captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje darbuotojai yra vieni nelaimingiausių ES

Pagrindinės sritys, kuriose Lietuvoje darbuotojai patiria stresą, yra mažmeninė prekyba, švietimas, medicina, statyba. Lietuviai kartu su graikais yra nelaimingiausi darbuotojai Europos Sąjungoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pagrindinės sritys, kuriose Lietuvoje darbuotojai patiria stresą, yra mažmeninė prekyba, švietimas, medicina, statyba. Lietuviai kartu su graikais yra nelaimingiausi darbuotojai Europos Sąjungoje.

Apklausų duomenimis, savo darbu nepatenkinti net 29 proc. lietuvių, kurie dirba daugiau valandų nei vakariečiai ir kur kas prastesnėmis sąlygomis, o uždirba gerokai mažiau. Be to, lietuviai yra pirmi ES ir dar vienu atžvilgiu: mūsų darbuotojai labiausiai kenčia nuo streso darbe. ES duomenimis, su tuo susiduria 51 proc. darbuotojų, o 4 iš 10 darbuotojų mano, kad stresas jų organizacijose nėra tinkamai valdomas.

Su darbu susijęs stresas yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių didžiausias gyventojų sveikatos problemas. Be to, Vakarų ekspertų teigimu, tai turi labai didelės įtakos darbo efektyvumui ir kokybei. Stresas yra antra dažniausiai nurodoma su darbu susijusi sveikatos problema Europoje. Manoma, kad daugiau nei pusė – 50–60 proc. – visų prarastų darbo dienų susidaro dėl streso ir kitos psichosocialinės rizikos.

Ta proga Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, prasideda Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU–OSHA) koordinuojama kampanija „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“. Kompanijos metu bus skatinama valdyti stresą ir psichosocialinę riziką darbe ir taip mažinti jų daromą didelį neigiamą poveikį darbuotojams, darbdaviams ir vyriausybėms. Šia kampanija siekiama teikti pagalbą ir gaires darbuotojams ir darbdaviams, kaip valdyti darbuotojų patiriamą stresą ir psichosocialinę riziką ir paskatinti naudoti praktiškas, lengvai pritaikomas priemones. Europos darbdaviai, darbuotojai ir suinteresuoti tarpininkai kviečiami teikti paraiškas Europos geros praktikos apdovanojimams.

Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovo Vaidoto Levickio, Lietuvoje didžiausią stresą patiria tie darbuotojai, iš kurių tikimasi didžiausio rezultato ir kurie bendrauja su didžiausiu kiekiu žmonių.

„Paimkime visą mažmeninės prekybos sistemą, mokytojus, ligoninių sektorių, statybas, kur yra ir sudėtingos darbo sąlygos, ir reikalavimas greitai kažką padaryti. Manau, kad praktiškai kiekvienoje įmonėje žmogus, atsakingas už pardavimas, yra viena iš labiausiai stresą keliančių pozicijų – jis turi įgyvendinti planą, kažką parduoti. Įsivaizduokime, kad šiandien reikia parduoti dešimt vamzdžių. Tai yra stresas, tai, matyt, galime rasti bet kokioje kategorijoje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė V. Levickis.

Psichologas ir psichoterapeutas prof. Gediminas Navaitis priminė neseniai atliktą tyrimą vertinant Lietuvos žmonių laimingumą. Psichologas įžvelgė sąsają tarp laimės ir streso.

„Pagal jūsų klausimą, kokia visuomenės grupė yra mažiausiai sėkminga, paminėčiau kaimą“, – teigė jis.

Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vadovės dr. Birutės Pajarskienės teigimu, moksliniais tyrimais įrodyta, kad didžiausia stresinė situacija žalinga sveikatai yra, kai keliami labai aukšti darbo reikalavimai, kai žmogus nepajėgia su jais susidoroti, ypač kai yra mažos galimybės kažkam daryti įtaką.

„Tai yra pasirinkti laiką, metodiką, turėti nors trumputes pertraukėles ir dar prisideda trečia veiksnių grupė, t. y. tarpusavio santykių. Tai gali būti ir prevencinis veiksnys, t.y. socialinė parama – kolegų, ypač tiesioginio vadovo, parama. Jeigu to nėra, pasidaro triada ir labai kenksminga situacija, kuomet vadovas paremia, supranta, kalba, aiškinasi – t. y. prevencinis veiksnys“, – kalbėjo mokslininkė.

Lietuva 2005 m. pagal darbe patiriamą stresą ES neišsiskyrė, tačiau pagal psichologinį smurtą ir priekabiavimą pirmavo: ES vidurkis buvo apie 5 proc., o tas pats Lietuvos rodiklis siekė 10 proc. Tačiau 2010 m. Lietuva su ES susilygino, bet pagal priekabiavimą ir psichologinį smurtą aptarnavimo sektoriuje, darbuotojus, kurie yra jaunesni nei 30 m., ir moterų atžvilgiu liko šiek tiek blogiau.

„Bet jeigu mes žiūrėtume, su tokiomis šalis kaip, pavyzdžiui, Skandinavija, kur labai stipriai dirbama su psichosocialiniais veiksniais, tai mes labai stipriai išsiskirtume“, – pastebėjo B. Pajarskienė.

Apklausų duomenimis, 72 proc. darbuotojų mano, jog darbo reorganizavimas arba darbo vietų nesaugumas yra viena dažniausių darbe patiriamo streso priežasčių; 66 proc. nurodė, kad stresą patiria dėl „per didelio dirbamų valandų skaičiaus arba darbo krūvio“; 59 proc. nurodė, jog stresą patiria dėl to, kad „susiduria su nederamu elgesiu, pvz., bauginimais ar priekabiavimu.

Pavyzdžiui, su profesiniu stresu susijusios nacionalinės išlaidos Prancūzijoje 2007 m. sudarė 2–3 mlrd. eurų. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje 2009–2010 m. dėl streso darbe prarasta maždaug 9,8 mlrd. darbo dienų, o darbuotojai per metus vidutiniškai nedirbo 22,6 dienos. Austrijoje psichosocialiniai sutrikimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios administracijos darbuotojai anksti išeina į pensiją, tai sudaro daugiau nei 42 proc. visų ankstyvo išėjimo į pensiją atvejų tarp šios kategorijos darbuotojų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...