captcha

Jūsų klausimas priimtas

Konfrontacija: Lietuva – vanagas tarp europietiškų balandžių?

Lietuva jau dešimt metų yra Europos Sąjungos narė, tad nenuostabu, kad lietuviai vis labiau pradeda jaustis ne tik Lietuvos piliečiais, bet ir europiečiais.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuva jau dešimt metų yra Europos Sąjungos narė, tad nenuostabu, kad lietuviai vis labiau pradeda jaustis ne tik Lietuvos piliečiais, bet ir europiečiais.

Tačiau, atrodo, kad skysta ir daugeliu balsų kalbanti Europa nėra pats mieliausias vaizdas lietuvio širdžiai, ypač kai Lietuvos kaimynė Rusija Ukrainoje ėmė demonstruoti raumenis.

Lietuva – vanagas?

Šių metų balandį tyrimų centras „Open Europe“ sugrupavo Europos Sąjungos valstybes pagal tai, kaip jos pasisako apie sankcijas Rusijai. Valstybės buvo įvertintos skalėje nuo -5 iki +5, kai -5 reiškė balandžio poziciją, o +5 vanago.

Politinėje retorikoje balandžiais vadinamos valstybės, kurios pabrėžia bendradarbiavimu grįstą užsienio politiką, o vanagais – šalys, kurios siūlo konfrontaciją ir nesitaikstymą.

„Open Europe“ vertinimu, Lietuva ir Lenkija išsiskiria kaip aršiausios valstybės visoje Europos Sąjungoje, tuo tarpu Bulgarija, Kipras, Graikija ir Liuksemburgas – kaip nuosaikiausios, kai kalbama apie sankcijas Rusijai.

Indeksas buvo sukurtas, remiantis informacija viešojoje erdvėje, pasisakymais po Europos Sąjungos viršūnių ir užsienio reikalų ministrų susitikimų bei kitais duomenimis.

Studijoje pabrėžiama, kad Lietuva išsiskiria vanagiška pozicija, nors jos ryšiai su Rusija sudaro 32 proc. visos užsienio prekybos. Intensyvius ekonominius santykius su Rusija taip pat palaiko Nyderlandai, Slovakija ir Estija, bet Nyderlandai ir Slovakija yra arčiau balandžių, tuo tarpu Estija – prie vanagų.

Š. Liekis: Lietuva – dviveidiška

Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis teigia, kad Lietuvos politinis elitas yra gana dviveidis. Viena vertus, Lietuvos politikai viešumoje pasisako gana aršiai, kita vertus – mūsų šalis ne visuomet paremia griežtas sankcijas Rusijai.

Kaip pavyzdį jis pateikė Briuselyje vykusius svarstymus taikyti ar netaikyti plataus masto ekonomines sankcijas Rusijai, kuri buvo tik ką aneksavusi Krymo pusiasalį.

Griežčiausias priemones tuomet parėmė Lenkija, Estija ir Rumunija. Tarp šių šalių nebuvo Krymo krizės metu itin aštriai pasisakiusios Lietuvos. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, duodama interviu „The Wall Street Journal“, yra sakiusi, kad politinės ir diplomatinės sankcijos yra efektyvesnės nei ekonominės, nes jos atsisuks prieš pačią Lietuvą.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: „Mes svarstome visus variantus, bet darome tą atsakingai, nes kitaip būtų pažeisti mūsų ir mūsų piliečių bei ekonominiai interesai, nes sankcijos visada turi du galus, jos visada kenkia visiems, tai nėra vienpusis veiksmas“.

„Lietuvos politikai griežtai šneka vidiniam vartojimui, bet realūs jų veiksmai prasilenkia su žodžiais. Mes nesame tiek griežti ir solidarūs su savo partneriais, kai reikia priiminėti konkrečius sprendimus. Kai buvo diskusijos, kokias sankcijas taikyti Rusijai dėl jos veiksmų Kryme, tai galutinis variantas išėjo labai švelnus. O, pasak spaudos, griežčiausias sankcijas palaikė tik Rumunija, Lenkija ir Estija. Lietuvos tų valstybių sąraše nebuvo“, – sakė Š. Liekis.

Politologas taip pat primena, kad Lietuva neinicijavo konsultacijų pagal 4-ąjį NATO sutarties straipsnį, tą padarė Lenkija.

Klausiamas, ar, jo nuomone, Lietuva labai priešintųsi pastangoms suvienyti Europos Sąjungos šalių narių užsienio ir gynybos politiką, Š. Liekis svarstė, kad politikai veikiausiai tam neprieštarautų, nes iš to jie „neuždirba“ politinių taškų.

„Politikai orientuojasi į vidinę rinką, užsienio ir gynybos politika nėra prioritetas. Politikai iš to neuždirba taškų. Kitaip tariant jie nėra renkami dėl vienos ar kitos pozicijos užsienio politikos klausimais. Politikus renka dėl pozicijos pensijų, išmokų, atlyginimų klausimais, todėl jie greičiausiai neprieštarautų didesnei federalizacijai šioje srityje“, – sakė politologas.

Š. Liekis sako, kad Lietuvos politikams tikriausiai palengvėtų, jeigu nebereikėtų rūpintis gynybos politika, kuri Lietuvoje, pasak politologo, yra tarsi podukra. Pašnekovo nuomone, Lietuvos politinis elitas net apsidžiaugtų, jeigu galėtų rinkėjams sakyti, kad gynybos klausimai sprendžiami europiniu lygmeniu, todėl jie nieko padaryti negali.

Lietuva nori bendros kariuomenės ir įtakingos ES

2014 m. sausio mėnesio Eurobarometro tyrimo duomenimis, 60 proc. lietuvių visiškai paremtų arba iš dalies paremtų vieningos europietiškos kariuomenės sukūrimą, kai bendras Europos Sąjungos šalių narių pritarimas siekia 46 proc.

Eurobarometer nuotr.

Lietuviai taip pat tiki, kad ateityje Europos Sąjunga bus įtakingesnė ne tik už Indiją, Kiniją, bet ir Jungtines Valstijas.

Kad Europos Sąjunga apie 2020 metus bus įtakingesnė ar dalinai įtakingesnė už Kiniją, manė 42 proc. lietuvių ir 32 proc. europiečių.

Kad savo įtaka Europos Sąjunga pralenks JAV, sutiko ar iš dalies sutiko 42 proc. lietuvių ir 34 proc. europiečių.

Tačiau dėl galimybių pralenkti Rusiją lietuvių nuomonė panaši į bendrą vidurkį visose šalyse: su tuo iš dalies ar visiškai sutiko 46 proc. lietuvių ir 47 proc. europiečių.

Eurobarometer nuotr.

Klausiami apie vertingus dalykus, kuriuos suteikia narystė Europos Sąjungoje, ir prašomi nurodyti du pasirinkimus pagal teikiamą prioritetą, 41 proc. lietuvių ir 33 proc. europiečių minėjo ekonominę, industrinę bei prekybinę galią.

38 proc. lietuvių ir 24 proc. europiečių taip pat pabrėžė Europos Sąjungos piliečių pragyvenimo lygį.

Bet statistiškai europiečiai didesnį dėmesį teikia Europos Sąjungos valstybėms būdingai pagarbai demokratijai, žmogaus teisėms bei įstatymo viršenybei: tai buvo vertingas dalykas 26 proc. lietuvių ir 31 proc. europiečių. Europiečiams tradiciškai nei lietuviams svarbiau ir aplinkosauga.

JAV taiko griežtesnes sankcijas

DELFI primena, kad Jungtinės Valstijos šią savaitę pranešė įvedančios sankcijas 7 Rusijos piliečiams ir 17 bendrovių, siejamų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kovo 20 d. Jungtinių Valstijų Finansų departamentas buvo pritaikęs sankcijas 20-čiai V. Putinui artimų asmenų ir bankui „Rossija“.

Tuo metu Europos Sąjunga antradienį pranešė įšaldžiusi aktyvus ir uždraudusi išduoti vizas 15-ai Ukrainos bei Rusijos piliečių, bet į jį nepateko Rusijos energetikos milžinių vadovai.

Dabar Europos Sąjunga taikys sankcijas iš viso 48 žmonėms, siejamiems su Rusijos veiksmais, pažeidžiančiais Ukrainos teritorinį vientisumą.

Jungtinių Valstijų taikomos priemonės Rusijai yra daug agresyvesnės nei 28-ių narių Europos Sąjungos, kurios energetika yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos.

Europos Komisija ruošiasi imtis griežtesnių ekonominių sankcijų prieš Rusiją, tačiau Europos Sąjungos narių nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Už griežtesnes sankcijas pasisako Britanija, Prancūzija, Lenkija, Švedija, Danija, Čekija ir Baltijos šalys, tuo tarpu tokios narės kaip Italija, Graikija, Kipras, Bulgarija, Vengrija, Liuksemburgas, Austrija, Ispanija, Portugalija ir Malta joms kol kas nepritaria.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...