captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar Jūsų butas apsaugotas nuo vagių?

Artėja vasara, kai būsto vagysčių tikimybė išauga du kartus. Ar Jūsų butas apsaugotas nuo vagysčių ir ar neteks patirti jų savo kailiu? Pasitikrinkite kartu su „Labo ryto“ pakviestais specialistais – kriminalistu ir būsto draudimo eksperte.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Artėja vasara, kai būsto vagysčių tikimybė išauga du kartus. Ar Jūsų butas apsaugotas nuo vagysčių ir ar neteks patirti jų savo kailiu? Pasitikrinkite kartu su „Labo ryto“ pakviestais specialistais – kriminalistu ir būsto draudimo eksperte.

Pirmiausiai įvertinkime būsto saugumą iš išorės.

„Jei butas yra name, apsuptame kitų namų, tai yra gerai, nes kaimynai gali pastebėti įtartinus asmenis, pranešti policijai ar net pastebėti pačią vagystę ir iškviesti pareigūnus. Dar gerai, kai namas yra gerai apšviestas. Taip pat svarbios vaizdo kameros, sumontuotos ant paties namo“, – sako kriminalinės policijos pareigūnas Alvydas Šimkus.

Antras dalykas, vertinant apsaugą nuo vagių, – namo laiptinė.

„Teigiami aspektai – namas yra apšviestoje, arti gatvės esančioje vietoje. Gerai, kai prie įėjimo į namą yra įrengta telefonspynė, vaizdo kameros“, – teigia A. Šimkus.

O dabar – apie duris ir langus. Kas vagiui trukdys patekti į butą?

„Paprastai užtenka, kad durys būtų pakankamai tvirtos, kad jų nebūtų galima įveikti paprastu laužtuvu. Esminis dalykas duryse – spynos, nes braunamasi ne pažeidžiant duris, o pažeidžiant spynas. Policija yra pastebėjusi, kad geriau apsisaugoma, kai yra bent dvi skirtingų tipų spynos“, – sako A. Šimkus.

„Nuo langų taip pat priklauso, ar vagys į butą patenka lengviau, ar sunkiau. Kaip mūsų statistika rodo, jeigu bute yra plastikiniai langai, tai patekti į butą yra lengviau nei tuomet, kai yra mediniai langai, nes plastikinius yra lengviau iškelti“, – aiškina „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo ekspertė Audronė Vaitkevičiūtė.

Neretai dėl išsiblaškymo vagims padeda patys gyventojai.

„Grįžę namo žmonės tiesiog pamiršta užrakinti iš vidaus spynas. Kartais net palieka neužrakintas duris nakčiai, ir tai yra duona tų ilgapirščių, kurie visiškai nepasiruošę, atsitiktinai bando savo sėkmę, tikrina, ar jūsų buto durys nėra užrakintos. Tokiu būdu jie užeina į prieškambarį ir randa ką? Grįžę žmonės paprastai čia palieka pakankamai brangius daiktus: rankinę, piniginę, mobilųjį telefoną, galbūt kompiuterį, taip palengvindami vagiui jo darbą“, – sako A. Šimkus.       

Nuteistųjų už vagystes apklausos duomenys atskleidžia, kur dažniausiai namuose slepiame vertingus daiktus.

„Yra trys populiariausios slaptavietės: lovos, spintos ir seifai. Tačiau Lietuvoje gyventojai atranda ir kitų vietų – tiek pinigus, tiek juvelyrinius dirbinius slepia šaldytuvuose, šaldymo kamerose, knygose, gėlėse ir kituose daiktuose“, – pasakoja A. Vaitkevičiūtė.

Pašnekovai atkreipia dėmesį: vagystei yra kruopščiai ruošiamasi. Namai ir jų šeimininkų įpročiai stebimi, o praviri langai, neužtrauktos užuolaidos, net žinutės socialiniuose tinkluose apie naujus brangius pirkinius ar išvykimą atostogauti padeda ilgapirščiams.

„Vidutinė išmokama žala už vagystę – daugiau nei 3 tūkst. Lt. Tačiau remiantis mūsų bendrovės statistika, nuostolių būna ir didesnių. Pernai didžiausia mūsų išmokėta žala už vagystę buvo daugiau nei 60 tūkst. Lt“, – sako A. Vaitkevičiūtė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...