captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bus sujungtos į vieną įstaigą

Teisingumo ministerija derinimui pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama efektyviau organizuoti teisinės pagalbos teikimą taupant valstybės lėšas. Tam siūloma sujungti penkias savarankiškai veikiančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas įsteigiant vieną centrinę instituciją. 
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Teisingumo ministerija derinimui pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama efektyviau organizuoti teisinės pagalbos teikimą taupant valstybės lėšas. Tam siūloma sujungti penkias savarankiškai veikiančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas įsteigiant vieną centrinę instituciją. 

„Šiuo metu teisinę pagalbą organizuoja  penkios savarankiškos tarnybos. Įsteigę vieną centrinę instituciją ne tik efektyviau valdysime valstybės asignavimus teisinės pagalbos veikloms, bet ir užtikrinsime bendrus kokybės standartus“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Anot ministro, teisinės pagalbos užtikrinimą koordinuojant penkioms savarankiškoms institucijoms ne visada vienodai taikomi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojantys teisės aktai, sudėtinga planuoti ir proporcingai paskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, užtikinti jų racionalų panaudojimą, statistinių duomenų surinkimą, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime spaudai.

Centrinė įstaiga ir toliau turėtų teritorinius padalinius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, todėl nepatogumų žmonėms, kuriems reikalinga teisinė pagalba, toks veiklos reorganizavimas nesukeltų.

Nesikeis ir tarnyboje dirbančių žmonių skaičius – 42 (iš kurių 10 dirbs centrinėje institucijoje), tačiau centralizuotai valdant visas bendrąsias funkcijas, tokias kaip veiklos planavimas, finansų valdymas, viešieji prikimai, personalo administravimas ir t.t., būtų racionaliau paskirstytas darbo krūvis, todėl teritoriniuose padaliniuose dirbantys darbuotojai aptarnautų daugiau teisinės pagalbos ieškančių žmonių. Be to, sumažės vadovaujančias pareigas užimančių asmenų skaičius, kuris šiuo metu santykinai yra per didelis. 

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma atsisakyti tarnybų patariamosios institucijos – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos, kurios veikla, atsižvelgiant į siūlomą reorganizavimo modelį, taps nebeaktuali, nes klausimus, susijusius su pavestų funkcijų tinkamu vykdymu, galės spręsti centrinė institucija.

Apsvarstyti galimybes laipsniškai pertvarkyti pavaldžias biudžetines įstaigas, kad mažėtų įstaigų, kuriose dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, ministerijoms yra pavedus Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Toks biudžetinių įstaigų tinklo pertvarkymas, taupant valstybės lėšas, numatytas Vyriausybės programoje.  Optimizavus biudžetinių įstaigų skaičių, bus racionaliau panaudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai pavestiems uždaviniams vykdyti, gerės atliekamų funkcijų kokybė.

Šiomis pataisomis taip pat siūloma patikslinti Įstatyme nustatytas advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, pareigas dėl informacijos pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, siekiant išvengti galimo interesų konflikto. Teisingumo ministerijai inicijuoti šiuos pakeitimus inicijuoti pasiūlė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba, įvertinusi Lietuvos advokatūros pasiūlymus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...