentė, niekada nebėgsiu į Lenkiją, jeigu bus problema, niekada nebėgsiu į užsienį. Tuoj pat imsiu ginklą ir stosiu ginti valstybės, jeigu to reikės valstybės saugumui“, – sakė D. Grybauskaitė.

Reikalavo pasakyti, kodėl atleido V. Ušacką

Ketvirtadienio prezidento rinkimų debatų tema – užsienio ir saugumo politika. Ši debatų tema įgyja ypatingos svarbos esant įtemptai tarptautinei padėčiai, kai Rusija atplėšė Krymą nuo Ukrainos ir žvangina ginklais prie rytinių Ukrainos sienų, o pačioje valstybėje veikia prorusiškai nusiteikusios sukarintos grupuotės.

Pirmoji debatus pradėjo D. Grybauskaitė, kurios teigimu, Lietuvos bendradarbiavimas su kaimynais ir pagrindiniais partneriais yra stabilus ir orientuotas į mūsų šalies interesus.

Tačiau iškart po jo įžangos D. Grybauskaitę užpuolė Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas, kurio teigimu, Lietuva apskritai neturi vieningos užsienio politikos. Jo nuomone, politika yra chaotiška.

„Prezidentės pareiškimai kiekvieną kartą prieštaringi. Prisiminkime, nuo ko prasidėjo prezidentės kadencija. Glėbesčiavimasis su A. Lukašenka, bandymas blokuoti ekonomines sankcijas, išdavimas opozicijos narių, apkaltinimas opozicijos, kad ji dirba Maskvai, toliau bandymas suartėti su Vladimiru Putinu ir kartu netgi kritikuojant NATO buvimą Libijoje, kaip pažeidžiantį Jungtinių Tautų mandatą. Po to blaškymasis, kad į Rytus aš nevažiuosiu ir čia ne mano kryptis, esą aš važiuosiu į Vakarus. Dar blogiau – sugadinti santykiai su pagrindiniu mūsų partneriu ir pagrindiniu saugumo garantu – Jungtinėmis Valstijomis, kai buvo parodyta nepagarba JAV prezidentui nevykstant į Prahą. Jau nekalbant apie tai, kad buvo nuo pirmos dienos pradėti ieškoti kalėjimai ir tai suardė pasitikėjimą partneriu“, – sakė A. Paulauskas.

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis irgi turėjo priekaištų esamai užsienio politikai. Jo teigimu, nebuvo komandinio darbo tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros. Politikas teigia, kad Lietuva neturi strateginės partnerystės su Lenkija, neturi gerų santykių su latviais ir estais. Jis siūlė imti pavyzdį iš buvusių prezidentų – Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus.

Nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis irgi sakė, kad Lietuvos užsienio politika yra uždara, chaotiška ir vienasmeniška. Jis priminė buvusio konservatorių užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko atstatydinimą, kuris nebuvo paaiškintas visuomenei. N. Puteikis taip pat apkaltino D. Grybauskaitę, kad ji suorganizavo Gedimino Kirkilo ir Petro Auštrevičiaus triuškinimo kampaniją žiniasklaidoje, kai šie vyko į Ukrainą protestų metu Maidane.

Beje, paaiškinti, kodėl buvo atstatydintas V. Ušackas, reikalavo ir A. Paulauskas, tačiau D. Grybauskaitės atsakymas, ar ji nori ką nors pasakyti dėl V. Ušacko buvo trumpas: „Ne“.

Savo ruožtu D. Grybauskaitė sako, kad Lietuva kaip niekad yra įvertinta pasaulyje ir Europoje. Jos teigimu, Lietuva yra savarankiška, ori, išdidi, bet draugiška, valstybė, kuri niekam nepaklus ir niekieno nebus stumdoma.

„Su Jungtinėmis Valstijomis yra puikiausi santykiai, kaip ir su Lenkija. Ką tik buvau susitikusi su Lenkijos prezidentu. Per penkerius metus dešimt kartų ten buvau. Buvau ir Vatikane ką tik susitikusi. Taigi mūsų nuomonės dėl saugumo, dėl bendradarbiavimo ir ypač dabartinių iššūkių, absoliučiai sutampa. Aš labai nustebusi, kad kuriama legenda, kad mes su visais susipykome“, – kritiką atmetė prezidentė.

Debatų vedėjo Edmundo Jakilaičio perklausta apie pareiškimą, kad su Lenkija reikia daryti santykių pertrauką, jei yra nesutarimų, D. Grybauskaitė buvo gana atvira: „Be jokios abejonės, kai vyksta problemos prieš porą metų toks pareiškimas buvo. Bet viskas yra dinamikoje, viskas vystosi ir klabėti apie kažkokias problemas ir kad su visais susipykta, tai reiškia nematyti, kas vyksta“.

Atsakomybę už Ukrainą verčia Lietuvai

A. Zuokas savo ruožtu teigia, kad Lietuva provokuoja konfliktus. Jo nuomone, Lietuvai tenka atsakomybė už tai, kad „šiandien ir Kryme yra V. Putino tankai, ir Rusijos kariuomenės tankai yra Rytų Ukrainoje“.

„Mūsų užsienio politikos formuotojai kūrė prielaidas ir neįvertino pasekmių“, – teigė politikas.

Valstiečių ir žaliųjų kandidatas Bronis Ropė sukritikavo Lietuvos politiką tautinių mažumų atžvilgiu. Jo nuomone, Lietuva turi rasti kalbą su tautinėmis mažumomis, nes Rusija pasinaudos blogais santykiais. Politikas taip pat sako, kad buvo dėta mažai pastangų, jog įtvirtintų savo energetinę nepriklausomybę.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidato Valdemaro Tomaševskio nuomone, Lietuva yra nesolidi, nepastovi, blaškosi ir palaiko blogius santykius su „praktiškai visais kaimynais“. Esą geri santykiai palaikomi tik su Švedija.

Ką kandidatai mano apie Rusiją

Paprašyti apibūdinti būsimą Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu kandidatai kalbėjo panašiai, išskyrus V. Tomaševskį.

N. Puteikis teigė, kad Rusija kelia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Politikas demonstravo esąs susipažinęs su tarptautiniais dokumentais, pasirašytais po Sovietų Sąjungos žlugimo, kurie garantavo Ukrainos teritorinį integralumą. Politikas apgailestavo, kad D. Grybauskaitė nekalba apie šios sutarties sulaužymą.

Kaip žinoma, pagal 1994 m. Budapešto memorandumą mainais į tai, kad Ukraina perduoda branduolinį ginklą Rusijai, pastaroji įsipareigojo gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir būti jo garantu. Memorandumą kartu pasirašė ir JAV bei Didžioji Britanija.

N. Puteikis taip pat siūlė prašyti iš sąjungininkų, kad jie „skirtų ne po 100 kareivių“ trims Baltijos valstybėms, bei reikalauti, kad Kaliningrado sritis būtų demilitarizuota. Politiko teigimu, nėra pasirengta tinkamai ginti Baltijos valstybių oro erdvę ir esą jeigu konflikto atveju NATO norėtų Baltijos šalyse išlaipinti desantą, tai tikriausiai negalėtų to padaryti dėl milžiniško Rusijos pranašumo ore.

Jis siūlė stiprinti ryšius su Šiaurės ir Višegrado šalimis bei kuo giliau integruotis į Aljanso struktūras.

D. Grybauskaitė sako, kad savo poziciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą yra pareiškusi viešai ir ne vieną kartą.

Socialdemokratas Z. Balčytis irgi pripažino, kad Rusija tapo labai agresyvia valstybe. Jo teigimu, Rusija karui prieš Ukrainą rengėsi nuo 2008 m.

„Iškyla klausimas, kad ir mūsų žvalgybinės pajėgos nesugebėjo identifikuoti šios problemos. Nuo 2008 m. Rusija perginklavo savo armiją ir šiandien vykdo taip vadinamą linijinį karą, kuris nėra karas su tankais, su ypatingais koviniais padaliniais, o tai karas, kuris susijęs su informaciniu karu, kibernetinėmis atakomis ir mes šiandien matome tai Ukrainoje“, – sakė politikas, pasiūlęs Valstybės gynimo taryba šaukti kas mėnesį.

A. Zuokas pakartojo, kad kai kurios Lietuvos iniciatyvos buvo provokatyvios ir nedavė jokio rezultato. Jis siūlė veikti su NATO ir Europos Sąjunga. Politikas kalbėjo apie Suomijai priklausančias Alandų salas, kur gyventojai kalba švedų kalba, o pačios salos yra demilitarizuotos. Esą tai galėtų tapti pavyzdžiu, kaip spręsti Ukrainos bėdas, nors nepaminėjo, ar jis paremtų Rusijos siūloma federalizaciją, ar ne.

B. Ropė prisiminė Estijos bronzinio kario konfliktą ir teigė, kad Lietuvą nesimoko iš estų pavyzdžio. Jis brėžė paraleles su sovietinėmis Žaliojo tilto skulptūromis, esą kalbant apie jų nuėmimą lygioje vietoje keliamos problemos. „Reikia gerbti kaimynus ir žinoti jų mentalitetą“, – pareiškė politikas.

V. Tomaševskis pateikė prieštaringą nuomonę. Jo teigimu, Rusija nėra grėsmė Lietuvai, nes mūsų šalis priklauso kariniam Aljansui, tačiau jis vis tiek ragino pakeisti Lietuvos retoriką, esą konfliktas prie mūsų sienų prie gero neprives.

„Aš nematau realios grėsmės iš Rusijos. Mes kartais patys provokuojame Rusiją. Reikia irgi savo kaimyną suprasti. Liaudiška patarlė sako: nedaryk kitam to, kas tau nemiela. Mes remiame revoliucijas prie Rusijos sienos ir Rusija atitinkamai reaguoja. Mes esame NATO narė, mums grėsmės negresia. Mes turime pakeisti savo retoriką, kadangi toks konfliktas prie mūsų sienų prie nieko gero neprives. Aš manau, kad klaida buvo padaryta, kai buvo pakeistos sienos Europoje: atsirado antra albanų valstybė Kosovas. Mes su entuziazmu pritarėme naujos valstybės atsiradimui“, – teigė V. Tomaševskis.

Tačiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovui paprieštaravo N. Puteikis, kurio teigimu, Kosovo ir Krymo atvejų lyginti negalima.

„Negalima lyginti Kosovo atvejo su Krymo atveju. Didžiulė bėda, kad dalis politikų perima Rusijos retoriką. Iš tikrųjų Kosovas nepriklausoma valstybė, ji neprisijungė prie Albanijos, o Krymas – akivaizdi aneksija. Tai du absoliučiai skirtingi dalykai“, – teigė N. Puteikis.

A. Paulauskas teigė, kad Rusija yra nedemokratinė valstybė, kurią valdo praktiškai diktatorius. Jam paprieštaravo V. Tomaševskis, puolęs ginti Rusijos. Jo nuomone, nuo tokių pasisakymų ir blogėja valstybių santykiai. Pasak politiko, nedemokratinė valstybė yra Kinija, tačiau kažkodėl niekas jos nekritikuoja, nes prekiauja su šia valstybe.

Atvyks virš 1000 Danijos karių

Prezidentė D. Grybauskaitė teigia, kad jai einant pareigas Lietuva gavo realius NATO gynybos planus: politikės teigimu, dėl to net reikėjo aštriau pakalbėti su partneriais.

„Kai tik atėjau į savo dabartinę poziciją, pamačiau, kad Lietuva neturi gynybos planų – po šešerių metų narystės NATO. Ir būtent taip įvyko, kad teko aštriau pakalbėti su partneriais ir galų gale Čikagoje 2012 m. Baltijos šalys gavo gynybos planus. Dabar jie yra realiai realizuojami. Taigi per šiuos penkerius metus mes užsitikrinome realų apginamumą“, – sakė prezidentė.

Šalies vadovė taip pat užsiminė, kad į Lietuvą birželio mėnesį karinėms pratyboms atvyks dar daugiau NATO sąjungininkų karių – iš JAV ir Danijos.

Kaip žinoma, sustiprėjus tarptautinei įtampai dėl Ukrainos JAV ir NATO ėmėsi atgrasymo priemonių Baltijos valstybėse ir Lenkijoje: buvo sustiprinta Baltijos valstybių oro policijos misija, Baltijos jūroje atsirado NATO Greitojo reagavimo pajėgų Priešmininio laivų junginio laivai, Rukloje mažiausiai pusei metų dislokuota 150 JAV karių.

„Tiesioginiuose pokalbiuose su JAV prezidentu B. Obama esu gavusi patikinimą, kad apginamumas bus ne tik iš NATO, kaip organizacijos, bet ir iš JAV, kuri iš karto suteiks mums pagalbą. Todėl ir buvo telefoniniai pokalbiai su prezidentu B. Obama, taip pat su viceprezidentu, po ko atsirado lėktuvai, jūroje laivai, atsirado pėstininkai. Birželio mėnesį numatomos didžiulės pratybos, kur turėsime dar JAV karių iš Pensilvanijos ir beveik virš 1000 karių iš Danijos“, – sakė prezidentė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuvos Prezidento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...