captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas žengė dar vieną žingsnį dėl R. Pakso teisių atstatymo

Seimas ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija „dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo“.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seimas ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija „dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo“.

Už nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo po svarstymo balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 3, susilaikė 9 parlamentarai. Už balsavo visų frakcijų atstovai, išskyrus opozicinius konservatorius ir liberalus. Komisijos sudarymui reikia dar vieno balsavimo.

Pagal projektą, komisija turėtų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių, nustatyti, kokiu būdu per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R. Pakso politinių teisių atstatymo.

Konservatorius Kęstutis Maisulis sakė nesuvokiantis, kokiu tikslu reikėtų sudaryti komisiją, kai yra išaiškinta, jog R. Paksui galimybė kandidatuoti būtų sudaryta tik pakeitus Konstituciją.

„Gudrūs, daug daugiau politinės patirties turintys socialdemokratai tiesiog aplink pirštą apvynioja „tvarkiečius“, pasiūlydami tokį kelią, kuris veda į niekur. Gauna už tai palaikymą, panaikintas R. Pakso dalyvavimas rinkimuose, kas irgi ne pro šalį (...) Bus pavirpintas oras, ir rezultatas bus nulinis, paaiškės, kad vis tiek reikės keisti Konstituciją, nėra kito kelio“, – sakė K. Masiulis.

„Sprendimas nesuprantamas ir, manau, nuves į akligatvį. Komisija bejėgė kaip nors R. Paksui leisti kandidatuoti. Šioje komisijoje gali būti nebent absurdiškas sprendimas, ką nors apkaltinti, pasiūlyti kokį nors teisėją nušalinti ar Konstitucinį Teismą pašalinti, tai jei šituo keliu norima eiti, taip“, – kalbėjo konservatorius.

„Tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis tuo metu pačius konservatorius su liberalais kaltino, kad Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos nebuvo priimta, nors Seime buvo suplanuotas galutinis balsavimas. Per pimą balsavimą pritarę Konstitucijos pataisai, prieš antrą balsavimą konservatoriai ir liberalai paskelbė balsuosią prieš. Tuomet balsavimas nesurengtas, nes pataisai priimti būtų neužtekę balsų.

„Ponai konservatoriai, jūs patys su liberalais esat atsakingiausi. Buvo paruošta Konstitucijos pataisa, buvo ieškota geriausių variantų, jūs pirmą balsavimą parėmėte ir buvo 101 Seimo narys. Jūs žinot, kad be opozicijos paramos Konstitucijos nepakeisit. Ir šiandien Prezidento rinkimai vyksta  tokiam fone, kai vienam stipriausių kandidatų, turinčių didžiausią paramą visuomenėje, neleista dalyvauti rinkimuose. Ar tai demokratiniai rinkimai? Jūs rodot, ponas A. Kubiliau, į Baltarusiją, kitas šalis, bet nematot savo. Išsimėžkime netvarką ir sistemą, kuri uzurpuoja žmonių teisę balsuoti. Jūs gi nusprendėt, kas gali būt kandidatu į prezidentus, o ne tauta“, – kalbėjo P. Gražulis.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas prieš keletą savaičių paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R. Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.

Seimas pradėjo svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...