captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos saugumo problemos ir D. Grybauskaitė kaip „paskutinis bastionas“

Lietuvos valstybės saugumo srityje Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra prisiėmusi „paskutinio bastiono“ vaidmenį, tačiau jos mėginimas tvarkytis vienai pačiai daugiau saugumo Lietuvai gali ir neduoti, mano politologas Tomas Janeliūnas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuvos valstybės saugumo srityje Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra prisiėmusi „paskutinio bastiono“ vaidmenį, tačiau jos mėginimas tvarkytis vienai pačiai daugiau saugumo Lietuvai gali ir neduoti, mano politologas Tomas Janeliūnas.

Tarp politikų be D. Grybauskaitės itin sąmoningas valstybės saugumo klausimais turėtų būti Lietuvos premjeras. Jam vadovaujant arba koordinuojant vyksta visos kasdienės didelės ir mažos kovos, pavyzdžiui, dėl energetinės nepriklausomybės.

Tačiau Algirdas Butkevičius neturi nei patarėjo valstybės saugumo klausimais, nei patarėjo gynybos klausimais. Ar Vyriausybė apskritai mąsto valstybės saugumo kategorijomis?

„Atrodo, kad nelabai, – sako politologas T. Janeliūnas. – Ypač kai kurios reakcijos į įvykius Ukrainoje rodė, kad labai trūksta platesnio požiūrio, vyrauja kone paprastas ekonominis-buhalterinis įsivaizdavimas. Tai yra tiek išsilavinimo, tiek politinės patirties klausimas, ir jei žmogus visą savo politinę karjerą užsiiminėjo tik palyginti siaura sritimi, tai natūralu, kad jam sunku iš jos išeiti ir žvilgtelti plačiau“.

Antrasis valstybės asmuo – Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, kuri, esant būtinybei, eitų Prezidento pareigas – bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas priklauso partijai, kurios lyderius D. Grybauskaitė, esą remdamasi VSD informacija, laiko veikiamais Kremliaus.

Esant tokiai situacijai, pasak T. Janeliūno, nenuostabu, kad Prezidentė yra prisiėmusi „paskutinio bastiono“ vaidmenį valstybės saugumo srityje, „bet gali kilti klausimas, ar tikrai jai nereikia platesnės paramos užtikrinant saugumą“.

Saugumo ekspertas: Prezidentė nesinaudoja politiniu koziriu

Valstybės gynimo taryba (VGT) galėtų būti puikus įrankis D. Grybauskaitės rankose, teigia LRT.lt kalbintas saugumo ekspertas, kalbėjęs su konfidencialumo sąlyga.

Pasak jo, net jei VGT nebūtų priimami sprendimai ar aptariamos slaptos temos, būtų kuriama bendra politinė darbotvarkė ir derinama pozicija.

„Ji turi nuostabų įrankį, – sako LRT.lt pašnekovas. – Po VGT susitikimo ji gali išeiti su teiginiais, kuriuos skelbiant visi kiti [aukščiausi pareigūnai] stovėtų už nugaros. Pirmoji žinia, kurią ji praneštų, visada būtų vyraujanti: svarstėme, derinome, mūsų esminės nuostatos – tokios ir tokios. Jei kitą dieną išeis Graužinienė ir ginčysis, tai nebus taip populiaru“.

Šiuo metu VGT nėra šaukiama taip, kaip tai numatyta VGT įstatyme: „reguliariai“ ir „paprastai kartą per mėnesį“. Nešaukdama posėdžių Prezidentė netgi galėjo sulaužyti priesaiką, yra teigęs politologas Algis Krupavičius.

T. Janeliūnas: VGT yra politinės situacijos įkaitė

„Kol kas VGT yra ad hoc susitikimas, per kurį apsikeičiama nuomonėmis ir net nebūtinai priimami sprendimai. Tad natūralu, kad, jei yra kažkokie politiniai nesutarimai, VGT yra visiškai neveiksni. Ji yra politinės situacijos įkaitė“, – sako politologas T. Janeliūnas.

T. Janeliūnas, V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Anot jo, D. Grybauskaitė nešaukė VGT posėdžių jau ilgą laiką ir taip Darbo partijos atstovus, kuriuos laiko nepatikimais, atribojo nuo valstybės saugumo darbotvarkės.

„Tai yra variantas, kai nėra galimybės situacijos išspręsti politiškai, taigi daromas žalos mažinimo ar sulaikymo variantas, kai jie tiesiog neįtraukiami, – sako T. Janeliūnas. – Bet vien atribojant kitas institucijas daugiau saugumo neturėsime. Reikia kažkaip spręsti tas problemas: jei tam tikri politikai kelia grėsmes valstybės saugumui, reikia šitą situaciją spręsti. Ilgą laiką taip negali būti.“

Be to, pasak T. Janeliūno, reikėtų pertvarkyti VGT: „padaryti nuolat veikiančią, su nuolatiniu biuru, su strateginio lygmens analizės galimybėmis – šalia to, ką kasdieniškai daro žvalgybos institucijos“.

G. Grinos kadencija: ieškojo neutralaus, gavo neveiklų?

D. Grybauskaitė, vertindama savo kadencijos darbus, teigia pasiekusi tikslą reformuoti VSD. Pasak jos, departamentas tapo „depolitizuotas“ ir dirba ne pagal politikų įgeidžius, o pagal iš anksto suformuotas ilgalaikes užduotis.

„Renkantis naują VSD vadovą buvo bijoma, kad jis turės kažkokių didelių sąsajų su vadinamaisiais klanais. Galime prisiminti, buvo daug gandų apie „valstybininkų“ įtaką saugumui, taigi pagrindinis uždavinys buvo surasti žmogų, kuris būtų nešališkas ir profesionalus“, – teigia T. Janeliūnas apie dabartinį saugumo vadą Gediminą Griną, kuris prie VSD vairo atėjo iš karine žvalgyba užsiimančio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, pavaldaus Krašto apsaugos ministerijai.

Nors žvalgybos reformą Prezidentė laiko atlikta, pasak jos, „VSD kol kas nepateisina jokių lūkesčių“, „įsivaizduoja savo darbą tik kaip nereikšmingų ir nesvarbių pažymų su dideliu slaptumo lygiu rašymą“, „saugo save nuo atsakomybės“.

G. Grina į kritiką atsakė taip: „Savo misiją manausi atlikęs – dėl žvalgybos reformos. Mano kadencija jau beveik baigiasi – mėnuo į vieną ar kitą pusę man nieko nekeičia.“ O paklaustas apie galimybę dirbti dar vieną kadenciją teigė, kad dėl to turėtų „labai stipriai pagalvoti“.

Nors kai kurie D. Grybauskaitės kritikai įsitikinę, kad VSD, įskaitant G. Griną, yra jos kišeninė institucija, pastarųjų metų prezidentūros ir VSD santykius būtų sudėtinga pavadinti net bendradarbiavimu. Tiek viešinant informaciją apie prieš Lietuvą rengiamas informacines atakas, tiek Prezidentei prabylant apie Kremliaus įtaką Darbo partijos vadovams VSD vadovas G. Grina, jei šitai liudijantys dokumentai egzistuoja, paprašytas galėjo juos arba jų dalį išslaptinti.

„Jei nori paviešinti žvalgybinę informaciją ir taip neutralizuoti grėsmes, turi suderinti [su VSD], nuimti grifą ir tada viešinti. Todėl labai tikėtina, kad D. Grybauskaitė to su VSD apskritai nederino“, – LRT.lt teigė nenorėjęs būti įvardytas saugumo ekspertas.

Prezidentūra galėjo išvengti prokuratūros tyrimo dėl Prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės, kuri įtariama naujienų agentūrai BNS nutekinusi slaptą pažymą. Taip pat nebūtų ir valdančiosios Darbo partijos užuominų apie apkaltą D. Grybauskaitei. Pastarojoje istorijoje paskutinį žodį tarė būtent „darbiečiai“. Jie teigia dusyk kreipęsi į prezidentūrą, reikalaudami patvirtinti informaciją apie jų lyderių ryšius su Kremliumi. Negavę jokio atsakymo jie paskelbė, kad D. Grybauskaitė tiesiog „melavo“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...