captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl Rusija paprasčiausiai neokupuoja Ukrainos

NATO karinių pajėgų vadas Europoje generolas Philipas Breedlovas yra pareiškęs, kad panorėjusi Rusija galėtų įsibrauti į Ukrainą per 3–5 valandas.
Ukrainos kariai, Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai, Reuters/Scanpix nuotr.

NATO karinių pajėgų vadas Europoje generolas Philipas Breedlovas yra pareiškęs, kad panorėjusi Rusija galėtų įsibrauti į Ukrainą per 3–5 valandas.

Ph. Breedlovo teigimu, Ukrainos rytuose taip pat veikia profesionalūs Rusijos kariuomenės daliniai, ne savigynos būriai.

Tačiau kodėl prie Ukrainos sienų sutelkusi apie 40 000 karių Rusija neokupuoja rytinių Ukrainos regionų, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra gavęs Federacijos Tarybos leidimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas pateikia keletą priežasčių Rusijos nepuolimui.

Kryme palaikymas Rusijai buvo didesnis

„Kitaip nei Kryme, rytiniuose Ukrainos regionuose yra visiškai skirtingas visuomenės palaikymas šiems procesams. Tiksliau, praktiškai nėra jokio palaikymo, pažiūrėkime į sociologines apklausas: visuomenė yra arba pasidalijusi per pusę, arba lojalumas labiau išreikštas Ukrainai. Problema tik ta, kad rytų ukrainiečių tapatybė yra materialistinė. Jeigu šeimininkas sugeba užtikrinti tam tikrą socialinį ir ekonominį standartą ir tam tikrą gerovę, jie bus lojalūs tam šeimininkui – ir visiškai nesvarbu, kas tas šeimininkas bus“, – sakė politologas.

Balandžio 19 d. paskelbti apklausos rezultatai rodė, kad dauguma Rytų Ukrainos gyventojų, nors ir įtariai žiūri į valdžią Kijeve, netrokšta būti įtraukti į Rusijos Federaciją.

Rusų kalba leidžiamas laikraštis „Zerkalo nedeli“ rašė, kad 52,2 proc. Kijevo Tarptautinio sociologijos instituto apklaustų gyventojų separatistų bastione Donecke nepritaria prisijungimui prie Rusijos, o 27,5 proc. – pritaria.

L. Kasčiūno teigimu, dėl materialistinės rytų ukrainiečių tapatybės naujajai Ukrainos valdžiai sunku pelnyti piliečių lojalumą Donbase, nes šis regionas yra labai priklausomas nuo Rusijos, jame veikia oligarchas Rinatas Ahmetovas, kurį L. Kasčiūnas apibūdina kaip „išdavusį ir pardavusį Ukrainą“.

„Tačiau Dniepropetrovske veikia kitas oligarchas, paskirtas gubernatoriumi, Igoris Kolomoiskis, kuris visiškai kitaip elgiasi ir Dniepropetrovske nėra nė vienos prorusiško židinio, nes ten aiškiai pasiūlyta pakelti atlyginimus žmonėms, duotos premijos. Kitaip sakant, žino žmogus, kaip veikti tomis rytų Ukrainos tapatybės sąlygomis“, – pasakojo L. Kasčiūnas.

Politologas teigia, kad Rusija šiuo metu veikia kurdama separatistų anklavus, tačiau to nepakanka norint pakartoti Krymo užėmimo scenarijų ar sukelti tikrą pilietinį karą.

Slovjansko separatistas, Reuters/Scanpix nuotr.

Spąstai

L. Kasčiūnas taip pat sako nepalaikantis Edwardo Lucaso ar Andrejaus Ilrarionovo teiginių apie neišvengiamą puolimą, nes, jo nuomone, pagrindinis Rusijos tikslas – Ukrainą federalizuoti ir neutralizuoti.

„Rusija yra aiškiai pasakiusi, ko nori Ukrainoje – federacinės valstybės, o rusiška federacijos versija, kaip suprantu, yra tokia, kad net gali nesivadinti federacija, bet de facto tokia būti. Ukrainos Aukščiausiosios Rados Regionų partijos frakcija jau išplatino savo viziją dėl feredacijos. Jie pasakė labai aiškiai, kad pareigūnai turi būti tik renkami, o ne skiriami į regionus, mokesčių sistema perskirstymo prasme turi būti daug palankesnė regionams, įteisinta dvikalbystė. Aš tikiu, kad Rusija siekia tokio modelio, kad Ukraina taptų buferiu – nei NATO, nei Europos Sąjungos valstybe nare“, – sakė politologas.

Mokslininko nuomone, Rusijai nereikia plataus masto invazijos ir užtenka palaikyti anklavus bei kurti pilietinio karo iliuziją.

„Taip jie įspraudžia Ukrainos centrinę valdžią į spąstus. Jau porą savaičių stebime tą antiteroristinę operaciją. Rusija aiškiai pasakė: jeigu jūs darote tikrą antiteroristinę operaciją su tikru kariuomenės mandatu, kas leistų naudoti ginklus ir panašiai, tai tokiu atveju jūs gausite konvencinį atkirtį. Jeigu ne, tada vyks toks tampymasis, kai 500 Rusijos spectarnybų žmonių su didžiuliais pinigais ir tam tikru separatistų palaikymu sugeba kontroliuoti tam tikrus miestus ir kurti pilietinio karo iliuziją“, – sako L. Kasčiūnas.

Politologo tvirtinimu, jeigu rytiniuose Ukrainos regionuose vykdant antiteroristinę operaciją būtų paskelbta nepaprastoji padėtis, Ukrainos kariuomenė gautų didesnes galimybes naudoti jėgą. Tačiau čia iškyla dilema: nepaprastoji padėtis turėtų baigtis iki gegužės 25 d. Jeigu nesibaigs, šiuose regionuose negalėtų vykti prezidento rinkimai.

„Ukrainos valdžia šioje vietoje yra labai stipriai patekusi į primestas žaidimo taisykles: antiteroristinė operacija vyksta su labai siauru kariuomenės mandatu. Tikiu, kad jeigu jie turėtų tradicines ginklo naudojimo galimybes, tų separatistų nebebūtų. Bet jie surištomis rankomis, ir tai užprogramuoja tampymąsi“, – sakė L. Kasčiūnas.

Klausiamas, kodėl Rusija siekia Ukrainos federalizacijos, politologas teigia, jog Rusija tiesiog siekia įgyti svertus Ukrainos vidaus politikos kontrolei.

„Kam atplėšti pusę valstybės, jeigu pasitelkus federaciją gali kontroliuoti ją visą? Per regionus, per vietinį elitą, per elito integraciją verslo srityje su Rusija tu iš principo paralyžiuoji valstybės gyvenimą ir toliau per įvairias interesų grupes kontroliuoji didelę valstybės dalį – dalį, kurioje sukoncentruota pramonė, kur kuriamas didesnis bendrasis vidaus produktas. To užtenka – susikuri buferį ir tas buferis niekur nejuda“ – teigė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad Rusija neabejotinai ieško sau palankaus kandidato ir prezidento rinkimuose.

Jau beveik garsiai kalbama, kandidatas galėtų būti kalėjime sėdėjusi Julija Tymošenko. Tačiau politologo manymu, Rusija siekia sutrukdyti prezidento rinkimams ir tai yra vienas iš pagrindinių politinių tikslų.

Prisijungti neapsimoka

Klausiamas, ar ne paprasčiau Rusijai būtų tiesiog prisijungti rytinius Ukrainos regionus, L. Kasčiūnas aiškina, jog imperijos gali būti kuriamos įvairiais būdais.

„Nebūtina viską integruoti, kaip XIX amžiuje: galima kontroliuoti ir kitaip. Paskaičius Vladimiro Putino koncepcijas, atrodo, kad jis Ukrainą regi kaip formaliai savarankišką valstybę, tik lojalią Rusijai. Jam to užtenka, o Maidanas viską buvo pakeitęs ir svarstykles persvėręs į Vakarus. Todėl Krymas ir viskas, kas vyksta dabar, yra revanšas“, – sakė politologas.

L. Kasčiūnas pateikia tarp Moldovos ir Ukrainos esančios Padniestrės pavyzdį. Pasak jo, nepaisant Rusijos imperinių siekių, niekas Padniestrės regiono neprijungia prie Rusijos, nes tai nenaudinga.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo Moldovai paskelbus nepriklausomybę Padniestrė irgi paskelbė savo nepriklausomybę, bet siekė prisijungti prie Rusijos. 1992 m. tarp Moldovos ir Padniestrės, remiamos užsilikusios sovietų kariuomenės, kilo ginkluotas konfliktas, kuris tais pačiais metais baigtas paliaubomis. Tarptautinis Padniestrės statusas liko neišspręstas, tačiau Rusija jo neprijungia prie savo teritorijos.

„Padniestrė yra ofšorinė zona, kur įvairios rusų ir ukrainiečių verslo struktūros daro biznį. Kam reikia ją integruoti? Geriau palikti statu quo, tuo patenkintas ir vietinis elitas. Neapibrėžtas statusas leidžia manevruoti verslo prasme, todėl ji tiek metų ir laikosi“, – sakė L. Kasčiūnas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Situacija Ukrainoje

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...