captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas nesugebėjo apsispręsti dėl D. Valio nušalinimo

Seimas atidėjo sprendimą dėl laikino generalinio prokuroro Dariaus Valio nušalinimo nuo pareigų, nes neapsisprendė, ar laikinas nušalinimas iš viso yra įmanomas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seimas atidėjo sprendimą dėl laikino generalinio prokuroro Dariaus Valio nušalinimo nuo pareigų, nes neapsisprendė, ar laikinas nušalinimas iš viso yra įmanomas.

Klausimas toliau bus svarstomas popietiniame Seimo posėdyje, kai savo nuomonę pateiks Etikos ir procedūrų komisija bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Skubiam sprendimo priėmimui ketvirtadienį pasipriešino Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, kurio argumentai po ilgai trukusių debatų pagaliau įtikino Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę, nors Seimas jau buvo nutaręs, kad klausimą reikia svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Laikinam D. Valio nušalinimui Seimas pritarė pirmosiose dviejose dokumento priėmimo stadijose, liko tik trečioji – galutinis priėmimas.

„Generalinio prokuroro nušalinimas yra speciali procedūra, numatyta Prokuratūros įstatyme. Statute niekaip neaprašyta, iš tiesų, bet pagal analogiją ji prilygsta imuniteto atėmimui. Nuo kada mes tokias procedūras atliekame ypatinga skuba nesvarstę net jokiame komitete, aš nekalbu apie komisijos sudarymą? Neįsitikinę, ar tam yra teisinis pagrindas. Aš dabar nematau teisinio pagrindo kol kas. Suprantu, kad tai ikiteisminio tyrimo duomenys, suprantu, kad tai duomenys apie žmogaus sveikatą, kurie konfidencialūs ir negali būti skelbiami viešai, bet komitetas turi teisę susipažinti ir tada pateiktų išvadą“, – sakė J. Sabatauskas.

Keletą kartų išsakyti socialdemokrato argumentai įtikino L. Graužinienę, todėl ji paskelbė balsavimą dėl pertraukos, kol situaciją išsiaiškins Seimo Etikos ir procedūrų komisija bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Kadangi daug labai emocijų, aš, kaip posėdžio pirmininkė, nutraukiu pasisakymus už ir prieš, prašau pertraukos ir prašau pritarti kreipimuisi į Etikos ir procedūrų komisiją ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar iš viso toks laikinas nušalinimas yra galimas svarstyti Seime, nes mūsų Statutas šios procedūros neaprašo“, – sakė L. Gražinienė.

Primenama, kad į parlamentą dėl sutikimo laikinai nuo pareigų nušalinti generalinį prokurorą D. Valį kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi paties D. Valio kreipimąsi. Generalinis prokuroras kreipėsi į prezidentę, prašydamas inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl jo prieš pustrečių metų sukeltos avarijos.

„Noriu pabrėžti, kad, mano manymu, išsamus ikiteisminis tyrimas yra tikslingas. Aš niekuomet neneigiau savo atsakomybės už šį eismo įvykį, esu sumokėjęs teismo man skirtą baudą“, – gavęs galimybę kreiptis į Seimo narius sakė D. Valys.

Kaip teigiama, generalinis prokuroras tokį žingsnį žengė susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros raštu, kad jo sukelta avarija turi būti traktuojama kaip galbūt nusikalstama veika, o ne kaip administracinis kelių eismo taisyklių pažeidimas, nes paaiškėjo, kad nukentėjusiajai padaryta žala sveikatai gali būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei.

D. Valys avariją sukėlė 2011 metų spalio 19-osios rytą. Vilniuje, Ateities gatvėje, jo vairuojamas nuosavas automobilis „Volvo V70“ kliudė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią 58-erių moterį.

Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai nustatyti abiejų blauzdų sumušimai. Po apžiūros moteris išleista gydytis į namus.

Per eismo įvykį prokuroras buvo blaivus. Jis teigė pėsčiosios nepastebėjęs, nes kelyje buvo blogas matomumas, slidu, lijo lietus.

Dėl šio avarijos D. Valiui teismas skyrė 500 litų baudą. Tai minimali bauda, kokią numato įstatymas už tokio pobūdžio administracinį pažeidimą.

Dėl ikiteisminio tyrimo į prokurorus kreipėsi buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, dabartinis Seimo narys Vitalijus Gailius. Politikas teigė gavęs duomenų, kad atliekant tyrimą dėl D. Valio pėsčiųjų perėjoje partrenktos moters nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti įvertinti netinkamai.

Paaiškėjo, kad per avariją partrenkta vilnietė ambulatoriškai gydėsi daugiau nei mėnesį, turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Baudžiamasis kodeksas numato, kad gydymo laikotarpis lemia, ar kaltininkui bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas fiksuojamas, kai nukentėjęs asmuo yra nedarbingas ilgiau nei 10 dienų. Tada ikiteisminis tyrimas yra privalomas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...