captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pigiausias ir lengviausias kelias į diplomą

Švietimo politikai bei verslininkai jau keletą metų moksleivius bergždžiai bando atbaidyti nuo socialinių mokslų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Švietimo politikai bei verslininkai jau keletą metų moksleivius bergždžiai bando atbaidyti nuo socialinių mokslų.

Vis dėlto į socialinius mokslus stojančiuosius dažniau veja ne meilė jiems, o pigumas. Lietuvoje sistema veikia taip, kad negavus valstybės finansuojamos vietos, pigiausia diplomo siekti renkantis humanitarinius ir socialinius mokslus.

Sukrečiantys skirtumai

Studijų krepšelio negavę stojantieji gali studijuoti savo lėšomis. Šiuo metu Lietuvoje pigiausia studijuoti humanitarinius mokslus (išskyrus filologiją) bei socialinius mokslus (išskyrus psichologiją, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą). Šios studijos per metus atsieina 3892 Lt.

Toliau kainos kyla. Štai architektūra, švietimas ir ugdymas, fizinių mokslų studijų srities studijų kryptys, biomedicinos mokslų studijų srities studijų kryptys, technologijos mokslų studijų srities studijų kryptys, psichologija, filologija (specifinės kalbos, vertimas) kainuoja 7638 Lt. Dailė, dizainas, teatras ir kinas, šokis, fotografija ir medijos, rašytinė kūryba, meno studijos, sportas (trenerių rengimas), visuomenės saugumas, odontologija kainuoja 11 099 Lt. Brangiausiai tenka mokėti būsimiems pilotams ir muzikams – 18 162 Lt per metus.

Šias normines studijų kainas, parodančias, kiek lėšų per metus reikia atitinkamos krypties studentui ugdyti, patvirtina Vyriausybė. Aukštųjų mokyklų užsiprašoma kaina negali būti mažesnė už nustatytą.

V. Būdienė: yra skirtumas, ar mokėti 4 tūkst., ar 10 tūkst. Lt

„Esu tuo įsitikinusi“, – į klausimą, ar ne studijų kaina ir lemia socialinių mokslų populiarumą, atsako prezidentės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė.

Pasak V. Būdienės, jei negauna krepšelio, studentai renkasi mokamas studijas. „Mano prielaida ta, kad kurie stoja į technologinius mokslus ir negauna krepšelio, greičiausiai paskui už savo pinigus studijuoja socialinius mokslus. Nors jų ketinimai buvo visai kitokie. Kur mokėti 4 tūkst., kur 8 tūkst. ar 10 tūkst. Yra skirtumas, tad kai baigiasi krepšeliai, užlinksta upės vaga ir visi dreifuoja į pigias studijas“, – aiškina V. Būdienė.

Pasak V. Būdienės, visas pasaulis sako, kad studijos vis labiau darosi tarpdisciplininės. Dėl to, jos nuomone, ir studijų kaina turi migruoti į vidurkį. Deja, Lietuvoje to nėra.

„Dabar pasaulyje visiškai normalu galvoti tiesiog apie aukštojo mokslo įgijimą – turėti išsimokslinimo cenzą. Faktas tas, kad nedaug žmonių žino aiškius pomėgius. Greičiausiai didžioji dalis dreifuojanti. Daug kur pasaulyje dabar kalbama, kad svarbu įgyti išsilavinimą, o po to nuolat tobulinti, keisti savo kompetencijas, kvalifikaciją pagal poreikį, darbo rinkos reikalavimus, darbo vietų pasiūlą“, – pasaulines tendencijas nusako šalies vadovės vyriausioji patarėja.

Taigi jei nori įgyti išsilavinimo cenzą – gauti diplomą – rinkis pigiausią kelią – studijuok socialinius mokslus? „Beveik taip. Mes visą laiką norime sakyti – kembridžai, stanfordai, tačiau jie vienetams. O kur didžioji pasaulio dalis? Vidutiniuose normaliuose universitetuose. Ir tada jie renkasi iš daugybės žaislų, kurių vieni brangesni, kiti – pigesni, jei jie panašūs, tai renkamasi pigesnius. Čia taip pat, kaip vidutinis lietuvis dukrai perka kinišką barbę, o ne originalą“, – lygina V. Būdienė.

Siūlo branginti socialinius mokslus

„Per 3 pastaruosius metus universitetų sektoriuje pagal pirmąjį pageidavimą stojant bendrojo priėmimo metu trauka į socialinius mokslus sumažėjo 10 proc. Tai atrodytų gana ženklu, tačiau jeigu žiūrėsime į pasirašytų sutarčių procentą, skirtumas per tuos metus tėra apie 2 proc. Tai rodo, kad galutiniame rezultate, jei neišdegė gauti nemokamos vietos, renkamasi pigesnes studijas“, – apibendrina Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.

Pasak P. Žiliuko, kaina – labai svarbus dalykas, į ją žiūrima labai jautriai. „Yra viena problema: kai buvo sudarinėjamos studijų kainos, manau, padaryta principinė klaida. Šiaip Vakaruose kainų skirtumas egzistuoja, tik nėra tiek kainų kontrastų ir variacijų kaip pas mus“, – aiškina pašnekovas.

Jo nuomone, inžineriniuose, gamtos, technologiniuose moksluose studijų kainos dalyje išlaidos materialinei bazei turėtų būti didesnės nei socialiniuose moksluose. „Jeigu studentų ir dėstytojų santykis būtų toks pat socialiniuose, humanitariniuose ir kituose moksluose, skirtumas būtų įžvelgtas tik per materialinės bazės didesnius poreikius, tai iš tikrųjų socialinių mokslų kaina pas mus turėtų siekti bent per 5000 Lt., iki 6000 Lt. Tada situacija būtų padoresnė“, – mano LAMA BPO prezidentas.

P. Žiliuko manymu, valstybė turėtų įvairiais būdais vienodinti studijų kainas – kelti socialinių mokslų ar mažinti kitų mokslų kainą.

E. Stumbrys: jau matyti reformos rezultatai

Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas Eugenijus Stumbrys primena, kad aukštasis mokslas – ir asmeninė, ir visuomeninė gėrybė. Pasak E. Stumbrio, absurdas tai, kad buvo nueita grynosios rinkos keliu.

„Norminė studijų kaina rodo, kiek studijos kainuoja ir valstybė niekaip nesiima atsižvelgti į tai, kad aukštasis išsilavinimas yra ir visuomeninė gėrybė“, – aiškina aukštojo mokslo ekspertas. Jo nuomone, valstybė turėtų pabandyti išlyginti studijų kainas, kad prieinamumas būtų vienodas.

„Kitaip sakant, valstybė, turėdama savo aparatą, laisvai gali išlyginti kainas. Tai yra, pakelti socialinių mokslų kainą ir tą pakeltą dalį „atiduoti“ muzikams ir odontologams, kad būtų vienodas prieinamumas ir tiems, kurie negeba gauti krepšelio. Laukine reforma tai buvo paneigta“, – kalbėjo E. Stumbrys. Tokios reformos esą daromos tik kai kuriose postkomunistinėse Rytų Europos šalyse.

E. Stumbrio teigimu, pildosi jo anksčiau išsakytos prognozės: aukštosios mokyklos prie tokios tvarkos greitai prisitaikė. Deja, blogąja prasme. „Yra aukštųjų mokyklų, kurios orientuojasi į kokybę, žinių ir gebėjimų rinką, jų diplomai greitai pradės būti vertinami, tačiau yra kitos mokyklos, kurios orientuojasi į diplomų rinką. Labai aiškiai matyti skaidymasis“, – sakė Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas.

Jo nuomone, jau dabar darbdaviai pradeda atskirti, kurios aukštosios mokyklos diplomas reiškia žinias, o kurie diplomai atsinešti iš diplomų gamyklos. E. Stumbrys prognozuoja, kad pamažu prasidės Lietuvos aukštojo mokslo diskreditacija užsienyje – užsieniečiai pradės suvokti, kad lietuviškas diplomas nelabai ko vertas. Paaiškės, kad diplomas yra, o gebėjimų – ne.

Pasak E. Stumbrio, socialinių mokslų populiarumą lemia ne tik kainos – visoje Europoje istoriškai turinio prasme susiklostė, kad tiksliuosius mokslus studijuoti sunkiau.

Apklausa patvirtina: svarbiausia – nemokamai

Į ką rinkdamiesi studijas atsižvelgia būsimi studentai, tyrė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Tam tikslui buvo apklausta 1170 moksleivių iš visos Lietuvos.

„43 proc. apklausos dalyvių jau turi pasirinkę specialybę, kurią nori studijuoti. Dažniausiai jų sprendimą lemia tai, koks yra jų hobis, kokie dalykai sekasi mokykloje, taip pat svarbi valstybės finansuojama studijų vieta. Galimybė patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą moksleiviams atrodo tokia svarbi, kad jie nurodo ją net kaip reikšmingesnį argumentą pasirenkant konkrečias studijas negu studijų programa arba aukštoji mokykla“, – DELFI sakė MOSTA analitikė Žemyna Pauliukaitė.

Kaip parodė minėtas tyrimas, daugiausia respondentų (33 proc.) ketina studijuoti socialinius mokslus, po jų rikiuojasi technologijos ir biomedicinos mokslai (po 19 proc).

Beje, kelią į pigų diplomą palengvina ir tos aukštosios, kurios netaiko minimalios priėmimo kartelės, vadinasi, į mokamas studijas priima praktiškai visus, gavusius brandos atestatą. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais minimalius pereinamuosius balus turėjo 8 universitetai ir 1 kolegija. Tam tikro lygio nepasiekusius studentus atsijojo Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sporto universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla ir Vilniaus kolegija.

Studentai: siūlomos populiariausios ir pigiausios specialybės

„Kartais kaina tampa pagrindiniu faktoriumi. Kainų skirtumas tikrai didelis, dėl to sakome: jei bus naujoji aukštojo mokslo reforma, ji būtinai turi mažinti mokančiųjų finansinę naštą, valstybė turi ieškoti papildomų pinigų, kaip starto liniją išlyginti“, – sako Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas.

Pasak P. Baltoko, kainų išlyginimas nereiškia atėmimo iš vienų ir atidavimo kitiems, tačiau reikia ieškoti galimybių, kad, pavyzdžiui, studijuoti muziką gebantis žmogus galėtų tą daryti dykai.

LSS prezidentas pastebi, kad studijų kainos lemia ir aukštosiose siūlomas specialybes. Tai esą matyti vien pažiūrėjus į tai, kiek ekonomikos ir vadybos studijų programų siūloma. „Taip tikrai kartais vyksta aukštajame moksle: nežiūrima nei į profilį, tiesiog siūlomos populiariausios ir pigiausios specialybės“, – kalbėjo P. Baltokas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...