captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje prasidėjo beprecendentė sausra

Saulėtas ir neįprastai ankstyvas pavasaris ne tik džiugina, bet ir verčia sunerimti. Penktadienį Kuršių nerijoje kilus dideliam gaisrui, dėmesys nukrypo ir į kitus šalies miškus – miškininkai perspėja, jog visose šalies urėdijose miškų gaisrų pavojus yra vidutinis arba didelis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, miškų gaisrų pavojus didesnėje šalies dalyje išliks bent iki gegužės 1 d. Lyg išsigelbėjimo laukiama kritulių, kurie, kaip spėja sinoptikai, atkeliaus jau ateinantį savaitgalį. Ūkininkai tuo metu džiaugiasi ankstyvesniu pavasariu ir jų technika jau aktyviai dirba laukuose. Tiesa, lietaus tikisi ir jie.
BFL/KAM nuotr.
BFL/KAM nuotr.

Saulėtas ir neįprastai ankstyvas pavasaris ne tik džiugina, bet ir verčia sunerimti. Penktadienį Kuršių nerijoje kilus dideliam gaisrui, dėmesys nukrypo ir į kitus šalies miškus – miškininkai perspėja, jog visose šalies urėdijose miškų gaisrų pavojus yra vidutinis arba didelis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, miškų gaisrų pavojus didesnėje šalies dalyje išliks bent iki gegužės 1 d. Lyg išsigelbėjimo laukiama kritulių, kurie, kaip spėja sinoptikai, atkeliaus jau ateinantį savaitgalį. Ūkininkai tuo metu džiaugiasi ankstyvesniu pavasariu ir jų technika jau aktyviai dirba laukuose. Tiesa, lietaus tikisi ir jie.

Kovas ir balandis gerokai šiltesni už normą

Šis pavasaris – neįprastai sausas ir šiltas. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus specialisto Justino Kilpio, kovo ir balandžio temperatūros iš tiesų viršijo vidurkius, tačiau kritulių kiekis nuo vidutinio per daug nesiskiria.

„Šio pavasario temperatūros yra gerokai aukštesnės už klimato normą. Jeigu žiūrėsime į šių metų kovą, tai jo temperatūra buvo apie 3–6 laipsnius aukštesnė negu paprastai. Kovo mėnuo buvo tikrai labai šiltas, tas tęsiasi ir šį mėnesį. Kaip balandžio mėnesiui Lietuvoje temperatūros kol kas yra labai aukštos, – kalbėjo klimatologas. – O su krituliais, negalima sakyti, kad jų yra mažiau, nes bent jau kovo mėnesį buvo pakankamai normalus kiekis. Dabar, balandžio mėnesį, lyg jų ir mažiau, bet jau prognozuojama, kad ateinantį savaitgalį bus kritulių. Mėnesio pabaigoje pasižiūrėsim, kad tas kritulių kiekis greičiausiai buvo normalus.“

Klimatologo teigimu, prie itin aukštų pirmųjų dviejų pavasario mėnesių temperatūrų prisidėjo ir praėjusi šilta, besniegė žiema, nes viskas įšilo labai greitai vos tik pakilus temperatūrai.

„Tačiau kalbant apie aukštesnes už normą stebėtas temperatūras nereikėtų sakyti, kad tai, pavyzdžiui, ir yra klimato kaita. Čia kalbame apie vieno, dviejų mėnesių orus, o klimatas – tai ilgalaikės tendencijos, joms įvertinti reikėtų ilgesnių stebėjimų“, – pastebėjo J. Kilpys.

Paklaustas apie prognozes paskutiniam pavasario mėnesiui, LHMT Klimatologijos skyriaus specialistas sakė, jog gegužę tiek kritulių kiekis, tiek temperatūra turėtų būti artimi normai.

„Gegužė neturėtų labai skirtis nuo mums įprastų orų šiuo metų laiku. Šiaip balandžio ir gegužės mėnesiai yra vieni sausiausių Lietuvoje, kai iškrinta mažiausiai kritulių, o jau birželio mėnesį kritulių kiekis gerokai padidėja“, – kalbėjo J. Kilpys.

Aukštos temperatūros ir stiprus vėjas kelia miškų gaisrų pavojų

GRYNAS.lt pasiteiravus apie miškų gaisrų pavojų ir kokią įtaką jam daro dabartinės meteorologinės sąlygos, Justinas Kilpys sakė, jog prie aukšto gaisringumo labai prisideda aukštos temperatūros bei stiprus vėjas, kuris greitai išdžiovina mišką.

„Lietuvoje šiuo metu turime pakankamai didelį miškų gaisringumą. Pagal paskutinius LHMT duomenis, didelė dalis rytų Lietuvos miškų yra didelio gaisrų pavojaus zonoje. Didesnė Lietuvos dalis – vidurio Lietuva, Žemaitija – yra vidutinio miškų gaisrų pavojaus zonoje, o rytų Lietuvoje tas pavojus yra didesnis. Kai bus kritulių, gaisringumas gali sumažėti“, – pirmadienį kalbėjo klimatologas.

LHMT svetainėje pateikiamame miškų gaisringumo žemėlapyje antradienį ketvirtai, t.y. didelio gaisrų pavojaus, klasei jau buvo priskiriami ne tik rytiniai, bet ir didžioji dalis šiaurinių bei vidurio Lietuvos rajonų, taip pat Šilutės rajonas pajūryje.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvos miškuose iš viso buvo užfiksuota 15 miško gaisrų. Ugnis pažeidė apie 130 ha miško, iš jų daugiau nei 125 ha – savaitgalį degę kalninės pušies plotai Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Penktadienį, balandžio 25–ąją, apie pietus čia įsiplieskusį gaisrą didelėms priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, miškininkų ir kariuomenės pastangomis pavyko užgesinti tik kitos dienos vakare. Šiuo metu dar nustatinėjama, kokį tiksliai miško plotą pažeidė ugnis.

Šiais metais miškų urėdijų priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie miško gaisrus į gaisravietes vyko jau daugiau nei 414 kartų. Be gaisro Kuršių nerijoje iki šių metų balandžio 28 d. dar buvo užfiksuoti 53 miško gaisrai, iš jų 28 – privačiuose miškuose. Ugnies pažeisto miško plotas – daugiau nei 10 hektarų. Pernai per tą patį laikotarpį šalyje buvo užregistruoti vos 8 miško gaisrai 2,02 hektaro plote.

Didžiausia rizika – žmonių gausiai lankomuose miškuose

Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo Dariaus Stonio teigimu, gaisringumas visoje šalyje linksta link ketvirtos klasės, o tai jau gana aukštas miškų gaisrų pavojaus lygis. Pašnekovas priminė, jog pernai metais sniegas nutirpo tik balandžio viduryje ar net vėliau kai kuriose vietovėse, todėl šiųmetinės ir pernykštės statistikos – nesulyginamos.

„Sausra šiemet prasidėjo gerokai anksčiau. Rizika šiuo metu didelė visoje Lietuvoje, o ten kur degesni miškai ji dar didesnė. Degesni tai dažniausiai spygliuočių miškai, taip pat gražesni, dažniau žmonių lankomi miškai, – sakė D. Stonis. – Kai tokia sausra, tokia išdžiūvusi paklotė, kaip parodo ir gaisringumo žemėlapis, paprastai aukštesnis pavojaus lygis būna Dzūkijos miškuose. Dzūkija, Vilniaus apylinkės, Nemenčinė, Švenčionėlių, Labanoro miškai – čia yra didžiausios rizikos zonos, kadangi čia ir daugiausiai žmonių lankosi.“

Pasak specialisto, labai retas atvejis, kad gaisro priežastis būtų ne žmogaus ranka. „Gali būti žaibas, gali būti koks nutrūkęs elektros laidas, bet daugiausiai tai žmogaus atsargumo ir atsakomybės jausmo stoka“, – sakė D. Stonis.

Jis priminė, jog žmonės turėtų būti itin atsargūs su ugnimi miškuose. „Lankytis miškuose neuždrausi, bet kurti laužo negalima jokiu būdu. Jeigu jau negali nerūkyti, tai būk tikras, kad užgesinai nuorūką, užgesinai degtuką, kad nebūtų jokios kibirkšties. Miestuose žmonių uždaryti nereikia, bet svarbu, kad jie jaustų atsakomybę už savo veiksmus, kai lankosi miške“, – patarė Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas.

D. Stonio teigimu, urėdijos gaisro prevencines priemones vykdo beveik ištisus metus. Šiuo metu, kai pavojaus lygis didelis, vykdomi dažnesni budėjimai, suformuotos priešgaisrinės komandos, vykdoma intensyvesnė žvalgyba. Girininkijų darbuotojai dažniau apsilanko žmonių susirinkimų vietose, stebima ir stengiamasi pastebėjus kad ir menkiausią gaisro šaltinį jį kuo greičiau likviduoti.

Technika jau laukuose

Daržininkai skundžiasi, kad kepinanti saulė džiovina ir vos iš žemės prasikalusius daržovių bei gėlių daigus. Tačiau ūkininkai saulės kaitra kol kas stipriai nesiskundžia, nors pripažįsta, kad visi sutartinai laukia lietaus.

Kaip GRYNAS.lt pasakojo žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, po besniegės žiemos, kurios metu kai kuriuose rajonuose, ypač šiaurės Lietuvoje, didelė dalis pasėlių iššalo, ūkininkus toks pavasaris sąlyginai džiugina.

„Be jokios abejonės, kai tokie geri orai, visa technika jau laukuose ir jau pakankamai stipriai dirbama. Tai turbūt nėra labai būdinga ir šiek tiek ankstoka, bet dabar jau tokia situacija su klimatu. Savaitgalį važiavau ir mačiau, jog Kauno rajone jau žydi rapsai, – vaizdelis visiškai nebūdingas balandžio mėnesiui, paprastai būna šiek tiek vėliau. Tuo pačiu dalis ūkininkų jau yra išgynę savo gyvulius į ganyklas, viskas pakankamai neblogai, – kalbėjo pašnekovas. – Dabartinių orų turbūt pagrindinis trūkumas – trūksta lietaus. Galime sakyti, jog jo kol kas faktiškai nebuvo. Galbūt ateinanti savaitė pataisys situaciją, bet iki šiol tas sausas periodas nebuvo pats geriausias.“

Ūkininkavimui ateityje – daugiau rūpesčio

M. Maciulevičius prognozuoti būsimo derliaus nesiryžo. Pasak jo, žieminis derlius bus be abejonės mažesnis, bet apie vasarą kalbėti dar yra anksti, visko gali nutikti. Be to, „Lietuviško ūkio kokybės“ direktoriaus manymu, besniegė žiema ir panašios anomalijos – tai klimato kaitos išraiškos, kurias galime stebėti gyvai jau šiandien.

 „Šiaurės Lietuvoje yra didelė dalis pasėlių, kuri iššalo. Ūkininkams reikia atsodinti pakankamai nemažus plotus. Vidurio Lietuvoje, kitose vietovėse, situacija nėra tokia bloga, viskas kaip ir tvarkoje. Tie iššalimai įvyko todėl, jog nebuvo sniego dangos. Šią žiemą didžiojoje dalyje Lietuvos teritorijos sniego iškritę nebuvo arba buvo labai minimaliai, o tikrai patys pamename, kad buvo periodai, kai ir –20 laipsnių Celsijaus temperatūra laikėsi, tai toms žieminėms kultūroms nebuvo patys geriausi laikai.  Manau, mes tiesiogiai jaučiame klimato kaitą. Klausimas, žiūrint į ateitį, ar bus tęstinumas, ar tokie orai ir išliks, ar matysime dar didesnę kaitą?. Aš manau, kad bus daugiau ekstremumų“, – GRYNAS.lt sakė pašnekovas.

M. Maciulevičiaus nuomone, prie klimato išdaigų žemės ūkis turės prisitaikyti, o išsigelbėjimu čia galėtų tapti tradicinės lietuviškos gyvulių ir augalų veislės.

„Ūkininkavimas kuo toliau, tuo labiau reikalaus ir didesnio indėlio, ir didesnio rūpesčio... Žiūrint į ateitį reikia skatinti tradicines veisles ir taip pat ieškoti, išvedinėti veislių, kurios būtų ne tik produktyvios, bet ir pritaikytos mūsų besikeičiančiam klimatui“, – kalbėjo „Lietuviško ūkio kokybės“ direktorius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...