captcha

Jūsų klausimas priimtas

Marvelės žirgyne norinčių joti daugiau nei galimybių sutilpti

Važiuojant automobiliu link Kauno vakarinio lanksto, kairiajame Nemuno krante kone kasdien išvysite risnojančius raitelius. 1975-aisiais įsikūręs Marvelės žirgynas šiuo metu daugiausiai užsiima komercine veikla. Artėjant mokslo metams žirgyną užplūsta gausybė norinčiųjų lipti ant balno. Žirgyno darbuotojai sako visų norinčiųjų sutalpinti negalintys. Pašnekovų teigimu, žirginis sportas šalyje vis labiau populiarėja ir, nors jame dominuoja vyrai, į žirgyną užsuka vis daugiau moterų.
Į jojimo treniruotes ateina įvairaus amžiaus vaikų, Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
Į jojimo treniruotes ateina įvairaus amžiaus vaikų, Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Važiuojant automobiliu link Kauno vakarinio lanksto, kairiajame Nemuno krante kone kasdien išvysite risnojančius raitelius. 1975-aisiais įsikūręs Marvelės žirgynas šiuo metu daugiausiai užsiima komercine veikla. Artėjant mokslo metams žirgyną užplūsta gausybė norinčiųjų lipti ant balno. Žirgyno darbuotojai sako visų norinčiųjų sutalpinti negalintys. Pašnekovų teigimu, žirginis sportas šalyje vis labiau populiarėja ir, nors jame dominuoja vyrai, į žirgyną užsuka vis daugiau moterų.

Užsiima komercine veikla

„Prieš šešerius metus žirgynas buvo uždarytas, metus laiko nedirbo, nes buvo avarinės būklės, o po metų aš išsinuomojau jį iš Kauno savivaldybės ir jau penkerius metus organizuoju veiklą. Viena ilgosios arklidės siena buvo beveik visiškai išgriuvusi, mes ją atstatėme, sudėjome langus ir pradėjome dirbti“, – pasakoja Marvelės žirgyno veiklą administruojantis Algis Stankevičius.

Pasak pašnekovo, savivaldybei už žirgyno nuomą kas mėnesį tenka atseikėti 2000 Lt, pati savivaldybė esą jokio finansavimo neduoda. „Jie iš karto pasakė, kad neduos lėšų, nes mes vos ištraukėme iš privatizacijos“, – priduria pašnekovas.

„Pagrindinė paslauga – jojimo pamokos vaikams ir suaugusiems. Taip pat vaikučiai gali pasijodinėti poniukais, vestuvininkai ar švenčiantys mergvakarius-bernvakarius gali atvykti fotografuotis su žirgais. Yra keletas vaikų su fizine negalia, kurie taip pat atvyksta pajodinėti ant poniukų, pajausti jų nugaros šilumą, kuri labai svarbi šių vaikų savijautos gerinimui“, – žirgyne vykdomą veiklą konkrečiai nusakė vadybininkė Jurgita.  

„Va du jaunavedžiai jau sėdi, laukia pasikalbėti dėl vestuvių fotosesijos“, – grįžusi iš jojimo treniruotės į netoliese sėdinčią porą rodo viena iš trenerių Rima Naudžiūtė. Čia pat stovi ir dvi merginos, atvykusios į jojimo treniruotes. Trenerė joms pasiūlo užeiti ir pasivaikščioti po arklidę. Pasak vadybininkės, susidomėjimas jojimu šalyje vis didėja ir, nors profesionaliame sporte dominuoja vyrai, vis daugiau moterų susidomi šiuo sportu. 

Išmokti joti užtrunka apie metus

Pasak Jurgitos, sunku ir nusakyti, kiek yra besitreniruojančių žirgyne – skaičius esą nuolat svyruoja, mat vieni joja kartą per savaitę, kiti – du kartus per mėnesį. „Vieni lanko nuolat ir joja 5 ar 6 dienas per savaitę. Yra tokių, kurie atvažiuoja tik sekmadienį pabandyti ir susipažinti su žirgais“, – pokalbį su LRT.lt tęsia vadybininkė.

Pašnekovė neslepia, kad nemažai yra ir tokių, kurie su užsidegimu ateina į jojimo treniruotes, tačiau po kurio laiko jas meta – rotacija žmonių esą didelė, vienus atbaido kaina, kiti nebenori bendrauti su žirgais ir sportuoti. „Būna pabosta, žiemą kai kuriems būna šalta ir meta joti. Paskui sugrįžta pavasarį ar vasarą. Treniruotės vyksta ištisus metus“, – patikina Jurgita.

Paklausta, kiek laiko reikia, norint išmokti taisyklingai joti, suskumba skaičiuoti: „Tam, kad smagu būtų joti ir pats raitelis jaustųsi saugiai ir patogiai ant žirgo – apie metus, vidutiniškai 2-3 kartus per savaitę. Taip pat priklauso nuo fizinio žmogaus pasirengimo, lyties – vyrai fiziškai stipresni, greičiau išmoksta laikytis balne.“ Vadybininkė priduria, kad raitelis turi mylėti žirgą, norėti su juo būti, rūpintis ir suprasti, nes jojimas – tai esą ne tik sėdėjimas ant žirgo.

Dirba nuo įkūrimo

Čia pat prie arklidžių darbuojasi ir jojimo treneris Romas Jakutis, dirbantis savivaldybei priklausančioje sporto mokykloje. Viena jo mokinių – trečius metus joti besimokinanti, Londono olimpiadoje dalyvavusi penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė. Kažkada čia ant žirgo lipo ir penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis.

„Aš čia viską pradėjau toje Marvelėje. Čia statė prie manęs, labai seniai dirbu. Arklides pastatė 1975-aisiais, maniežą – 1979-aisiais, tai tiek laiko ir dirbu. Pas mane dirba sportininkai, vieni čia žirgus nuomoja, mokina joti. O aš atlyginimą gaunu, kai yra rezultatas. Neturi rezultato – nėra atlyginimo“, – LRT.lt sakė jojimo treneris.

Pasak R. Jakučio, vaikų žirgyne – niekada netrūksta. „Žinote, jeigu čia būtų sąlygos priimti visus vaikus, kiek jų nori ateiti ir kiek man skambina, tai neįsivaizduoju, kiek čia jų būtų“, – nedrįso spėlioti jojimo treneris. Į, pokalbį tęsia pašnekovas, ateina įvairiausio amžiaus vaikų. Nors dažniausiai priimami nuo 12-kos, tėvai atsiveda ir aštuonerių metų amžiaus. „Vos ne ant kelių klaupiasi, sako, kad žirgus myli. Vaikas stovi, verkia, prašo, kad priimtum. Neišvarysi, nors vietos žirgyne nėra labai daug“, – su šypsena pasakoja jojimo treneris.

Pasak R. Jakučio, sporto mokykla turi 14-a žirgų: 4 yra skirti penkiakovei, likę 10 – kitoms jojimo treniruotėms. 

Strategiškai tinkama vieta

Prieš ketverius metus pastačius Kauno vakarinį aplinkkelį ir transporto žiedą, kartu buvo įrengtas ir požeminis tunelis žirgams. Jo plotis – 4 metrai, aukštis – 2,5 metro.

„Geografinė vieta žirgyno puiki. Arti miesto centro, važiuoja visuomeninis transportas. Gamtinės sąlygos idealios – natūraliai susiformavusios smėlio jojimo aikštės, Nemunas, kuriame galima po treniruočių pabraidyti su žirgu, yra nedidelis miškas“, – paklausta apie Marvelės žirgyno įsikūrimo vietą atsako Jurgita.

 

Komentaras. Stasys Svetlauskas – buvęs ilgametis Lietuvos žirginio sporto sąjungos viceprezidentas, Romano Žebenkos premijos laureatas (už žemaitukų veislės arklių išsaugojimą):

Kalbant apie vietą, Marvelės žirgynas įsikūręs puikioje vietoje, visiškai miesto pakraštyje, yra visuomeninis transportas, geras susisiekimas. Pagrindinė bėda, kad greta yra nuotekų valymo įrenginiai, jeigu jų arti nebūtų – nėra kalbos, dėl to viskas būtų pasakiška.

Nors yra ir kitų problemų. Senas nuvalkiotas posakis: „Žuvis genda nuo galvos“. Marvelės žirgynui reikalingas vadovas. Kai jis bus – viskas atsistos į savo vietas. Reikia, kad atsirastų savininkas arba vadovas ir viską tvarkytųsi. Daug visokių ten norų buvo, daug žmonių norėjo privatizuoti ir pan.

Apskritai Lietuvoje mokytis joti vietų yra kiek tik širdis geidžia. Yra žirgynų, sekcijų kiekviename rajone. Žinoma, gal ne kiekvieną vietą, kur yra vienas ar du žirgai, reikėtų vadinti žirgynu – galbūt klubu ar baze. Dabar ir kaimo sodybose yra galimybė joti, tai ten ir poilsis kartu.

Kalbant apie sportinį jojimą, reikėtų pakeisti arklininkystės struktūrą, kad Lietuvoje nedominuotų darbo arkliai. Pasaulyje dominuoja sportinės arklininkystės. Lietuvoje artėjame prie 5000 sportinės krypties žirgų, o reikia, kad būtų 14-15 tūkst., tuomet prilygtume Europos Sąjungos (ES) šalims.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...