captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ne tik kvaršina galvas, bet ir ištuština kišenes

Daugelis Lietuvos piliečių savo politikus mieliau stebi televizijos ekrane. Ne vienas dar ir garsiai su tomis kalbančiomis galvomis ir pasikalba. Nemokamai.
Z. Vaigauskas, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Z. Vaigauskas, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Daugelis Lietuvos piliečių savo politikus mieliau stebi televizijos ekrane. Ne vienas dar ir garsiai su tomis kalbančiomis galvomis ir pasikalba. Nemokamai.

Vieną pagiria, kitą išplūsta – štai ir lengviau ant širdies. Per rinkimus į Europos Parlamentą, kaip spėja politologai, šie politikų kalbintojai nebus tokie aktyvūs, kaip ant savo sofų priešais televizorių. Tik ar tikrai šios laidos nemokamos?

Deja. Kandidato į Europos Parlamentą dalyvavimą diskusijų laidoje per „Lietuvos ryto televiziją“ partija perka už 9 tūkst. 680 litų, per BTV – už 11 tūkst. 979 litų. Specialios pokalbių rubrikos su vienu kandidatu į Europos Parlamentą kaina per TV3 – 21 tūkst. 175 litai. O štai tik vieną sekundę per valstybinę Lietuvos televiziją pasirodęs kandidatas kainuoja 217,8 Lt.

Didžiąją dalį šių reklamos išlaidų – valstybės asignavimo keliu – sumoka patys rinkėjai.

Politika – ypatinga prekė

„Kainodaros specialiai nevertiname. Įstatymas reikalauja, kad sąlygos ir įkainiai visiems kandidatams būtų vienodi. Politinės reklamos įkainiai  dažnai didesni už komercines reklamos įkainius. Vertinama, ar visiems dalyviams buvo taikyti vienodi įkainiai ir sąlygos. Aišku, galimos nuolaidos pagal apimtis, už išankstinį apmokėjimą. Bet tai irgi turi būti deklaruota Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri stebi, ar žiniasklaida laikėsi įstatymo reikalavimų“, – aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Prisiminus, kad įvairioms partijoms gyvuoti valstybė skiria labai konkrečias sumas, gražūs veideliai laikraščiuose ar kalbančios galvos ekranuose kiekvienam piliečiui irgi kainuoja. Per 2012 metų Seimo rinkimus partijos politinei reklamai išleido 26,5 milijonus litų, pusė iš jų – daugiau kaip 13 milijonų litų – sudarė partijoms skirti valstybės biudžeto asignavimai.

Kaip pabrėžė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, valstybė tiesiogiai lėšų politinės kampanijos dalyviams neskiria. Tačiau lėšos yra skiriamos kandidatų biografijoms, kurios skelbiamos rinkimų apylinkėse spausdinti, diskusijų laidoms per  Lietuvos radiją ir televiziją, komercines televizijas rengti, kandidatų sąrašų rinkimų programoms spausdinti, kitoms kandidatų ir rinkimų viešinimo programoms apmokėti.

Esą laikomasi kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principo, arba, kai to padaryti neįmanoma, pavyzdžiui, nustatyti kandidatų pasisakymo eiliškumo, tai nustatoma burtų keliu. Bendra suma Vyriausiosios rinkimų komisijos biudžete visiems šiems veiksmams šių metų rinkimų kampanijoje – 1,4 milijono litų.

Rinkimai – brangesni nei 2009-aisiais

Z. Vaigausko spėjimu, šių metų rinkimų kampanijos vis dėlto greičiausiai bus brangesnės nei 2009-aisiais, nors pinigų joms išleisti įstatymo nustatyta tvarka galima mažiau.

Pavyzdžiui, 2009 metais kandidatų į EP sąrašo  ar kandidato į prezidentus politinei kampanijai buvo galima išleisti 4 mln. litų, dabar – 2,6 mln. litų. „Vertinant 2009 ir 2014 metų rinkimus šiemečiai turėtų būti brangesni, nes 2008–2009 metais galiojo stipriausi politinės  reklamos ribojimai“, – spėja Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas.

Tiesa, anot jo, sunku kalbėti apie išlaidų dinamiką, nes esą labai jau pastaruoju metu keitėsi politinių kampanijų reikalavimai ir ribojimai: nuo beveik visiško išorines reklamos ar reklamos radijuje draudimo iki visiško liberalizavimo. Analogiškai – nuo beveik visos TV reklamos draudimo iki tam tikrų formų leidimo, finansavimo šaltinių ribojimo siekiant išvengti perdėto ir neigiamo pinigų poveikio į rinkimus (uždraustos juridinių asmenų aukos, fizinių aukų maksimalus dydis sumažintas beveik per pusę ir jos susietos su aukotojo pajamomis) ir pan.

„Vertinti dar sunku, nes kandidatai mums tik po rinkimų privalo deklaruoti išlaidas. Mes kol kas matome tik stebėsenos duomenis. Gegužės pradžioje turėtume turėti ir išankstinius žiniasklaidos deklaracijų duomenis“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas.

Vyriausioji rinkimų komisija pastebi ir politinėms kampanijoms būdingą tendenciją – daugėja išlaidų reklamai internete. Spėjama taip pat, kad lyginant su 2009 metais, turėtų didėti išlaidos išorinei reklamai (stendams, plakatams), TV reklamai. Radijas turbūt liks mažiau populiarus.

Bendrovės paremti nebegali

Rinkimai į Europos Parlamentą 2009-aisiais ir 2014-aisiais. Šiokių tokių skirtumų, finansuojant  šias dvi rinkimų politines kampanijas Lietuvoje, esama. 2009 metais politinės kampanijos dalyvius finansuoti galėjo ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, dabar juridiniai asmenys (bendrovės) paremti negali. Išimtis  padaryta tik politinėms partijoms: jos gali pervesti lėšas savo rinkimų į Europos Parlamentą  ar kandidato į Respublikos prezidentus rinkimų kampanijai).

Tad tokių nesusipratimų, kokių per praėjusius rinkimus turėjo dvigubą kandidatą Valdemarą Tomaševskį parėmusi bendrovė „LUKoil Baltija“, dėl rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos bendrovės neturės.

2009 metais vienas fizinis ar juridinis asmuo galėjo aukoti 39 tūkst. litų, dabar fizinis asmuo – 22 tūkst. 320 Lt, bet ne daugiau kaip 10 proc. už praėjusius metus deklaruotų pajamų. Patys kandidatai gali sau skirti iki 44 tūkst. 640 Lt.

Dėl anksčiau galiojusių limitų per 2009 metų rinkimus į Europos Parlamentą Lietuvos partijos išleido septyniskart mažiau nei per rinkimus į Seimą – tik daugiau kaip 3, 7 mln. litų. Daugiausia pinigų – daugiau kaip milijonas litų – buvo išleista reklamai spaudoje, per televiziją – tik 50 tūkstančių litų. Tuo metu per Seimo rinkimus televizijai išleista 7,6 milijono litų, spaudai – daugiau kaip 5,2 milijono litų.

Vertindami skaičius, turbūt nelabai suklysime pasakę, kokie rinkimai ir kiek kartų valstybei svarbesni.

Tiesa, šioje vietoje derėtų prisiminti ir kai kurių politologų spėjimus, kad kai kurie kandidatai į šalies prezidentus iš tiesų tesiekia Europos Parlamento. Tad savo politines kampanijas ir joms skirtas išlaidas panaudos iš esmės būtent pastarajam tikslui pasiekti.

Kandidatai į prezidentus siekia EP?

Kiek savo politinėms kampanijoms šiemet išleis tikrieji ar formalūs kandidatai į prezidentus, paaiškės vėliau. Težinoma, kad 2009-aisiais šiai politinei kampanijai išleista per 1,6 milijono litų. Daugiausia buvo atseikėta dabartinei šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei – daugiau kaip 464 tūkst. litų. Vienas pigiausių kandidatų į prezidentus Valdemaras Tomaševskis, savo kampanijai išleidęs tik 80 tūkst. litų, pateko į Europos Parlamentą.

Šių metų rinkimai į Europos Parlamentą, kaip žinome, sutampa su Prezidento rinkimais. Pastebima ir tai, kad abiejose politinėse kampanijose dalyvauja ir tie patys asmenys. Ar negali būti, kad tam pačiam viešam pasirodymui, pasisakymui, publikacijai bus skiriami pinigai tiek iš EP, tiek iš Prezidento rinkimų kampanijos biudžeto?

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, kandidato į Respublikos prezidentus ir kandidato į Europos Parlamento narius rinkimų kampanijų išlaidos apskaitomos skirtingose rinkimų sąskaitose. Jeigu politinė reklama skirta ir kandidatui į Respublikos prezidentus, ir kandidatų sąrašui ar kandidatui į Europos Parlamento narius, ji gali būti apmokama iš abiejų sąskaitų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Z. Vaigausko manymu, tiek partijos, tiek kandidatai savo išlaidas susiskaičiuos ir du kartus tų pačių sąskaitų neapmokės. Jei publikacija ar reklama yra skiriama abiems rinkimams, tai kandidatas į prezidentus ir partija už rinkimų į EP kampaniją turėtų mokėti per pusę, taip pat ir smulkesnes išlaidas padalinti po lygiai: vieną kartą mokėti iš vienos sąskaitos, kitą kartą – iš kitos.

Dvigubam kandidatui – daugiau darbo

Ar to paties asmens, tarkim, V. Tomaševskio, Z. Balčyčio, dalyvavimas dviejose rinkimų kampanijose nekomplikuoja finansavimo skaidrumo? O gal tai tereiškia, kad tam pačiam asmeniui išauga tikimybė būti išrinktam ir į prezidentus, ir į EP ar šiaip pasigerinti įvaizdį (pasididinti politinį kapitalą)?

„Vykdoma reklamos stebėsena, bus lyginami dalyvių, žiniasklaidos ir stebėsenos duomenys, aiškinamasi. Tikrins auditoriai. Aišku, atskirti nėra  lengva, bet jau antras kartas: tai tiek mes, tiek kandidatai bei partijos turi patirties. Šiemet tikrai daugiau iždininkų domėjosi, kaip teisingai paskirstyti išlaidas tarp dviejų politinių kampanijų“, – ramino Z. Vaigauskas.

Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, natūralu, kad kandidatas, kuris dalyvauja abiejuose rinkimuose, dirba daugiau, yra labiau matomas rinkėjų.

Dėl to, kad dalyvauja abiejuose rinkimuose, toks dvigubas kandidatas neturi dvigubo limito. EP rinkimuose yra vienas 2,6 mln. Lt limitas visam partijos kandidatų sąrašui, tokio pat dydžio limitas nustatytas ir kandidatui į Respublikos prezidentus. Tačiau aišku ir tai, kad dalyvaudamas abiejose politinėse kampanijose, turi daugiau galimybių, taip pat ir valstybės paramos.

Pavyzdžiui, kandidato į Respublikos prezidentus ir kandidato į Europos Parlamento narius rinkimų kampanijų išlaidos apskaitomos skirtingose rinkimų sąskaitose. Jeigu politinė reklama skirta ir kandidatui į Respublikos prezidentus, ir kandidatų sąrašui ar kandidatui į Europos Parlamento narius, ji gali būti apmokama iš abiejų sąskaitų.

Pinigai – po didinamuoju stiklu

Politikų pasirodymų per įvairiausias žiniasklaidos priemones kainos – jokia paslaptis. Apie jas galima sužinoti tiesiog Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Valstybė, nors ir neprikišamai, savo politikų įvaizdžio palaikymo kainą kontroliuoja. Politikai skirtų piniginių skaidrumu rūpinamasi, nors ir neprikišamai.

„Bus tikrinami dokumentai. Ir jeigu iš vienos politinės kampanijos sąskaitos bus sumokėta daugiau nei 10 proc. limito kitoms kampanijos reikmėms, bus svarstoma, ar nėra padarytas šiurkštus pažeidimas“, – bando nuraminti Z. Vaigauskas.

Jei nenori, žinoma, tai gali politikų ar politikos kainos Lietuvoje ir nematyti. Ten, kur matome kalbančias galvas, jų kaina nenurodoma.

Vis dėlto didžiąją dalį šių reklamos išlaidų – jas dengiant iš šalies biudžeto, kaip sakyta, sumoka patys rinkėjai. Netgi tie, kurie neketina balsuoti. Tad gal vis dėlto geriau jau balsuoti, tokiu būdu bent šiek tiek pakontroliuojant savo pačių apmokamo veiksmo rezultatus?

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...