captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: jei nepriklausytume NATO, patirtume realią grėsmę tapti antruoju Krymu

Praėjusią savaitę Stokholme viešėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė, kad Lietuvoje tvyro nerimas, ko po Krymo aneksijos gali imtis didysis Rytų kaimynas. Pasikartojantys kariniai manevrai kaimyniniame Kaliningrade kelia realią grėsmę šaliai, pareiškė Lietuvos vadovė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Praėjusią savaitę Stokholme viešėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė, kad Lietuvoje tvyro nerimas, ko po Krymo aneksijos gali imtis didysis Rytų kaimynas. Pasikartojantys kariniai manevrai kaimyniniame Kaliningrade kelia realią grėsmę šaliai, pareiškė Lietuvos vadovė.

Straipsnio autorius Michaelas Winiarskis rašo, kad šiandieninė Rusija praktiškai visoms kaimyninėms šalims demonstruoja brutalią agresiją ir jėgą. Elgesys pradeda priminti 90-ąjį dešimtmetį ir šaltojo karo epochą.

Žurnalistas straipsnyje, kurio vertimas pirmadienį pateiktas prezidentės interneto svetainėje, nurodo, kad ketvirtadienį D. Grybauskaitė lankėsi Stokholme ir dalyvavo pasirašant Lietuvos ir Švedijos jūrų sienos sutartį. Tačiau, savaime suprantama, pagrindinė pokalbio su Ministru Pirmininku Fredriku Reinfeldtu tema buvo Ukrainos krizė.

Prezidentė interviu švedų leidiniui sakė nemananti, kad Rusijos elgesys Ukrainos atžvilgiu yra izoliuotas reiškinys. Jėgos demonstravimą, bandymus daryti politinį spaudimą šalies vadovė mato nukreiptus ir prieš tokias šalis kaip Moldova.

„Rusijos vadovai turi ambicijų atkurti įtaką buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje. Tai jie daro pažeisdami visas tarptautines normas, dėl kurių buvo susitarta po Antrojo pasaulinio karo, – ne tik aneksuodami kitos šalies teritoriją kaip Krymas, bet ir keldami neramumus Rytų Ukrainoje“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentės nuomone, Rusijos vadovų veiksmai atneša jiems laikinus laimėjimus, bet ilgalaikėje perspektyvoje toks elgesys kenksmingas pačiai Rusijai ir jos žmonėms. Rusija izoliuojama, o pasitikėjimas ir ekonomika susitraukia.

Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžia, kad Lietuvai santykiai su Švedija yra nepaprastai svarbūs. Dienraštis primena, kad pirmoji šalis, kurią aplankė 2009 metais išrinkta prezidentė D. Grybauskaitė, buvo Švedija. Ši valstybė yra didžiausia investuotoja Lietuvoje. Maždaug po metų tarp Lietuvos ir Švedijos Baltijos dugnu bus nutiestas elektros kabelis, kuris esą padės užtikrinti Baltijos šalių energetinį savarankiškumą, kurio šiandien jos neturi.

Anot „Dagens Nyheter“, greitai įvyks pokytis. Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva šiandien 100 procentų priklauso nuo Rusijos dujų, bet per metus bus atidarytas suskystintų gamtinių dujų terminalas, ir tuomet rusiškos dujos galės būti visiškai pakeistos į nerusiškas gamtines dujas.

„Tuomet galėsime pasakyti: „Labai ačiū, „Gazprome“, – su šypsena sakė prezidentė.

Laikraštis taip pat rašo, kad metų sankirtoje Lietuva pereis prie euro. Pokytis esą nebus dramatiškas, nes Lietuvos valiuta litas jau yra susietas su euru, Lietuva nė trupučio nesijaudina dėl euro įvedimo. Esą apie tai liudija ir kaimyninėje Latvijoje įvykęs toks perėjimas Naujųjų metų sandūroje, iš kur ateina tik teigiamos ataskaitos.

Anot straipsnio autoriaus, Lietuvos ekonomika nėra tiek pat stipriai priklausoma nuo Rusijos, išskyrus energetiką, o rusų tautinė mažuma taip pat nėra didelė.

„Mes priėmėme labai protingą sprendimą 2004 metais įstodami į NATO ir ES. Jei šiandien nebūtume NATO nariais, patirtume labai realią grėsmę tapti antruoju Krymu“, – sakė D. Grybauskaitė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...