captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas lietuviams atskleidė Napoleono principą

Kad didžioji Lietuvos kaimynė Rusija nėra saugi užuovėja, lietuviai žinojo jau seniai. Tačiau kad ši kaimynė imsis tiesioginės karinės jėgos prieš Ukrainą ir nepaisys tarptautinės bendruomenės pasmerkimo, Lietuvos gyventojams buvo taip netikėta, jog tai pakeitė jų požiūrį į Lietuvos gynimą.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Kad didžioji Lietuvos kaimynė Rusija nėra saugi užuovėja, lietuviai žinojo jau seniai. Tačiau kad ši kaimynė imsis tiesioginės karinės jėgos prieš Ukrainą ir nepaisys tarptautinės bendruomenės pasmerkimo, Lietuvos gyventojams buvo taip netikėta, jog tai pakeitė jų požiūrį į Lietuvos gynimą.

Kaip jau buvo skelbta, atsiranda vis daugiau gyventojų, kurie Lietuvą gintų ginklu: jeigu prieš ketverius metus atliekant apklausą savo šalį ginti žadėjo 29,8 proc. žmonių, tai Rusijai okupavus ir aneksavus Krymą, norinčių ginti Lietuvą padaugėjo iki 41,6 proc.

Tačiau tai ne vienintelis pokytis. Lietuvos piliečiai taip pat dar labiau patikėjo, kad ginkluoto konflikto atveju mus gintų NATO ir netgi pritaria išlaidų didinimui gynybai.

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ šių metų kovo mėnesį atlikus gyventojų nuomonės apklausą.


Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats to nenorėdamas atliko gerą darbą – supurtė pasaulį bei priminė, jog Rusija yra grėsmė.

„Šia prasme V. Putinas atliko gerą darbą: supurtė Europą ir Ameriką. Manau, kad žmonės, ypač vyresnioji karta, supranta, kas yra tas rusiškas ekspansionizmas. V. Putinas viešai, aiškiai ir ne kartą pasakė, kad ilgisi Sovietų Sąjungos, todėl tokie pasakymai negali nesupurtyti žmonių. Manau, kad didžioji daugumą gyventojų tikrai nenori sugrįžti į tą nesąmonę, kokia buvo Sovietų Sąjunga“, – sakė V. Dumbliauskas.

Politologas taip pat nesistebi, kad po Krymo krizės lietuviai pritaria finansavimo didinimui krašto apsaugai. Pasak jo, pagaliau Lietuvoje suvokta Napoleono Bonaparto išsakyta tiesa, kad tauta, kuri nemaitina savo kariuomenės, maitiną svetimą.

Prieš dvejus metus pasaulis atrodė saugus?

Kaip žinoma, NATO sutarties 5-asis straipsnis skelbia, kad ginkluotas vienos Aljanso narės užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje įpareigoja kitas NATO nares nedelsiant teikti pagalbą nukentėjusiajai šaliai – tarp jų ir karinę. Tai vadinama kolektyvine gynyba. Šis straipsnis vienintelį kartą buvo panaudotas po 2011 m. rugsėjo 11-osios teroro akto prieš Jungtines Amerikos Valstijas.

Lietuva prie NATO prisijungė 2004-aisiais, tačiau vis pasigirsdavo balsų, kad Aljansas mus gins taip pat, kaip amerikiečiai atėjo į pagalbą partizanams po Antrojo pasaulinio karo. Kitaip tariant, pasitikėjimas Aljanso saugumo garantijomis nebuvo itin nuoseklus.

Pavyzdžiui, 2012 m. DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 60,1 proc. gyventojų laikėsi nuostatos, kad Lietuvai nekyla jokių realių grėsmių, lygiai tokia pati dalis gyventojų nepritarė Lietuvos misijai Afganistane ir 54,6 proc. respondentų nepritarė finansavimo didinimui krašto apsaugai.

Tačiau net 55,2 proc. tikėjo, kad iškilus kokiais nors nenumatytai grėsmei mus apgins NATO, o tuo pat metu politikai bandė išaiškinti, kad nemokamų pietų ir nemokamos gynybos nebūna.

Kitaip tariant, gyventojai 2012 m. jautėsi saugūs, nes netikėjo, kad gali kilti grėsmių, o kraštutiniu atveju vylėsi Aljanso paramos. Priminimui – 2008 m. Rusija nuo Gruzijos jau buvo atplėšusi Pietų Osetiją ir Abchaziją.

Šįkart Rusijai atplėšus nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, Lietuvos piliečiai sunerimo, o tikėjimas NATO šoktelėjo į aukštumas.

Tiki NATO kolektyvine gynyba

Remiantis 2014 m. kovo mėnesį atliktos apklausos rezultatais, šiuo metu NATO pagalba grėsmės atveju tiki 73,6 proc. žmonių: 44,2 proc. mano, jog pagalbos sulauksime, o 29,4 proc. laikosi nuomonės, kad parama ateis, bet ne iš karto.

Į klausimą, ar tiki, kad grėsmės atveju mus gins NATO, neigiamai atsakė 14,6 respondentų, dar 11,8 proc. nežinojo, kaip atsakyti.

Didesniu tikėjimu NATO pagalba grėsmės atveju išsiskyrė didmiesčių gyventojai.

Pakeitė požiūrį

Gyventojai taip pat pripažįsta, kad Krymo krizė bent iš dalies pakeitė jų požiūrį į Lietuvos gynimą: 20,3 proc. respondentų sako, kad jų požiūris pakito, 41,7 proc. žmonių regi dalinį požiūrio pakitimą, o 29,2 proc. gyventojų jokių pokyčių nepastebėjo.

Mažiausių ir vidutinių pajamų vyrai dažniau teigė, jog Krymo krizė pakeitė požiūrį į Lietuvos gynimą. Didmiesčių gyventojai dažniau nurodė, jog jų požiūrį pakeitė iš dalies.

Neregėta: pritaria finansavimo didinimui gynybai

Kad dalis gyventojų pakeitė požiūrį į gynybą, akivaizdu iš atsakymų į klausimą, ar reikia didinti finansavimą gynybai. Kaip minėta, prieš dvejus metus absoliuti dauguma gyventojų į tokį klausimą atsakė neigiamai.

Šįkart situacija kita: iš esmės finansavimo didinimui gynybai pritaria 64,3 proc. žmonių. Tiesa, ne visi pritaria besąlygiškai. Pavyzdžiui, 10,8 proc. piliečių sakė, kad finansavimas turi būti didinamas nedelsiant, 20,1 proc. siūlė tai daryti palaipsniui ir 33,4 proc. ragino didinti atsižvelgus į finansinę situaciją.

Gynybos finansavimo didinimui nepritaria 26,2 pro. Gyventojų, dar 9,5 proc. neatakė į klausimą.

Moterys dažniau nurodė manančios, jog finansavimą gynybai reikėtų didinti priklausomai nuo finansinės situacijos.

Kas nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą

Politologas V. Dumbliauskas sako, kad Lietuvos gyventojai pagaliau suvokė seną Napoleono Bonaparto išsakytą tiesą – tauta, kuri nemaitina savo kariuomenės, maitina svetimą.

„Aš manau, kad žmonių reakcija yra visiškai normali ir blaivi. Nors jie supranta, kad atliekamų pinigų nėra, iškart finansavimo gynybai nepadidinsi, bet vis tiek pritaria didinimui. Aš net norėčiau dar didesnį nerimą matyti, nes tai tikrai ne juokai“, – sakė politologas.

Klausiamas, kodėl lietuviai nejautė jokios grėsmės 2012 m., nors V. Putinas per 2008 m. Gruzijos ir Rusijos karą jau buvo spėjęs atplėšti Pietų Osetiją ir Abchaziją, V. Dumbliauskas svarstė, kad tuo metu apsigavo visas pasaulis.

„Daugelis tuomet pagalvojo, kad tai paskutinės mirštančios imperijos konvulsijos. Tuo metu kvailai sureagavo ir Europos Sąjunga. Jeigu pamenate, tuomet į derybas važiavo Nicolas Sarkozy ir nieko nepasiekė. Matyt, anoji situacija V. Putinui ir uždegė žalią šviesą, tada jis suprato, kad Europos Sąjunga nesugeba reaguoti ir nereaguos. Tuo metu tai buvo ne tik mūsų, bet ir bendras Europos Sąjungos apsikvailinimas. Kvailio vietoje likome visi, tarp jų ir N. Sarkozy – dabar jam turėtų būti gėda. Be to, tuo metu Rusija viešųjų ryšių prasme sužaidė kur kas geriau – nes viskas buvo pateikta, kaip provokacija iš Gruzijos“, – pasakojo politologas.

Tuo tarpu šįkart, anot V. Dumbliausko, viešųjų ryšių karą laimėjo Ukraina, nes ukrainiečiai nesivėlė į ginkluotą konfliktą, todėl Rusija niekaip negalėjo apkaltinti jų pradėjus kautynes.

„Nors V. Putinas ir labai stengėsi, neigė, kad Kryme yra rusų kareiviai, sakė, kad tai savigynos būriai, tiesiai šviesiai melavo žurnalistams, bet vis tiek yla išlindo iš maišo. Galų gale, ką rodo prie Ukrainos sienos sutelkta Rusijos kariuomenė? Taigi šis kartas kokybiškai kitoks nuo ano, tad ir pasaulio reakcija kokybiškai kita“, – sakė mokslininkas.

Klausiamas, kaip vertina išaugusį Lietuvos gyventojų tikėjimą NATO pagalba karinės grėsmės atveju, V. Dumbliauskas svarstė, jog tai teigiamas dalykas, bet pabrėžė poreikį aiškinti visuomenei, kad Lietuvos saugumas pirmiausia yra pačių Lietuvos piliečių reikalas.

„Turi didėti supratimas, kad vien NATO neužteks. Kodėl amerikiečių, vokiečių, prancūzų ar lenkų kareiviai turėtų žūti už mus? Bet aš manau, kad Lietuvos visuomenės sąmoningumas didėja – kaip tik buvo viešai skelbta, kad išaugo susidomėjimas baziniais kariniais mokymais ir savanoriška karine tarnyba“, – sakė politologas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 15–20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...