captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žolės, kurių reikėtų prisirinkti šiuo metu

Žolininkai pataria nepraleisti progos iki vasaros pasirinkti ir visiems metams apsirūpinti vaistažolėmis, kurios šiuo metu turi stipriausią gydomąjį poveikį.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Žolininkai pataria nepraleisti progos iki vasaros pasirinkti ir visiems metams apsirūpinti vaistažolėmis, kurios šiuo metu turi stipriausią gydomąjį poveikį.

Ką daryti, kad dilgėlė nekąstų

Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė teigė visada raginanti vietoj prekybos centro salotų rinktis žoles, kurias šiuo metu dosniai dovanoja žemė, kad po žiemos atgautume jėgas. Tačiau žolininkė įspėjo rinkti tik tas žoleles, kurios pažįstamos. „Kartą vienas vyriškis prisipažino, kad paklausė mano patarimo pasirinkti žolių, tačiau net jų pavadinimų nežinojo. Esą gražiai atrodė. Tokiais atvejais aš juokauju: „Žmogau, jeigu tau atrodo, kad moteris gražiai atrodo, ar iškart ją ir griebi?“ – pasakojo pašnekovė.

Kita vertus, gamtoje iš tiesų yra daugybė maistinių augalų, kuriuos saugu vartoti kasdien. Daug chlorofilo turinčiuose žaliuosiuose augaluose yra beveik visų mineralinių medžiagų, kurios mums reikalingos. Juos galima valgyti tiek šviežius, tiek džiovintus.

Dabar ypatingai reikia atkreipti dėmesį į garšvą. Šiuo metu ji yra jauna, dar ne visai išvyniojusi lapelius, todėl skani. Šią žolę šviežią labai gardu valgyti su žieminėmis bulvėmis – topinambais, kurie šiuo metu mums taip pat labai naudingi. Aš topinambą sutarkuoju ir apšlakstau citrinos sultimis, kad jis nepajuoduotų. Jei nepatinka citrina, galima pašlakstyti apelsinu arba greipfrutu. Prismulkinu garšvos, dar galima įberti razinų, uždėti vieną kitą riešutą. Taip pat labai skanu garšva su burokėliais ar tiesiog su apelsinais. Žiemai šios žolės galima užsišaldyti arba pasidžiovinti.

Šiuo metu taip pat želia meškinis česnakas – dar vienas vertingas augalas, puikiai valantis organizmą. Bėda ta, kad nors šis augalas daug kur auga šlaituose, jis įtrauktas į Raudonąją knygą, todėl jo skinti negalima. „Mes, žolinčiai, auginame jo specialiai ir daliname žmonėms svogūnėlius, kad pasisodintų savo darže. Jis labai gerai veikia kraujotaką, šalina parazitus, gerai valo žarnyną. Pirmą kartą valgant gali ir vidurius paleisti, tačiau tai nėra taip jau blogai, nes daug kas skundžiasi vidurių užkietėjimu. Be to, stiebai taip nedirgina virškinamojo trakto kaip česnako roputė. Iš jo galima spausti sultis, susimalti ir pasidaryti pastą, kurią galima užsišaldyti žiemai, arba džiovinti“, – patarė žolininkė.
D. Kunčienė primena nepamiršti pavasarį savo mitybos praturtinti vienu kitu lapeliu kiaulpienės ir dilgėlės. Šiuos augalus labai gerai vartoti kartu, kadangi kiaulpienė skystina kraują, o dilgėlė – tirština. Vartojamos kartu kraujui poveikio jos neturi. Jei norima vartoti šviežias žoleles, kad dilgėlė nekąstų, galima ją nuplikyti arba tiesiog padaužyti mediniu kočėlu. O norintiems dilgėlės pavalgyti tiesiog gamtoje, pašnekovė patarė, kaip ją išmokė viena močiutė, nuskintą dilgėlės lapelį stipriai susukti. Tuomet jis ne tik liežuvio nedilgins, bet bus gardesnis. Tokį susuktą lapelį galima naudoti ir kraujavimui stabdyti, net iš nosies. Iš džiovintų žolelių galima susimalti miltelius ir barstytis ant maisto kaip prieskonius. Taip pat labai sveika gerti dilgėlių arbatą. Ji valo kraują, veikia prieš uždegimus, gerina širdies veiklą, netgi papildo organizmą kalciu.

14 dienų kepenų valymo programa

Tuo tarpu kiaulpienė, be kitų naudingų savybių, pasižymi sugebėjimu mažinti kenksmingojo cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti žarnyno mikrofloros sudėtį, šalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas. Taip pat jokiu būdų nereikėtų pamiršti ir kiaulpienės žiedų, kurie jau pradėjo žydėti, o gegužę plačiai nuklos pievas. Šiuos žiedus galima valgyti su kotu, susiplakti iš jų kokteilį.

„14 dienų valgydami po 5-7 kiaulpienių žiedelius su kotais savo kepenims padarytume labai didelę malonę. Aš šių žiedų ir pasidžiovinu, ir užsišaldau, ir darau iš jų sirupą. Taip pat mačiau, kad jau pradeda galvytę kelti pavasarinė raktažolė. Jos lapeliai labai turtingi vitamino C. Galima į lėkštę salotų įdėti du tris lapelius ir gausime visos dienos šio vitamino dozę. O raktažolės žiedelius galima pasidžiovinti ir naudoti arbatai nuo kosulio, daryti įvairias užpiltines“, – pasakojo pašnekovė.

Gegužę verta pasirinkti gysločio lapų. Nuo vaikystės jie žinomi kaip stabdantys kraujavimą, nuimantys tinimą, taigi turi priešuždegiminių, antimikrobinių, antiseptinių savybių, nuima skausmą, ištraukia pūlius (galima dėti tiek pačius lapus, tiek nuoviro kompresus). Taip pat gyslotis ypatingai pasitarnauja gydant įvairiausias plaučių ligas (pradedant paprasčiausiu užkimimu ar kosuliu, baigiant bronchitu), mažakraujystę, skorbutą, rachitą, bėrimus, nusilpimą, kai kurias virškinimo ligas, valo ir stiprina kraują.

Netrukus pasirodys beržų lapeliai, kurių galima valgyti ir žalių, ir džiovintų. „Tai stebuklingas vaistas, kai reikia pastiprinti organizmą. Beržų lapų visi turėtų turėti, geriausia juos rinkti, kol dar jauni. Iš jų galima pasidaryti miltukus ir naudoti kaip prieskonius“, – teigė D. Kunčienė.

Pasak jos, visų išvardintų žolių nereikia valgyti saujomis. „Po vieno interviu per radijo laidą, kai aš su žmonėmis buvau laukuose ir valgiau kiaulpienių žiedus, viena moteris gerai neišgirdo, kiekio, ir, nuvyko pas draugę į sodą, per dieną nuvalgė visą trijų arų pievą. Ji atsidūrė ligoninėje, nes užsikimšo žarnos nuo tokio kiekio žolių. Juk ne žolėdžiai esame. Kitai moteris nuo persivalgymo atsirado alergija. Taigi jei yra sveika, nereiškia, kad valgyti reikia kibirais. Užtenka geros salotų lėkštės per dieną su visokiomis žolėmis“, – teigė pašnekovė.

Kiaulpienių žiedams išpešus plaukelius ir sumaišius su medumi, gaunasi ypatingas skanėstas, labai naudingas skrandžiui.

Kodėl namuose tiesiog būtina turėti beržo lapų

Žolininkė Dominika Balčiūnė taip pat negaili liaupsių beržo lapams. Jis, be to, kad stiprina organizmą, pirmas vaistas nuo ligų, susijusių su inkstais, valantis ir akmenukus, ir smėlį, ir prakaitą.

„Beržo lapelių, nuskintų iki birželio septintos dienos, nežinau, kodėl būtent iki šios dienos, arbata padeda iš organizmo išvalyti kirmėles. Tuo tarpu alkoholiu užpiltus pumpurus galima naudoti įvairiems įtrinimams nuo sąnarių skausmų, netgi nuo galvos skausmo. Beržo žirginukų noviru skalaujami plaukai, kad geriau augtų. Iš beržo žievės gaminamas degutas, kuris gydo odos uždegimus ir grybelinius susirgimus. Liaudyje šiam tikslui gaminamas degutinis muilas. Be to, beržas turi grybą, kuris dažniausiai auga ant kamieno akių lygio aukštyje. Jis atrodo kaip juoda kerpė, sunku nepamatyti. Vaistinėse yra jau pagamintas preparatas iš jo. Jis gydo skrandžio onkologines ligas, jo dedama į mišinius imuniteto stiprinimui. Šis grybas taip pat naikina parazitus iš organizmo. Beje, beržas naudingas net sudegęs, kadangi beržo anglį naudojame, kai skauda skrandį“, – vardijo pašnekovė.

Greitai bus prinokę liepų pumpurai, kurių galima pasiskinti ir sudžiovinti ar tiesiog valgyti, kadangi jie skanūs. Taip pat netrukus žydės pušų pumpurai. Žolininkė juos vadina gyvybės eliksyru. Surinktus pumpurus reikia sluoksniuoti su medumi – sluoksnis pumpurėlių, sluoksnis medaus. Žiemą tai puikus vaistas peršalus, nusilpus, o dabar šiuos pumpurus galima tiesiog valgyti. Skonis – tarsi valgytum saldainį.

Iš pušų spyglių D. Balčiūnė verda „medų“. Šakeles reikia nuplauti, spygliukus nukarpyti, užplikyti verdančiu vandeniu, palaukti, kol atvės, tuomet nukošus į skystį įdėti cukraus (pusantro litro skysčio reikia apie kilogramo cukraus), įmesti į skystį kankorėžių, kad paskleistų savo sakus, ir virti, kol pasidarys sirupas.

Tuoj pradės augti geltonžiedė notrelė. Jos atrodo kaip dilgėlės, bet nekanda. Ši vaistažolė gydo šlapimtakių uždegimą, netgi padeda senyvo amžiaus žmonėms nuo šlapimo nelaikymo. Tuo tarpu notrelių giminės augalo, žydinčio violetiniais žiedais, arbata tinka pagyvenusiems žmonėms, turintiems problemų su širdimi.

„Jau pradėjo žydėti vaismedžiai. Verta pasirinkti ir pasidžiovinti rausvai žydinčių obelų žiedų. Jų arbata mažina temperatūrą, skatina atsikosėjimą, taigi tai puikus vaistas nuo peršalimo. Taip pat puikus vaistas – žydinčios ievos. Keli jų žiedeliai arbatoje gerina širdies darbą. Tuo tarpu šermukšnio žiedai padeda nuo alergijos. Beje, kenčiantys nuo šienligės jau nuo kovo mėnesio turėjo pradėti gerti lakišiaus žolės arbatą. Jis žydės vėliau, tačiau jo galima įsigyti vaistinėse. Ilgiau pagėrus žmonėms išnyksta alergijos simptomai.

Taip pat tuoj išlįs varnalėšos lapai. Taip nepakeičiama priemonė nuo cistų, kuriu pastaruoju metu turi vis daugiau žmonių. Jos atsiranda kojų pakinkliuose, ant kiaušidžių ir pan. Tai gėrybinis, bet nereikalingas daiktas. Reikia sumalti jaunus varnalėšos lapus, iš gautos masės išspausti sulčių ir gerti po šaukštą ryte ir prieš miegą. Geriausia gerti neatskiestas sultis, truputį įpylus aliejaus. Aš pati taip išsigydžiau cistą pakinklyje. O varnalėšų šaknų nuoviras – nepakeičiamas plaukų atstatymui ir augimui“, – pasakojo D. Balčiūnė.

Kaip rinkti vaistažoles

Renkant žoles būtina atsižvelgti į paros laiką ir oro sąlygas. Sultingų augalų lapų, žiedų negalima rinkti po lietaus ar anksti ryte, o augalų antžemines dalis geriausia rinkti giedrą dieną po pietų. Renkant reikia stengtis kuo mažiau žaloti augalus, prireikus pasinaudoti peiliu, žirklėmis, nenurinkti visų augalų.

Vaistiniai augalai renkami tuo metu, kada juose susikaupia daugiausiai veikliųjų medžiagų. Tame pačiame augale gali būti skirtingas veikliųjų medžiagų kiekis. Tai priklauso ne tik nuo metų laikų, bet ir nuo paros laiko. Pilnaties metu daugiausiai veikliųjų medžiagų yra viršutinėje augalo dalyje (lapai, žiedai), o esant jaunačiai – apatinėje (šaknys, šakniastiebiai). Tai galima paaiškinti tuo, kad pilnaties metu augalai suvartoja daugiau vandens, kuris judėdamas augalo viršūnės link, neša veikliąsias medžiagas. Jaunaties metu vandens vartojimas sumažėja ir veikliųjų medžiagų daugiau būna apatinėje augalo dalyje.

Vaistažolės renkamos į pintines, dėžes, medžiaginius maišus. Žaliavos negalima spausti, nes taip ji kaista ir taip prastėja jos kokybė.

Sultingų augalų lapų, žiedų, žolių, taip pat nebyrančių vaisių negalima rinkti po lietaus ir anksti rytą, kol yra rasa. Surinkti drėgni bei šlapi augalai blogai džiūsta, pakinta jų natūrali spalva. Byrančius vaisius geriausia rinkti dar ne visiškai subrendusius anksti rytą, rasotus, nes jų mažiau nubyra. Augalų žievę reikia lupti giedrą, sausą dieną, nes nuo drėgmės ji greit tamsėja. Šaknis ir šakniastiebius galima kasti bet kuriuo dienos metu ir bet kokiomis oro sąlygomis.

Vaistiniai augalai negali būti renkami cheminėmis medžiagomis apdirbtuose laukuose, šalia pramoninių ir kitų teršiančių gamtą objektų, geležinkelių, automagistralių, sąvartynų, didelių miestų, parkuose, kitose poilsio vietose. Paprastai tokios vaistažolės neturi gydomojo poveikio, kadangi sukaupia pramonės ir buitines atliekas. Pačios geriausios vaistažolės surenkamos priekalnėse ir kalnų aikštelėse.

Daugelio medžio pumpurai pjaunami su šakelėmis (jos džiovinamos pakabintos kaip šluotelės), išdžiūvę pumpurai nuo jų atskiriami. Medžių ir krūmų pumpurus galima rinkti tik miško kirtimuose nuo nupjautų medžių. Kituose vietose skinama tik apatinėje lajos dalyje. Lapai yra skinami, nukerpami žirklėmis arba nupjaunami peiliu. Negalima nuskinti visų augalo lapų. Nedidelių augalų stiebas nupjaunamas žemai, o stambesnių augalų pjaunama viršutinė lapuota stiebo dalis su žiedais. Būtina palikti bent pusę sveikų augalų. Žiedai skinami žydėjimo pradžioje, kartais butonizacijos metu. Žydėjimo pabaigoje nuskintų žiedų gydomoji vertė mažesnė.

Kaip džiovinti

Prieš džiovinimą surinktas žoleles reikia perrinkti, išrinkti priemaišas, apgadintus, susitrynusius lapus, antraip gedimo procesas gali plisti. Džiovinama iškart surinkus. Geriausiai tam tinka vieta gryname ore, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Šiuo tikslu labai tinkama vieta – palėpė, tačiau tinka ir įprastas kambarys. Svarbiausia, kad būtų pakankamai šviežio oro, švaru ir šilta.

Vaistažolės paskleidžiamos ant švaraus, natūralaus pluošto audinio ar švaraus popieriaus. Klojama ne didesniu kaip 1-2 cm sluoksniu. Didesni ir mėsingi lapai klojami tik vienu vienu sluoksniu. Pumpurai klojami 3-4 cm sluoksniu. Juos galima apdžiovinti ir nekarštoje orkaitėje, kaskart pamaišant, kad nesukaistų. Pumpurai laikomi išdžiuvę, jeigu spaudžiami delne nebelimpa prie rankų. Džiovinimas turi užtrukti 2-3 dienas. Ji neturėtų būti nei trumpesnis, nei labiau ilgesnis. Džiovinimo metu žaliavą, kad ji tolygiai išdžiūtų, reikia 2-3 kartus supurtyti, kartais apversti. Visa tai daroma tam, kad žiemai ruošiama žaliava tolygiai išdžiūtų. Taisyklingai išdžiovintos žolės, jas patrynus pirštais, virsta milteliais, o žolių stiebai ar šaknys laužiami lengvai trakšteli ir lūžta pusiau.

Džiovinti arba baigti džiovinti galima ir orkaitėje, tačiau temperatūra, kad nežūtų naudingosios medžiagos, dažniausiai neturi viršyti 40 laipsnių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...