captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nelegalių preparatų kaina – pažeistos kepenys ir inkstai

Svajojančiųjų sulieknėti viltis – ir nelegalūs maisto papildai, reklamuojami meluojant apie natūralią sudėtį ir saugų poveikį. Tačiau patiklių pacientų kepenis ir inkstus gelbėjantys Kauno medikai kategoriški: nelegalių saugių papildų nebūna.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

 

Svajojančiųjų sulieknėti viltis – ir nelegalūs maisto papildai, reklamuojami meluojant apie natūralią sudėtį ir saugų poveikį. Tačiau patiklių pacientų kepenis ir inkstus gelbėjantys Kauno medikai kategoriški: nelegalių saugių papildų nebūna.

Kaunietė Monika iki šiol su siaubu prisimena, ką išgyveno, įsigijusi „100 proc. efektyvių ir natūralių“ papildų. Baimė, nerimas, ištinęs kūnas, besidaužanti širdis – tokia buvo kelių atsikratytų kilogramų kaina, rašo „Lietuvos rytas“.

Kauno klinikų medikams, Vilniaus universitetinės ligoninės toksikologams teko ne kartą gelbėti nelegaliais egzotiškais ar uždraustos sudėties papildais apsinuodijusius žmones.

Kinų tautybės moteriai Kaune papildai buvo taip pažeidę kepenis, jog netgi svarstyta skubiai jas persodinti.

Lieknėti skirtų, neregistruotų ar Lietuvoje draudžiamų maisto papildų srautas plūsta beveik nevaržomai. Pavojingi neaiškios sudėties preparatai lengvai prieinami netgi vienai pažeidžiamiausių vartotojų grupių – dėl savo sudėjimo liguistai išgyvenantiems nepilnamečiams. Pakanka turėti maždaug 50 litų ir interneto ryšį.

Kruopščiai tiriama menkiausia rinkai tiekiamų maisto papildų sudedamoji dalis, tačiau beveik nieko nežinoma apie tūkstančius pakuočių nelegalių maisto papildų, kurie įsigyjami internetu. Kodėl?

Pačiam pirkėjui patikrinti, kokios iš tikrųjų sudėties nelegaliai įsigytas papildas, beveik neįmanoma. Toks tyrimas kainuotų dešimteriopai daugiau nei pats pirkinys, be to, reikėtų itin tiksliai įvardinti, kokios cheminės medžiagos tyrėjai turėtų ieškoti.

Atrodė, kad eina iš proto

Kaunietė Monika (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iki šiol su siaubu prisimena, kaip prieš kurį laiką metė svorį įsigijusi internetu „100 proc. saugaus ir natūralaus produkto iš žolelių“. Daili, pavydėtinai nuaugusi septyniolikmetė jautėsi stora.

„Modelių agentūroje, kurią tuo metu lankiau, pirmiausia liepdavo stotis ant svarstyklių. Aš buvau ta, kurią dažniausiai aprėkdavo dėl per didelio svorio“, – prisiminė mergina.

Iškaulinti iš tėvų 60 litų nuslepiant, kam tokios sumos reikia, buvo nesunku. Užsisakiusi internetu, po keleto dienų Monika paštu gavo išperkamąją siuntą – papildą „LiDa“. Nors buvo girdėjusi apie galimą neigiamą poveikį, noras atsikratyti kilogramų ir tikėjimas reklama buvo didesnis.

Jau išgėrus pirmąsias kapsules merginai pradėjo daužytis širdis, svaigti galva, apėmė nerimas. Panaršiusi internete, rado atsakymą: esą taip valosi organizmas, reikia gerti daugiau skysčių.

„Sąžiningai plempiau vandenį tris, keturis litrus per dieną. Pradėjo tinti veidas, kojos ir rankos. Svoris mažėjo, bet su manimi darėsi dar kažin kas: nemiegojau naktimis, blaškiausi, verkiau. Atrodė, kad einu iš proto: jaučiausi taip, lyg visą laiką man už nugaros kažkas stovėtų. Pas gydytoją eiti bijojau – tektų pasisakyti, ką vartoju. Labai stengiausi, kad tėvai nieko nesuprastų“, – pasakojo mergina.

Košmarą ryžtingai nutraukė Monikos draugas: iškvotęs merginą, nelemtąsias piliules jis tiesiog atėmė ir išmetė. Simptomai po kelių dienų praėjo, bet mergina dar ilgokai jautėsi kaip nesava.

Kilogramai tirps akimirksniu?

Greitai, be jokių pastangų ir maisto ribojimo atsikratyti 5–10 ar net 15 kilogramų – daugelio antsvorį turinčių žmonių svajonė. Į šią pirkėjų, dažniausiai – moterų, grupę nusitaikę vertelgos pelnosi iš neišsenkančios aukso gyslos, kurią maitina pirkėjų patiklumas.

Tarp 16 dažniausių pavadinimų visi – Rytų šalyse gaminti, Lietuvoje nenotifikuoti, nelegalūs maisto papildai.

Kai kurie aprašomi itin patraukliai – „Senoji, geroji, stiprioji „LiDa“ – it būtų kalbama apie kokią mėgstamą kavos ar arbatos rūšį, o ne apie vieną pavojingiausių maisto papildų.

„Tikrai veiksminga, jau per pirmą mėnesį neteksite 9 – 12 kilogramų.“ „Jokių šalutinių poveikių, jokių specialių dietų, tik akyse tirpstantys nereikalingi kilogramai.“

Skaitant skelbimus ant tokių vilionių kabliuko užkibti lengva: užburia dešimtys pavadinimų, vienas per kitą įtikinamesni „100 proc. natūralių“ preparatų aprašai ir entuziastingi „dėkingų pirkėjų“ krykštavimai.

„Prieš mėnesį pirkau iš šio žmogaus vieną pakuotę, rezultatai buvo stulbinantys , užvakar užsisakiau dar 2 pakuotes ir jau šiandien gavau“, – viename iš dažniausiai lankomų skelbimų portalų netveria laime pirkėja.

„Praėjo vos 5 dienos, o rezultatas jau yra – 3 kg. Tikrai patikima prekė pas šį pardavėją“, – antrina kita.

Komentaruose pasigirstančias abejones („Sako, kad nuo šių tablečių širdelė permuša ir svoris sugrįžta su kaupu. Ar čia tiesa? Kuo tikėti?“) tuojau pat sklaido Tomu pasivadinęs prekeivis: „Na, nežinau dėl to svorio grįžimo su kaupu, manau, koks žmogus net nevartojęs taip pasakė. O dėl širdelės permušimo nieko nesu girdėjęs.“

Bet jei iš tiesų pardavinėja tai, ką skelbiasi parduodąs („LiDa“, „Reductil“), prekeivis turėtų žinoti, kad papildų sudėtyje yra širdies ir kraujagyslių sistemai pavojingos veikliosios medžiagos.

Kerta per inkstus ir kepenis

Neaiškūs maisto papildai labiausiai kerta gyvybiniams žmogaus organams. Nerimo signalų dėl Kaune vartojamų nesaugių, nežinomos sudėties maisto papildų per pastaruosius keletą metų buvo ne vienas.

„Atsargiai su egzotinėmis žolėmis – jau pasitaikė kiniškų žolynų sukeltų nefropatijos (inkstų funkcijos nepakankamumo. – Red.) – atvejų“, – prieš dvejus metus viešoje paskaitoje kauniečius perspėjo Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovas profesorius Vytautas Kuzminskis.

Jei pažeidimai negrįžtami, gelbstint gyvybę žmogui inkstus tenka persodinti (transplantacijos Lietuvoje laukia 216 asmenų) arba visą gyvenimą kas keletą dienų atlikti hemodializės procedūras.

„Veiksmingų vaistažolių turime ir Lietuvoje. Nors toks gydymasis priskirtinas netradicinei medicinos sričiai, vis dėlto žolynuose esančios veikliosios medžiagos gali būti naudojamos nesunkioms ligoms gydyti.

Tačiau egzotiškų saulėtų šalių žolynuose esama nestandartizuotų, nežinomų veikliųjų medžiagų, kurių poveikis nenuspėjamas“, – perspėjo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Limas Kupčinskas.

Pirmųjų pacienčių su vaistažolių maisto papildų sukeltais sunkiais kepenų pažeidimais Gastroenterologijos klinikoje pasitaikė jau prieš 5 metus.

Abi pacientės įvairiais tikslais itin gausiai vartojo vaistažolių maisto papildus. Viena buvo lietuvė, kita – kinė. Pastarajai dėl itin sunkaus kepenų funkcijos nepakankamumo grėsė netgi kepenų transplantacija, mat moteris karščiuodama vartojo dar ir panadolį.

Antroji taip pat vartojo gausybę maisto papildų iš Rytų šalių vaistažolių, taip pat – ir prastai pagarsėjusį papildą „LiDa“.

Papilde žolių – nė kvapo

„Jau tuo metu turėjome informacijos, kad Vokietijos teismo medicinos instituto laboratorijoje ištyrus „LiDa“ nerasta jokių žolelių – tik dviguba nei įprasta terapinė sibutramino dozė.

Taigi apgaulė dviguba: vaistinis preparatas pateikiamas kaip nekaltas vaistažolių papildas, be to, dviguba veikliosios medžiagos dozė gresia didesniu šalutiniu poveikiu“, – pabrėžė profesorius.

Vėliau jau ir Lietuvos valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų kontrolės laboratorijoje atlikti „LiDa“ tyrimai patvirtino: mūsų šalyje platinto preparato kapsulėje aptikta 23 mg sibutramino, nenurodyto ant papildo pakuotės.

Pats sibutraminas neturi toksinio poveikio kepenims. Tačiau medicininėje literatūroje apstu atvejų, kai egzotiški Kinijos, Karibų šalių vaistažolių preparatai sukelia kepenų pažeidimus. Matyt, konkrečios pacientės atveju lieknėjimo papildas tik padidino kepenų pažeidimo riziką. Tačiau žalingas ir pats sibutraminas.

Didina mirtinų ligų riziką

Vaistai, kurių veiklioji medžiaga sibutraminas, iš Europos rinkos pašalinti prieš 2 metus dėl neigiamo poveikio sveikatai. Vaistas didina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, o asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, didina miokardo infarkto ir insulto riziką.

Klinikiniai tyrimai parodė, kad šių ligų rizika vartojant preparatą padidėja nuo 1,5 iki 2 kartų. Net pasaulio mastu demaskavus žalingąjį papildą, jo populiarumas internete nesumažėjo. Kadangi neigiamas poveikis sveikatai pasireiškia ne iš karto, matyt, nemaža dalis vartotojų tiki, kad to poveikio ir nėra.

Tačiau Ispanijoje atlikto tyrimo duomenimis, net apie 40 proc. ūmių kepenų nepakankamumo atvejų, kai šį organą tenka persodinti, pacientai vartojo kepenims žalingus vaistus arba maisto papildus, tarp jų – ir iš vaistažolių.

Nelegalius lieknėti skirtus papildus internetu dažniausiai įsigyja moterys, o vyrai perka ne mažiau pavojingus anabolinius steroidus. Kasmet į Gastroenterologijos kliniką su sunkiomis geltomis ir kepenų pažeidimais pakliūva vyrų, vartojusių šių hormoninių preparatų.

Lieknėjančius tenka gaivinti

„Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje nėra kodo, šifruojančio apsinuodijimą lieknėti skirtais preparatais. Tačiau klinikinėje praktikoje susiduriame su tokiais apsinuodijimais“, – patvirtino Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė.

 

Prieš keletą mėnesių Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centre buvo gydytas jaunuolis, bandęs lieknėti sibutramino preparatais. Vyras į ligoninę pateko krečiamas drebulio, nesiorientuojantis aplinkoje, karščiuojantis iki 40 laipsnių. Laiku suteikus reikiamą pagalbą, ligonis per kelias dienas pasveiko.

Yra buvę atvejų, kai medikams kilo įtarimų, jog lieknėti skirto preparato sudėtyje gali būti amfetamino ar į jį panašių narkotinių medžiagų.

Ypač didelė rizika vartojant lieknėti skirtus preparatus atsiranda tuomet, kai žmogus kartu geria ir kitus vaistus, ypač veikiančius centrinę nervų sistemą (antidepresantus, neuroleptikus), serga širdies, kepenų ar inkstų ligomis.

Neteisėta prekyba – už ribos

Pakalbinus vaistų ir maisto papildų rinką kontroliuojančių institucijų atstovus, paaiškėjo, kad nė viena jų nekontroliuoja ir netiria nelegalių medikamentų nei papildų.

Šia prasme vartotojas paliktas vienas, ir jei dėl kvailumo ar neišprusimo susigadina sveikatą, gali kaltinti tik save.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno ir Vilniaus cheminių tyrimų laboratorijų atstovai patvirtino sulaukiantys vartotojų prašymų nustatyti, kokių nuodingų medžiagų gali būti įvairiuose papilduose – ypač kai kuris nors artimųjų ima neįprastai elgtis.

Tačiau privatiems asmenims tokių tyrimų kaina siekia šimtus ar net tūkstančius litų, be to, reikia labai tiksliai nurodyti, kokios medžiagos turi būti ieškoma.

Legalumą galima patikrinti

„Šiuo metu Lietuvoje gydytojai sibutramino legaliai skirti negali. Vartoti bet kokius nekontroliuojamus preparatus yra nesaugu“, – pabrėžė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Gulbinovič.

VVKT kontroliuoja tik legaliai Lietuvoje platinamus vaistus, o prekybą maisto papildais prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Misiūnaitė priminė, kad maisto papildus, importuojamus iš Europos ekonominei bendrijai nepriklausančių šalių, reikia notifikuoti Vilniaus visuomenės sveikatos centre, pateikiant pakuotės ženklinimo pavyzdį lietuvių kalba.Prekyba nenotifikuotais maisto papildais (taip pat ir internetu) yra neteisėta. Ar maisto papildas notifikuotas, galima pasitikrinti tinklalapyje: http://vsc.sam.lt/maistopapildai.

Norint prekiauti maisto papildais internetu, būtina registruotis VMVT ir turėti VMVT išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą. Ar platintojas jį turi, galima patikrinti adresu: http://www.vet.lt/mtsr.

Lieknėja nuo šlamšto?

Tame pačiame internete galima aptikti žinių apie tai, jog nelegalūs papildai neturi nieko bendra su grožiu ir sveikata. Štai viename iš dietoms skirtų interneto tinklalapių Ephedra pasivadinęs vartotojas rašo: „Tiesos akimirka: fabriką, kuriame gamindavo „LiDa“ – originalą, uždarė 2008 metų pabaigoje. „LiDa“ galioja 2 metus. Į jos sudėtį įėjo narkotikas, dėl to uždraudė. Užsienio puslapiuose „LiDa“ klastotė pardavinėjama perkant po 12 litų už 50 pakuočių. Perkant 200 pakuotė kainuoja 4 litus.

Po to lietuviai prisipirkę „Daidahua“ pardavinėja po 50 – 80 litų. Beje, čia taip ne tik su „LiDa“, bet ir su „Meizitang“, „Dali“, „Slim girl“, „1 day diet“, „7 day diet“, „3 day diet“, „bombomis“, „Siazu“ir kitais.“

Kontroliuojama tik legali rinka

Almantas Kranauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas, teigia, kad kontroliuojama tik legali vaistų rinka.

„SAM nustato teisinius reikalavimus, Maisto ir veterinarijos tarnyba juos įgyvendina – kontroliuoja rinką. Taigi vartotojui aiškiai apibrėžta, kas – legalu, ką galima vartoti. Legalioje rinkoje nesaugių maisto papildų nėra. Tuo tarpu juodoji rinka – nebe SAM, o veikiau teisėtvarkos institucijų kompetencija.

Prekybą internetu sunku sukontroliuoti – joje juk galima įsigyti ir kitų nesaugių dalykų – ginklų, narkotinių medžiagų. Būtent policija turėtų sekti įtartinus skelbimus, imituoti pirkimus, o nelegalius prekiautojus – areštuoti.

Šviečiant ir prusinant visuomenę nuo šių metų mokyklose įvedamas naujas privalomas dalykas – žmogaus sveikata. Dėstant šią discipliną su moksleiviais bus kalbama ir apie lieknėjimą bei maisto papildus.“

Gresia baudos ir maisto papildų konfiskacija

Rima Zieniuvienė, Kauno apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkė, „Lietuvos rytui“ teigė, kad pernai nustatyta beveik 50 neteisėtos prekybos vaistais atvejai.

„Prekyba vaistais – licencijuota veikla, tad asmuo ar įmonė, neturintys licencijos, ja verstis negali. Už neteisėtą prekybą vaistais ir vaistiniais preparatais numatyta baudžiamoji ir administracinė atsakomybė: nuo viešųjų darbų, 1–6 tūkst. litų baudos, laisvės apribojimo iki laisvės atėmimo iki 4 metų.

2010 metais Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė 23, 2011 metais – 48 neteisėtos prekybos vaistais ir vaistiniais preparatais atvejus, užpernai paimta 1,7 tūkst., pernai – per 3,2 tūkst. vienetų vaistinių preparatų. Visiems asmenims surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, vaistiniai preparatai, tarp kurių buvo ir lieknėjimo preparatų, taip pat ir „LiDa“, konfiskuoti.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...