captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos elgesys – didžiausias iššūkis ES vertybėms po Šaltojo karo

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimams Jovita Neliupšienė tarptautinius susitarimus toliau pažeidinėjančios Rusijos elgesį vadina didžiausiu iššūkiu Europos Sąjungos (ES) vertybėms po Šaltojo karo ir sako, kad atsakas į veiksmus turi būti paremtas vienybės principu.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimams Jovita Neliupšienė tarptautinius susitarimus toliau pažeidinėjančios Rusijos elgesį vadina didžiausiu iššūkiu Europos Sąjungos (ES) vertybėms po Šaltojo karo ir sako, kad atsakas į veiksmus turi būti paremtas vienybės principu.

„Rusijos elgesys šiandien yra didžiausias iššūkis ES vertybėms po Šaltojo karo, ir jį atlaikyti galime tik bendromis pastangomis, nes mes visi žinome, kokie yra Rusijos gebėjimai veikti „skaldyk ir valdyk“ principu. Todėl atsakas šiuo metu, šioje geopolitinėje saugumo situacijoje, tai turi būti parengtas vienybės principu“, – sakė J. Neliupšienė antradienį interviu „Žinių radijui“.

Prezidentės vyriausiosios patarėjos vertinimu, kaip ir daugelio kitų tarptautinių susitarimų, Ženevoje pasiekto susitarimo Rusija nelaiko rimtu įsipareigojimu.

„Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios Rusija nepadarė nė vieno, net mažiausio žingsnelio, kad situacija gerėtų, nusiramintų, kad ji būtų išspręsta. O tai, kad grobiami ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos – ELTA) stebėtojai, žurnalistai, žinomi politikai, rodo, kad Ženevos susitarimas, deja, neveikia, ir dėl to neveikimo, visų pirma, yra kalti vadinamieji separatistai. Yra daugiau nei pakanka įrodymų, kad už jų stovi viena iš mūsų kaimynių – Rusija ir kad jie veikia koordinuodami savo veiksmus su oficialiomis rusų pajėgomis“, – pažymėjo J. Neliupšienė.

Prezidentės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, kad Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas bandė vykti į Rytų Ukrainą kalbėtis su separatistais, tačiau jų lyderis atsisakė tai daryti.

„Lygiai taip pat jie nenori įsileisti ESBO stebėtojų. (...) Neįsileisdami ESBO stebėtojų, jie tarsi pripažįsta, kad turi ką slėpti“, – sakė J. Neliupšienė.

Reaguodamos į Rusijos veiksmus JAV ir ES išplėtė sankcijas. JAV pirmadienį įtraukė į sankcionuojamų sąrašą dar septynis Rusijos piliečius ir 17 įmonių. ES pritaikė vizų draudimus ir sąskaitų įšaldymus dar 15 asmenų.

O savaitgalį, kaip pažymėjo J. Neliupšienė, didžiojo septintuko G7 valstybės pareiškė, kad Rusija savo veiksmais tik didina įtampą, ir tam turi būti tinkamas atsakas.

„Akivaizdu, kad tokioje situacijoje, kurią turime šiandien, reikia sutarimo dėl bendrų veiksmų. Reikia rinktis bendrą veikimą tiek ES viduje, tiek siekiant derinti pozicijas ir su JAV“, – sakė J. Neliupšienė.

Kartu Prezidentės vyriausioji patarėja pažymėjo, kad dabartinė situacija regione ir Ukrainoje dar kartą leidžia Lietuvai, kuri švenčia narystės ES dešimtmetį, „įvertinti mūsų pačių pasirinkimo svarbą ir jo vis dar esantį aktualumą“.

„Atrodo, tarsi lengviau ir saugiau jaučiamės būdami ES nariais. Juk neveltui visa dabartinė situacija Ukrainoje prasidėjo nuo to, kad Ukrainos žmonės Maidane tvirtai pasakė, kad jie nori asocijuotis, nori būti susiję su ES nariais, nori savo ekonomiką ir prekybą integruoti su ES, todėl visiškai nelieka abejonių, kad vienai iš didžiųjų kaimynių visa tai nepatinka. Ir kad Rusija siekia pakeisti saugumo situaciją regione ir perbraižyti regiono geopolitinį žemėlapį“, – sakė J. Neliupšienė.

 

Prezidentės vyriausioji patarėja pažymėjo, kad Rusijos elgesys kartu yra skambutis, primenantis, kad laisvė, suverenitetas ir nepriklausomybė nėra duotybės.

„Pastaruosius 20 metų norėjome tikėti ir siekėme tikėti, kad Rusija eina demokratijos keliu, bet, deja, paaiškėjo, kad ji pasirinko visiškai kitą kelią, kuris yra grįstas grasinimais jėga, ekonominiu ir energetiniu spaudimu, informaciniais karais, kibernetinėmis atakomis. Deja, pastarųjų kelių mėnesių įvykiai rodo, kad Rusijos valdžia nori kontroliuoti, o ne bendradarbiauti, ir kad siekia nurodinėti o ne tartis.

Manau, kad tai yra skambutis, kuris mums primena, kad laisvė, suverenitetas ir nepriklausomybė nėra duotos vertybės, kad joms kyla grėsmė nuolat, ir už jas vis dar reikia kovoti. Kartais iš tikrųjų reikia ne tik išreikšti savo nepasitenkinimą tuo, kas vyksta, bet rasti politinės valios ir prisiimti atsakomybę apginti tas vertybes“, – sakė J. Neliupšienė.

Kartu Prezidentės patarėja išreiškė nuomonę, kad (NATO kontekste – ELTA) Lietuva turi tiek saugumo garantijų, kiek šiuo metu mūsų šaliai reikia.

„Visų pirma, nuo ko prasideda kolektyvinė gynyba, tai yra nuo supratimo ir vienodo grėsmių vertinimo. Manau, kad šitie veiksmai, kuriuos dabar matome, atspindi tai, kad mūsų sąjungininkai, ypač JAV, vienodai vertina saugumo grėsmes, kylančias mūsų regionui“, – sakė J. Neliupšienė.

Apžvelgdama dabartines saugumo priemones, kurias Lietuva turi, Prezidentės vyriausioji patarėja paminėjo, kad šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę, be keturių, saugo papildomi šeši naikintuvai, nuo gegužės pirmos dienos JAV karius pakeis lenkai, britai ir danai.

„Padidintas Baltijos jūros saugumas. Atvykę 150 JAV sausumos pajėgų karių yra labai svarbus ne tik simbolinis, bet ir praktine prasme žingsnis. Pirmą kartą per ilgą laikotarpį, iki metų galo, realiai mūsų kariai kartu su JAV elitinės kuopos kariais kels savo kovinį pasirengimą, derins veiksmus. Tai ypač prisidės prie regiono (saugumo – ELTA), nes po tokią kuopą yra Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, – teigė J. Neliupšienė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...