captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje verslą turinčiam britui egzaminas priminė V. Putino rinkimus

Dešimt metų Lietuvoje gyvenantis britas Markas Splinteris pripažįsta – jam Lietuvoje verslą vystyti geriau nei Didžiojoje Britanijoje, tačiau eilinį kartą susidūrus su biurokratizmo paradoksais Lietuvoje vyrui nusvyra rankos.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Dešimt metų Lietuvoje gyvenantis britas Markas Splinteris pripažįsta – jam Lietuvoje verslą vystyti geriau nei Didžiojoje Britanijoje, tačiau eilinį kartą susidūrus su biurokratizmo paradoksais Lietuvoje vyrui nusvyra rankos.

Šiuo metu brito pramogų versle veikiančioje įmonėje „Mushroom agency“ dirba keturi darbuotojai. Su skaitmenine muzikos produkcija dirbantis britas pripažįsta, jam Vilnius – daug perspektyvesnė vieta dirbti nei Londonas.

„Geriau čia nei Londone. Jaučiu, kad Lietuva turi didelį potencialą, tiesiog laukiu, kol ateis geri laikai ir sistema bus sutvarkyta“, – vylėsi dešimt metų Lietuvoje gyvenantis britas.

Paskutinis vyro nusivylimas šalies sistema – laikytas darbuotojų saugos ir sveikatos egzaminas, po kurio M. Splinteris nusprendė netylėti ir papasakoti savo įspūdžius. Kad galėtų laikyti darbuotojų saugos ir sveikatos egzaminą, vyras dvi dienas privačioje įmonėje lankė kursus. Trečiąją dieną jo laukė egzaminas, kuriame tvarką prižiūrėjo ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius.

„Čia formalumai atrodo daug svarbesni nei realybė. Dvi dienas lankyti kursai daugiau ruošė egzaminui. Buvo mokoma, kaip išlaikyti egzaminą, bet ar tai duos kokios naudos mano darbuotojams?“, – retoriškai klausė britas.

Svarbus tik parašas

Vis dėlto didžiausias nusivylimas – sukčiavimas per egzaminą.

„Jaučiuosi įžeistas, kad turiu mokėti mokesčius už tokią sistemą, kur žmonės sukčiauja. Tai pinigų ir laiko švaistymas ir neveda prie pagarbos sistemai, – kalbėjo jis. – Turiu tris dienas užtrukti mokymuose ir negaliu dirbti, nes kažkam kažkur reikia parašo“.

M. Splinteris pasakojo, kad nusivylimas jį užklupo darbo saugos egzamine, kuriame įmonių atstovai galėjo naudotis mobiliaisiais telefonais, nusirašinėti ir tarpusavyje kalbėtis.

„Galiu tikrai užtikrinti, Didžiojoje Britanijoje sukčiauti per egzaminus negalima. Lietuvoje – tai juokelis, bet visai nejuokingas“, – teigė britas.

Savo pastebėjimus apie laikytą egzaminą M. Splinteris apibūdino taip: „Darbo inspektorius egzaminą pristatė pasakydamas tik vieną dalyką – „darbdaviai nemoka teisingai užpildyti nelaimingo atsitikimo darbe formos“ ir kad nustotume siųsti neteisingai užpildytus popierius“.

Tuomet egzaminatorius sėdėjo, kol egzamino dalyviai garsiai šnekėjo, atsakymų ieškojo „Google“, keitėsi atsakymais ir juokavo.

„Atrodo, kad bare vykstant protmūšiui griežtesnė atmosfera. O testas buvo sudarytas iš klausimų su pasirenkamais atsakymais. To net protmūšiuose nebūna“, – įspūdžiais iš darbuotojų saugos ir sveikatos egzamino dalijosi pašnekovas.

„Vienintelis dalykas, kuris rūpėjo inspektoriui, – ar visi padėjo parašą prie tų vietų, kur taisė atsakymus, – pridėjo jis. – Ir kai išlaikai testą, gauni pažymėjimą, sakantį, kad žinai, ką reikėtų daryti tam tikrose situacijose, nors iš tiesų nežinai. Taigi, jei pusė tavo darbuotojų žus ugnyje, vienintelis dalykas, ką valdžia žinos, – tavo vardas, data, kada laikei testą ir kokį atsakymą pasirinkai“.

Britas teigė per mokymus gavęs ir naudingos informacijos, tačiau formalus požiūris į egzaminą jam pasirodė netoleruotinas.

„Kodėl valdžia įmonę kankina formalumais ir suvaidintais egzaminais, kurie darbuotojams iš tiesų neduoda naudos?, – po egzamino klausė jis. – Kodėl man paduodamas popieriaus lapas ir parodoma, kad iš tiesų jiems (valdžiai – red.) niekas nerūpi išskyrus mano parašą“.

Neabejoja, kad išlaikė

M. Splinteris laikytą darbuotojų saugos ir sveikatos egzaminą palygino su nedemokratinių valstybių rinkimais.

„Testą tikriausiai išlaikysiu, nes testo išlaikymas turėtų siekti beveik 100 proc. – kaip Putino rinkimai“, – spėliojo egzamino laikymo tvarka nusivylęs britas.

M. Splinteris prisipažino ne pirmą kartą susiduria su biurokratijos keistenybėmis Lietuvoje. Problemų vyrui kilo ir į formaliai pažiūrėtą jo įmonės pavadinimą. Kai vyras prieš trejus metus steigė įmonę ir norėjo registruoti jos pavadinimą „Mushroom“, jam tai padaryti buvo neleista, nes toks pavadinimas neva prieš 20 metų buvo registruotas kaip prekės ženklas kažkur Indijoje.

Per metus neišlaiko apie 100 žmonių

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) DELFI informavo, kad per metus Lietuvoje darbuotojų saugos ir sveikatos testo neišlaiko apie 100 įmonių vadovų. Pati VDI mokymų ir testavimų neorganizuoja, tačiau dalyvauja egzamine.

Lietuvoje kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai.

Įmonės vadovai šiam egzaminui gali ruoštis mokymo įstaigoje arba pasirengti savarankiškai. VDI pabrėžia, kad testu tikrinamos tik teorinės žinios. Įmonės vadovams mokymo programoje praktinių užduočių nėra.

Laikant egzaminą mokymo įstaigoje vertinimo komisiją sudaro ne mažesnė nei trijų asmenų atestavimo komisija, kuriai pirmininkauja VDI darbo inspektorius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...