captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos nota: vienašališkai stabdomas susitarimas su Lietuva

Rusija vienašališkai sustabdė 2001 metais pasirašytą dvišalio Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių galiojimą. Tokią notą pirmadienį gavo Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rusija vienašališkai sustabdė 2001 metais pasirašytą dvišalio Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių galiojimą. Tokią notą pirmadienį gavo Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Tai reiškia, kad Rusija nebeįsipareigoja teikti informacijos Lietuvai apie karinius pajėgumus Kaliningrade.

„Krašto apsaugos ministerija šiandien gavo Rusijos Federacijos notą, kuria informuojama, kad Rusija vienašališkai sustabdo 2001 metais pasirašyto dvišalio Lietuvos–Rusijos susitarimo dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių galiojimą“, – pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Pasak ministerijos, šis susitarimas numatė, kad šalys keisis informacija apie savo karines pajėgas ir apsikeis abipusėmis karinėmis inspekcijomis.

„Informacijos apsikeitimui buvo sutarta naudoti Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (CFE), prie kurios Lietuva nėra prisijungusi, formatą, o inspekcijas vykdyti pagal Vienos dokumento sąlygas. Iš Rusijos pusės šis susitarimas buvo taikomas jos pajėgoms Kaliningrade“, – teigia Krašto apsaugos ministerija.

2007 m. Rusijai paskelbus apie moratoriumą CFE sutarčiai, ji nustojo teikti informaciją, tačiau abipusis inspektavimas buvo tęsiamas.

„Lietuva laikėsi visų šio susitarimo sąlygų ir nesuteikė jokio preteksto tokiam Rusijos veiksmui. Šis Rusijos veiksmas rodo Rusijos nenorą užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą ir gali būti laikomas dar vienu žingsniu į tarpusavio pasitikėjimo ir saugumo sistemos Europoje griovimą“, – sako ministerija.

Praktinės pasekmės

Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis teigia, kad praktinės susitarimo stabdymo pasekmės paprastos – Lietuva ir Rusija nebeturės galimybių inspektuoti viena kitos karinių vienetų.

„Susitarimas susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis apima informacijos apsikeitimą, kita dalis – inspekcijas. Pirmosios dalies vykdymo sustabdymas neturės praktinių pasekmių, nes kai Rusija vienašališkai sustabdė savo dalyvavimą CFE formate, nuo to laiko informacija nebuvo keičiamasi. Taigi ta priemonė de facto neveikė. Iki sustabdymo tai buvo papildoma nauda Lietuvai, nes mes gaudavome tą pačią informaciją kaip ir kitos sutarties šalys, bet po sustabdymo informacijos nebegaudavome. Šiuo požiūriu niekas nepasikeitė“, – sakė V. Urbelis.

Tačiau, jo teigimu, sustabdžius susitarimą nebebus vykdoma ir antroji dokumento dalis, kuri apibrėžia karinių vienetų inspektavimą.

„Mes turėjome su Rusija susitarimą kasmet įvykdyti po vieną inspekciją. Šiuo atveju mes netekome tos galimybės ir pati Rusija neteko galimybės vykdyti inspekciją Lietuvoje“, – teigė pašnekovas.

Klausiamas, ar valstybės naudojosi inspektavimo galimybėmis, V. Urbelis atsakė teigiamai.

„Tos inspekcijos buvo naudojamos. Negaliu pasakyti, ar tikrai kasmet šalys išnaudodavo tą galimybę, bet de facto tos kvotos buvo naudojamos. Mes galėdavome pasižiūrėti į karinę veiklą Kaliningrade, o Rusijos pusė galėjo tą patį padaryti Lietuvoje. Na, tai dabar to nebus“, – sakė ministerijos atstovas.

Pasak V. Urbelio, susitarimo tikslas buvo skatinti tarpusavio pasitikėjimą ir skaidrumą.

„Rusija nusprendė, kas tos priemonės su Lietuva jai nebereikia. O gaila. Manau, rusai patys sau kenkia šiuo atveju. Mes esame suinteresuoti skaidrumu su Rusija, bet atrodo, kad kita pusė – nelabai. Ką padarysi, tenka apgailestauti“, – pridūrė V. Urbelis.

R. Juknevičienė: Rusija jau seniai elgėsi lyg susitarimo nebūtų

Buvusi krašto apaugos ministrė, konservatorė Rasa Juknevičienė teigia, kad Rusija jau ilgą laiką elgėsi taip, tarsi šis dvišalis susitarimas neegzistuotų. Pasak politikės, tai gali būti Rusijos atsakas į NATO pajėgumų sustiprinimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

„Mano vertinimu, tai tų pačių veiksmų, kuriuos Vladimiras Putinas atlieka Ukrainoje, tęsinys. Ir taip pat iš dalies tai gali būti bandymas atsakyti į tai, kad NATO į mūsų regioną įvedė papildomas pajėgas. Norima tiesiog eskaluoti situaciją ir didinti įtampą“, – DELFI sakė R. Juknevičienė.

Tačiau konservatorė teigia, kad Rusijos nota nekeičia situacijos iš esmės, mat didžioji Lietuvos kaimynė ir taip nedeklaruodavo tikrųjų karinių pajėgumų.

„Aš nemanau, kad tai pakeičia situaciją praktiškai, kadangi Rusija ir taip nedeklaruodavo savo tikrųjų duomenų. Manau, kad šita sutartis tik iš dalies veikė tiek, kiek ją vykdė Lietuva. Kai aš dirbau ministre ir buvo vykdomos „Zapad“ pratybos, tai mes netgi nebuvome pakviesti į Karaliaučiaus krašte vykusią pratybų dalį. O mes visada juos kviesdavome, bet aš labai stebėdavausi, kad Rusija nesiųsdavo stebėtojų į mūsų pratybas, išskyrus gynybos atašė“, – pasakojo buvusi ministrė.

R. Juknevičienė pasakoja, kad jai pasidarė įdomu, ar Rusija panašiai elgiasi ir su kitomis Baltijos valstybėmis.

„Pasirodo, lygiai taip pat: visiškas ignoravimas į kvietimus bendradarbiauti, lyg Lietuvos, Latvijos ir Estijos ginkluotųjų pajėgų nebūtų, tarsi būtų tik dalinis mūsų valstybių pripažinimas. Jau man tada kėlė nerimą šitokia pozicija, lyg kažkam ruoštųsi. O dabar tos notos pateikimas rodo, kad jie tiesiog legitimizuoja jų pačių įtampos kėlimą ir pasilieka laisvas rankas toliau militarizuoti šitą regioną“, – sakė politikė.

L. Linkevičius: Lietuva turės galimybių kitais būdais gauti reikiamą informaciją

Rusijos sprendimas stabdyti susitarimą dėl keitimosi informacija apie karines pajėgas mažina tarpusavio pasitikėjimą ir rodo Maskvos nenorą konstruktyviai bendradarbiauti, pirmadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras sakė apgailestaujantis dėl tokio Maskvos sprendimo, bet pridūrė, kad Lietuva turės galimybių kitais būdais gauti reikiamą informaciją apie situaciją Karaliaučiaus krašte.

„Nenorėčiau spėlioti, su kuo tai susiję, bet toks žingsnis mažina tarpusavio pasitikėjimą ir neduoda nieko gero bendravimo atmosferai“, – BNS sakė ministras telefonu iš Paryžiaus, kur šiuo metu vieši su vizitu.

„Šiuolaikinių technologijų laikais tą informaciją galima turėti ir kitais kanalais, ir, žinoma, ją gausime. Bet pats žingsnis liūdina ir rodo Rusijos nenorą konstruktyviai bendradarbiauti, kurti savitarpio pasitikėjimą. Belieka apgailestauti dėl tokio žingsnio“, – pridūrė L.Linkevičius.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...