captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tikimasi, kad į upes paleisti eršketai grįš neršti Lietuvoje

Į upes paleidžiami Rusnės žuvivaisos centre užauginti eršketai. Šios karališkosios žuvies populiaciją atkuriantys specialistai įsitikinę – iš Kanados eršketų ikrų užauginta žuvis ateityje neršti grįš į mūsų upes.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Į upes paleidžiami Rusnės žuvivaisos centre užauginti eršketai. Šios karališkosios žuvies populiaciją atkuriantys specialistai įsitikinę – iš Kanados eršketų ikrų užauginta žuvis ateityje neršti grįš į mūsų upes.

Paskutinis eršketas Lietuvoje pagautas prie Palangos prieš 40 metų. Dėl nekontroliuojamos žvejybos, vandens taršos ir nerštaviečių naikinimo ši karališkoji žuvis išnyko kone visoje Europoje. Eršketų populiaciją pirmieji ėmėsi atkurti vokiečiai, vėliau lenkai, o prieš trejus metus ir Lietuva. Rusnės žuvivaisos centre užauginti eršketai du kartus paleidžiami į Šventosios ir Neries upes. Rudenį jie sveria 5-7 gramus, pavasarį – apie pusę kilogramo. Būtent į minėtas upes prieš keletą dešimtmečių Nemunu ir atplaukdavo šios žuvys.

Prieš paleisdami kiekvieną žuvį specialistai žymi specialiu žymekliu su numeriu.

„Darom tai tam, kad žvejai mėgėjai arba žvejai verslininkai, pagavę žuvį, praneštų mums ir mes žinotume, kada šita žuvis buvo išleista, kurioje vietoje ji buvo išleista, netgi kuriais metais netgi. Taip pat mums labai svarbus prieaugis“, – teigia Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vyr. specialistas Andrejus Pilinkovskij.

Pagal gautus duomenis, specialistai braižo eršketų migracijos kelią iki Kuršių marių. O sekdami eršketus, kuriems implantuoti radijo bangų žymekliai, stebi tolimesnę jų migraciją.

„Toliausiai šiai dienai nuplaukęs eršketas, pagal mūsų ir kolegų duomenis, yra pagautas Alandų salose, tarp Švedijos ir Suomijos. Bet mes manom, kad eršketai nuplaukia daug toliau, deja, kol kas žinių neturim“, – sako A. Pilinkovskij. 

„Neršti jie plaukia į Kanadą, švento Lauryno upę. Bet paleistieji čia, esu giliai įsitikinęs, ir grįš neršti. Paprastai žuvys grįžta neršti ten, kur yra paleistos“, –  kalba Žuvininkystės tarnybos Rusnės poskyrio vedėjas Stasys Aleksandravičius. 

Eršketų patelės neršia sulaukusios 14-16 metų. Kol kas eršketų ikrus lietuviai perka iš kolegų lenkų. Litras kainuoja apie 40 tūkst. litų. Ateityje Rusnės žuvivaisos specialistai juos žada imti patys. Centre įrengiamas erdvesnis baseinas, kuriame bus galima auginti didesnius eršketus.

Iki trijų šimtų kilogramų užaugančius eršketus, dėl juodųjų ikrų ir skanios mėsos, senovėje lietuviai saugojo ir vertino kaip gintarą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...