captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras: esant galimybei, pensijas reikia didinti dabar, o biudžeto deficitas palauks

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešai pareiškė, kad artimiausiu metu Vyriausybė stengsis ne tik kompensuoti sumažintas pensijas, bet ir didinti jau esamas. Premjero teigimu, net kompensavus nurėžtas pensininkų pajamas, gyvenimas nė kiek nepagerės tiems, kurių pensijos neviršija 650 litų. Būtent jas planuojama didinti pirmiausiai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešai pareiškė, kad artimiausiu metu Vyriausybė stengsis ne tik kompensuoti sumažintas pensijas, bet ir didinti jau esamas. Premjero teigimu, net kompensavus nurėžtas pensininkų pajamas, gyvenimas nė kiek nepagerės tiems, kurių pensijos neviršija 650 litų. Būtent jas planuojama didinti pirmiausiai.

Apie šiuos Vyriausybės planus ir kitas Lietuvai svarbias aktualijas pokalbis su ministru pirmininku LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“.

– Pone premjere, kodėl taip nesiseka „Mažeikių naftai“? Ketvirtadalis milijardo nuostolio, nors prieš metus buvo pelnas.

– Pirmadienį turėjau susitikimą su bendrovės vadovais, jie aiškino, kad ir ankstesniais metais vadinamojo veiklos pelno neturėjo. Buvo kitos pajamos, nemaža investicija padaryta iš jų koncerno. Todėl suvedus rezultatus statistikoje pelnas matyti, bet jokių dividendų jie nemokėjo. O dabar vadovai nurodo pirmiausiai išorines priežastys: Europoje sumažėjo naftos produktų suvartojimas, eksportas į Europą yra padidėjęs iš JAV, taip pat išgirdau informaciją, kad išaugo Rusijos naftos produktų eksportas į kitas Rytų Europos šalis.

– Žiūrint bendrai, tai naftos kaina pastaruoju laikotarpiu beveik nepasikeitė. Gamybos savikaina taip pat neturėjo labai keistis. Atrodo, keista situacija. Ar jūs tikite tais argumentais, kuriuos jums minėjo?

– Aš tik vakar išklausiau tų argumentų. Jie bus dviejų savaičių laikotarpyje įvertinti mūsų ekspertų. Tik vakar gavau informaciją apie „Mažeikių naftos“ finansinę situaciją, apie galimą veiklos perspektyvą ir kokios yra galimos grėsmės jeigu ta situacija nesikeis.

– Yra kai kurių pranešimų, kad „Mažeikių nafta“ žaliavą perka per tarpininkus, kurie registruoti Lenkijoje. Tokiu būdu yra keičiama žaliavos kaina ir mažinamas „Mažeikių naftos“ įmonės pelną.

– Tokių kalbų aš irgi esu girdėjęs, bet jie perka ne per tarpininkus. Yra vienas pirkėjas visam koncernui. Tai nėra jokia naujiena. Daugelis koncernų tokiu principu dirba. Dabar niekas nedraudžia tam tikroms Lietuvos institucijoms, vykdančioms kontrolę ar monitoringą, pasižiūrėti realią žaliavos kainą. Juk yra ir tarptautiniai susitarimai. Pavyzdžiui, jeigu jūs pardavinėjat savo prekes kitoje šalyje, mes čia nesunkiai galime sužinoti, kokia kaina buvo deklaruotos parduodamos prekės.

– Yra žinių, kad lenkai svarsto galimybę parduoti gamyklą. Turite tokios informacijos?

– Paskutiniame pokalbyje apie tokius dalykus tikrai nebuvo užsiminta.

– O jūsų pokalbyje su premjeru Tusku tai nebuvo naudojama kaip argumentas atkurti geležinkeliui į Lenkiją ar suteikti kitų verslo plėtros galimybių?

– Kalbant su ponu Tusku buvo pasakyta, kad jie yra suinteresuoti išsaugoti „Mažeikių naftą“ Lietuvoje. Lenkija nori, kad įmonė toliau vykdytų veiklą. Apie geležinkelį taip pat kalbėjomės. Bet šią problemą, kaip žinote, sprendžia konkurencijos taryba Europos Komisijoje.

– Kalbant apie geležinkelius. Suprantu, kad Europos komisija atšakos nuo Kauno iki Vilniaus nepripažins „Rail Baltica“ projekto dalimi. Kokios išeitys?

– Šiuo klausimu jau ne kartą teko kalbėtis su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais. Dar ankstesnių kadencijų. Jie aiškiai pasakė, kad mes turime derėtis dėl atšakos nuo Vilniaus iki Kauno. Pirma, galimybių studija buvo užsakyta prieš keletą metų dar ankstesnės Vyriausybės. Užsakant galimybių studiją visuomet atsižvelgiama, kokie yra kiekvienos šalies reikalavimai. Bet buvo nueita lengviausiu keliu – galimybių studija buvo paruošta siekiant numatyti kaip būtų galima išleisti mažiausią sumą šio projekto įgyvendinimui.

Tai yra, kad būtų kuo tiesesnis kelias nuo Estijos. Tačiau keista, kad nebuvo pareikalauta įtraukti Vilniaus į šį projektą. Vis dėlto – tai sostinė. Manau, tai turėjo būti padaryta. Galimybių studija buvo pabaigta, Europos Komisija ją pradėjo vertinti ir pradėjus dirbti mūsų Vyriausybei susisiekimo ministrui kilo klausimas, kodėl „Rail Baltica“ projekte nėra Vilniaus. Susitikime prieš pusantros savaitės su Europos Komisijos komisaru Baroso sužinojau, kad pagal jo turimą informaciją, tolesniam „Rail Baltica“ įgyvendinimui trukdo Lietuva.

Kai pradėjome kalbėtis pastebėjau, kad ponas Baroso net neturi informacijos, kokios yra pagrindinės priežastys. Mes pradėjome aiškinti, kad norime jog ir Vilnius būtų įtrauktas į šį projektą. Tai yra logiška. Vilniuje generuojama 40 proc. nacionalinių produktų, čia gyvena daugiausiai gyventojų. Žinoma, reikia stengtis, kad ekonominiu požiūriu šis projektas būtų kuo pigesnis. Manau, kad pati Lietuva nesugebėtų finansuoti Vilnius-Kaunas atšakos statybos. Tai kainuotų apie milijardą litų. Dabar yra trys kryptys: tęsiamos derybos, antras etapas, jeigu matome, kad nėra galimybių susitarti ir bus reikalaujama rengti naują galimybių studiją, tai užtruktų apie porą metų. Faktiškai Lietuva taptų projekto žlugdytoja. Trečiasis scenarijus, kuris, mano nuomone, priimtiniausias – projektas pradedamas šioje finansinėje perspektyvoje, bet tęsiamas ir kitoje. Lygiagrečiai pradėjus statybos darbus būtų galima pradėti galimybių studiją dėl Vilniau atšakos prijungimo.

– Premjere, antradienį pareiškėte, kad šiemet planuojama ne tik pradėti pensijų kompensavimą, bet ir didinti pensijas. Tai realu?

– Pirmiausiai grįžkime prie tų minčių, kurios buvo pasakytos. Fiskalinį deficitą turime įgyvendinti tokį, koks yra suplanuotas. Pirmiausiai turime pradėti pensijų kompensavimą ir tam esame numatę virš 80 mln. litų. Bet pastaruoju metu iškilo klausimas, kad tie pensininkai, kurių pensija yra iki 650 litų, ir toliau skurs. Jiems pensijos nebuvo mažintos. Politinėje taryboje svarstėme, kad jeigu tik atsiras galimybė gauti daugiau viršplaninių pajamų negu tikimės, bandysime didinti pensijas mažiausiai gaunantiems.

– „Sodros“ biudžetas dabar surenka daugiau nei pajamų plane. Kiek daugiau?

– Per tris mėnesiu mes gavome 67 mln. litų viršplaninių pajamų. Žinoma, nenorėčiau sakyti, kad taip bus visus ketvirčius. Pastaruoju metu dėl geopolitinės padėties turime tam tikrus pokyčius.  Kai kuriuose sektoriuose mažėja eksportas, kai kurios įmonės susiduria su finansinių rodiklių blogėjimu. Todėl „Sodros“ biudžeto perspektyvas vertinu labai atsargiai.

– Kalbant apie „Sodrą“ jūs puikiausiai žinot, kad jos skola bent jau šiemet planuota tokia pati kaip valstybės biudžeto. Todėl, atrodo, naudingiausia būtų viršplanines pajamas skirti deficito mažinimui.

– Nenorėčiau sutikti, nes yra tam tikras mokslas kaip biudžeto planavimas. Taip, iš šono žiūrint atrodo labai teisinga, kad bet koks ekonominis prieaugis būtų skirtas deficito mažinimui. Bet reikia suprasti, kad turime problemą, kai didelis žmonių skaičius gyvena ties skurdo riba. Yra labai didelė socialinė diferenciacija ir mes negalime pasakyti žmonėms, kad jie pakentėtų. Geriau tegu būna ekonomikos augimas tvarus, fiskalinis deficitas mažėja po 0,5 proc. kasmet, bet tai turi būti daroma nuosekliai. Taip pat nuosekliai turi būti didinamos pensijos, darbo užmokestis ir kita. Tai yra pats teisingiausias metodas, kurį dėsto ir JAV universitetuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...