captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas referendumą dėl žemės pardavimo draudimo paskelbė birželio 29 dieną

Seimas ketvirtadienį referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams ir juridiniams asmenims paskelbė birželio 29 dieną. Kritikai teigia, kad toks draudimas prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai (ES).
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Seimas ketvirtadienį referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams ir juridiniams asmenims paskelbė birželio 29 dieną. Kritikai teigia, kad toks draudimas prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai (ES).

Už nutarimo projektą dėl referendumo datos paskelbimo balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo keturi, susilaikė 19 parlamentarų.

Nors referendumas paskelbtas, jį sustabdyti gali iniciatyva dėl šio nutarimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kaip pasiūlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

TTK siūlo Konstitucinio Teismo atsiklausti dėl paties referendumo konstitucingumo. Tuo atveju, kai KT imasi bylos pagal Seimo kreipimąsi, skundžiamo teisės akto galiojimas stabdomas.

Seimo komitetas nusprendė siūlyti kreiptis į KT, nes ekspertų grupė referendumui siūlomas formuluotes įvertino kaip prieštaraujančias Konstitucijai. Taip pat argumentuojama, jog pagal dabartinį teisinį reguliavimą nėra aišku, kas ir kurioje stadijoje turėtų stabdyti referendumo iniciatyvą, jei preliminariai nuostata kelia abejonių dėl jos darnos su kitomis Konstitucijos nuostatomis.

„Manytina, kad Seimas, vadovaudamasis atsakingo valdymo principu, turi kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas 2014 sausio 24 dieną nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į konstitucinių nuostatų darnos imperatyvą referendumu negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis atitinkamai nekeičiant Konstitucijos būtų nustatomas joms priešingas konstitucinis teisinis reguliavimas. Komiteto pasiūlymas – Seimui priėmus nutarimą dėl referendumo paskelbimo, priimti Seimo nutarimą dėl kreipimosi į KT su prašymu ištirti, ar nutarimas dėl referendumo paskelbimo neprieštarauja Konstitucijai“, – TTK siūlymą pristatė komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

TTK siūlymą parėmė ir opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Turime labai rimtai kelti klausimą, ar galima svarstyti Seime ir pritarti referendumui, kuriuo būtų pažeista Konstitucija. Tai, ką TTK vardu paskelbė J.Sabatauskas, yra labai rimta ir reikalauja labi atsakingų Seimo sprendimų. Jei referendumo iniciatyva prieštarauja Konstitucijai, tai Seimas nusiplaudamas rankas ir palaimindamas tokį referendumą iš tiesų ant Lietuvos žmonių pečių užkrauna didžiulę atsakomybę, pats jos vengdamas“, – kalbėjo A.Kubilius.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis piktinosi, kad siūlymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl referendumo pamina parašus surinkusių žmonių valią.

„Kai žmonės išreiškia pilietinę valią, įdeda dideles pastangas ir surenka per 300 tūkst. parašų, kad įvyktų referendumas, ir įvyktų kartu su prezidento ir Europos Parlamento rinkimais, tai Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija suranda visokiausių būdų, kad žmonių valia nebūtų įgyvendinta. Aš noriu paklaust, tokia Seimo pozicija ir toks nesiskaitymas su žmonių valia, tai kuria pilietinę valstybę? (...) Kam ta tauta tada reikalinga? Tauta pasidarė blogis, nuo kurio reikia saugotis“, – sakė P.Gražulis.

„Kas jums suteikia tokią teisę ir tokį mandatą iš esmės būnant tautos atstovais neatstovauti tautos valios? Aiškiai matome šiandien konservatorių, liberalų, socialdemokratų iš anksto suplanuotą sąmoningą Konstitucijos laužymą“, – siūlymą dėl referendumo konstitucingumo atsiklausti KT vertino „Drąsos kelio“ frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė.

„Aš labai tikiu, kad tiek dabartiniai piliečiai, tiek ateities kartos jus įvertins kaip išdavikus ir šitos etiketės nepavyks nei jums, nei jūsų vaikams nusiplauti“, – piktinosi parlamentarė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketvirtadienį įregistravo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT.

Seime šiuo metu taip pat svarstomas opozicijos pasiūlytas nutarimo projektas, kuriuo KT būtų klausiama, ar dabartinė Referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, kuriame įtvirtinta, kad Konstitucija yra vientisas, tiesiogiai taikomas aktas, kad negalioja joks įstatymas ar aktas priešingas Konstitucijai, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

Referendumo įstatymo 14 straipsnis numato, kad piliečių reikalavimu surinkus reikiamą skaičių parašų Seimas ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią Seimo posėdyje pradėtas svarstyti referendumo paskelbimo datos klausimas, jį paskelbia.

Stodama į Europos Sąjunga Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Iniciatyvinė grupė surinko 300 tūkst. rinkėjų parašų referendumui į Konstituciją įrašyti draudimą parduoti žemę užsienio valstybių piliečiams ir juridiniams asmenims.

Taip pat referendumu būtų siūloma numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...