captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos siurprizas: susirentė naują tiltą per Nemuną

Rusija turi naują kelią į Lietuvos teritoriją. Pasienyje su Kaliningrado sritimi išdygo laikinas tiltas per Nemuną. Jo statybos su Lietuva derintos nebuvo – pasirodo, to ir nereikėjo.
R. Achmedovo (DELFI.t) nuotr.
R. Achmedovo (DELFI.t) nuotr.

Rusija turi naują kelią į Lietuvos teritoriją. Pasienyje su Kaliningrado sritimi išdygo laikinas tiltas per Nemuną. Jo statybos su Lietuva derintos nebuvo – pasirodo, to ir nereikėjo.

Naujas tiltas, jungiantis Sovetską su Panemune, suręstas palyginti neseniai. Laikinas statinys nutiestas skersai Nemuną, o tai sukėlė galvos skausmą dėl laivybos. Vis dėlto pareigūnai ramina, kad tiltas skirtas ne tankams. Mat Nemunas toje vietoje toks seklus, kad tankai į Lietuvos pusę nuvažiuoti galėtų ir taip.

Tiltas reikalingas kitam tiltui

Naujas tiltas, jungiantis Kaliningrado sritį ir Lietuvą, turėjo būti pastatytas įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos projektą „Panemunės–Sovetsko aplinkkelio su tiltu per Nemuną statyba“. Tiesa, toli gražu ne toks tiltas.

Kaip DELFI teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis, laikiną tiltą rusai susirentė norėdami sau palengvinti projekte numatyto tilto statybas.

„Jie tai padarė dėl to, kad jiems reikia koloną pastatyti. Ir reikia atvežti kažkokį tai kraną, kuris tą koloną pastatytų. Visi kiti sprendimai jiems brangiai kainuoja, tai jie pasižiūrėjo, kad toks tiltas – greičiau ir pigiau negu kiti sprendimai“, – kalbėjo E. Skrodenis.

Pasak jo, rusai jau imasi priemonių, kad tiltas nekliudytų laivybai. „Man atrodo, jau 8 metrų pakėlimą padarė – jau kažkoks laivas buvo praplaukęs“, – sakė E. Skrodenis, pridurdamas, kad numatyta laikinojo tilto konstrukcijas kilstelėti iš viso apie 20 metrų.

LAKD direktoriaus pavaduotojo teigimu, vargiai tikėtina, kad laikinas tiltas būtų skirtas, tarkim, tankų perkėlimui per Nemuną. „Nemunas toje vietoje tiek nusekęs, kad galėtų tankai ir be jokio tilto pravažiuoti“, – konstatavo pašnekovas.

Laikinas tiltas – ne toks ir laikinas

Susisiekimo ministerija laikosi santūrios pozicijos dėl Rusijos veiksmų. „Bendrame Lietuvos ir Rusijos projekte (…) tiltą per Nemuną stato Rusijos Federacija. Yra pastatyti tilto statybai reikalingi pastoliai, kurie, šalių tarpusavio susitarimu, laivybos procesui netrukdys“, – teigiama DELFI pateiktame ministerijos komentare.

LAKD skelbiamais duomenimis, bendra aplinkkelio ir tilto projekto vertė – 94,56 mln. litų. Daugiau nei trečdalį šios sumos – beveik 34,53 mln. Lt – dengia Europos Sąjunga. Projekto pabaiga numatyta šių metų gruodį. Tačiau, DELFI žiniomis, darbai iš Rusijos pusės gerokai vėluoja, ir nebe laikinas tiltas per Nemuną gali būti baigtas net metais vėliau nei planuota.

Tai DELFI patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija (URM). Pasirodo, laikinas tiltas ne toks ir laikinas – šias konstrukcijas Rusijos pusė ketina naudoti dar pusantrų metų.

„Laikinasis tiltas sumontuotas tik tilto statybos laikotarpiui ir turėtų būti išmontuotas 2015 m. lapkričio mėnesį. Tiltas nekelia grėsmės aplinkai ir saugiai laivybai Nemunu“, – teigiama DELFI perduotame URM komentare.

Anot URM, Rusijos pusė Lietuvą informavo, kad „Laikinojo tilto atsiradimas – būtinas pagrindinio tilto statybos technologinis elementas“.

Lietuvos apie tiltą neinformavo – ir nereikėjo

Lietuvos diplomatai tikina jokių priekaištų Rusijai dėl šio statinio neturintys.

„Jokios neigiamos reakcijos iš Lietuvos institucijų dėl laikinojo tilto statybos nebuvo. Su Rusija tik diskutuota, ar šis laikinasis tiltas netrukdys laivybai. Atsižvelgdami į Lietuvos nuogąstavimus, statybininkai iš Rusijos pusės pakoregavo kai kuriuos laikinojo statinio parametrus ir Vidaus vandens kelių direkcijos laivai sėkmingai praplaukė statybos ruožą. URM nėra gavusi nusiskundimų iš Lietuvos institucijų, kuriuos reikėtų išsakyti Rusijai. Tilto statyba vyksta pagal sutartyje numatytas sąlygas ir suderintus terminus“, – teigia URM.

Ministerija pripažįsta, kad laikinojo tilto statybos su Lietuva nebuvo derintos. Tačiau to esą ir nereikėjo, mat dar pusantrų metų stovėsiantis tiltas kvalifikuojamas kaip laikinas statinys.

„Rusija supažindino su tilto statyboje planuojama naudoti technologija, t.y. kad žadama naudoti pontoninį arba stacionarųjį laikinąjį tiltą, dėl kurio statybos pradžioje dar nebuvo apsispręsta. Atlikus ekonominius skaičiavimus, Rusija nusprendė tilto statybai naudoti stacionarų laikinąjį tiltą, kuris būtų išmontuotas pabaigus statybą. Tokio tilto projekto derinti su Lietuva nereikėjo, nes tai – laikinas statinys“, – aiškina URM.

R. Juknevičienė: tiltui į Rusiją pinigų yra, o Kauno tiltui – ne

Konservatorė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė DELFI teigė kalbėjusi su ekspertais apie laikinąjį tiltą ties Sovetsku. Jie esą nuramino grėsmės nematantys.

„Lietuva turi pakankamai pajėgumų, kartu su NATO, jeigu yra kokia nors karinė grėsmė, ją likviduoti. Tai aš dėl to rami“, – pridūrė R. Juknevičienė.

Paklausta, kaip vertina patį didžiulės vertės projektą, pašnekovė teigė nesuprantanti, kodėl Vyriausybė tokius pinigus tiltui su Rusijos teritorija, o lėšų naujam tiltui Kaune, vietoj prieš metus susprogdinto senojo Panemunės tilto, neranda.

„Aš ypatingai pikta šiuo klausimu. Todėl, kad žinau, kad Vyriausybė neduoda pinigų Panemunės tiltui Kaune. Dar nėra taip buvę, kad savivaldybė būtų palikta iš esmės viena statyti valstybinės reikšmės tiltą“, – sakė R. Juknevičienė.

Eksministrės žodžiais, žinodama padėtį Kaune, Vyriausybė turėjo „prioritetus paskirstyti kitaip“.

Pagrindinio tilto iš Sovetsko į Lietuvos teritoriją statybos turėtų tęstis iki kitų metų pabaigos. Šis statinys bus Rusijos Federacijos nuosavybė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...