captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas: nėra pagrindo atnaujinti procesą R. Pakso byloje

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atsisakė pagal Rolando Pakso prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas atsisakyti išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atsisakė pagal Rolando Pakso prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas atsisakyti išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teigiama teismo pranešime.

Kaip nurodė LVAT, proceso atnaujinimas – tai išimtinė procedūra, kuri skirta patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių. Procesas negali būti atnaujintas vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą – Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas.

Procesas gali būti atnaujinamas, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, jog Lietuvos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams.

LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, jog Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto konstatavimas nėra įstatyme numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl būtinybės atnaujinti byloje procesą tuo pagrindu, kad JT Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. konstatavimu draudimas būti renkamam į Prezidento postą nagrinėjamu atveju įvertintas kaip prieštaraujantis Tarptautiniam politinių ir pilietinių teisių paktui.

Procesas taip pat gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą, pateiktą jau po sprendimo administracinėje byloje priėmimo. Toks konstatavimas, LVAT nuomone, laikytinas ne nauja aplinkybe, bet Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto pateiktu bylos nagrinėjimo metu egzistavusių faktų nauju vertinimu, todėl taip pat negali būti pripažįstamas proceso atnaujinimo pagrindu.

Procesą galima atnaujinti ir tada, kai bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjas proceso atnaujinimą grindė aplinkybe, kad jo bylą nagrinėjusios LVAT teisėjų kolegijos narė yra Lietuvos valstybės atstovo byloje Paksas prieš Lietuvą sutuoktinė. LVAT pabrėžė, jog pareiškėjas dar iki teismo posėdžio turėjo galimybę susipažinti su bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtimi. Kadangi teisėjų privačių interesų duomenys yra vieši, jis galėjo sužinoti faktą apie teisėjos santuoką dar iki bylos nagrinėjimo ir teismo posėdžio metu pasinaudoti nušalinimo teise, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų dėl galimo teisėjos šališkumo, o vien santuokos faktas pats savaime negali būti laikomas jį patvirtinančiu.

Įstatyme numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas ir pateikus akivaizdžius įrodymus, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą teismo sprendimą. Anot pareiškėjo, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimas įrodo, kad LVAT jo byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusi teisėjų kolegija pabrėžė, jog R. Pakso byloje LVAT nesprendė jam taikyto apribojimo politinio pagrįstumo. Kol nebus padarytos Konstitucijos pataisos, iš jos kylantis absoliutus draudimas asmeniui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš Respublikos Prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, būti renkamam Respublikos Prezidentu, galioja ir yra Konstitucijos dalis. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto aiškinimas neturi įtakos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir negali būti pagrindas jas reinterpretuoti.

Atsižvelgęs į paminėtus motyvus, LVAT nusprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atnaujinti procesą administracinėje byloje atsisakė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...