captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltijos šalių nacionaliniai transliuotojai svarsto bendro rusiško kanalo galimybę

Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniai transliuotojai svarsto idėją kurti naują kanalą rusų kalba, kaip atsvarą šalyse transliuojamiems Maskvos finansuojamiems kanalams.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniai transliuotojai svarsto idėją kurti naują kanalą rusų kalba, kaip atsvarą šalyse transliuojamiems Maskvos finansuojamiems kanalams.

Tokia Latvijos nacionalinio transliuotojo iškelta idėja buvo aptarta antradienį Latvijoje, tačiau sprendimai kol kas nepriimti, BNS sakė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius.

„Pati idėja – kad mūsų šalys tampa rusiškos informacijos vartotojomis, o šiuo atveju galėtumėme ir patys kažką pasiūlyti, jei ateitų supratimas, kad ta problema aktuali. Kol kas tai tik idėja, sakyti kažką dar anksti, nes čia reikia ne tik transliuotojų, bet ir valstybės institucijų požiūrio. Galiu pasakyti, kad susitarėme, kad toliau idėją svarstysime“, – sakė jis.

Pasak A. Siaurusevičiaus, latviams bei estams toks pasiūlymas yra aktualesnis dėl ten gyvenančios didesnės dalies rusakalbių, jų nacionalinės televizijos jau ir dabar turi daugiau laidų rusų kalba.

LRT vadovas sakė, kad naujuoju kanalu galėtų būti transliuojamos ir Ukrainos televizijų, kurias, jo teigimu, dabar ignoruoja mūsų retransliuotojai, laidos rusų kalba. Su kolegomis iš kaimyninių valstybių kalbėta, kad tokios televizijos būstinė galėtų būti Latvijoje, Lietuva rengtų dalį laidų, daugiausia – informacinių, prisidėtų prie tarptautinių naujienų rusų kalba rengimo, būtų galvojama ir apie komercinį turinį.

„Tikslas būtų, kad tai būtų universalus, ne nišinis kanalas, kad būtų žinios rusų kalba, o ne propaganda (…). Originalios produkcijos būtų galbūt ne per daugiausiai, bet būtų galima pirkti produkciją, ypač tą, kuri dabar nepatenka į Rusijos kanalus. Kalbu apie tos pačios Ukrainos produkciją“, – pažymėjo jis.

A. Siaurusevičius tvirtino, kad norint toliau svarstyti tokią galimybę, reikia nemažo pasirengimo – pradedant nuo techninių dalykų, baigiant programų tinklelio sudarymu, tačiau pats svarbiausias klausimas yra finansavimas.

Jis sakė artimiausiu metu latvių idėją ketinantis pristatyti Vyriausybės atstovams.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams patvirtino, kad šiuo metu yra svarstomos papildomo finansavimo galimybės apsisaugojimui nuo Rusijos propagandos, tačiau kokios jos – nedetalizavo.

Latvijos nacionalinės televizijos vadovas Ivars Belte antradienį žurnalistams Rygoje tvirtino, kad bendras trijų valstybių kanalas galėtų pradėti veikti jau 2015 metais, jis galėtų kainuoti apie 2 mln. eurų (apie 7 mln. litų). Latvija, kaip svarstoma, galėtų prisiimti apie pusę projekto išlaidų kitąmet.

Pasak I. Beltės, „nėra prasmės kurti tris skirtingus kanalus, tačiau būtų prasminga apvienyti jėgas ir visoms trims valstybėms kartu įsigyti autorines teises vienam kanalui“.

Estijos politikai yra paprašę įvertinti tokios informacinės priemonės kūrimo galimybes šalies Kultūros ministerijos.

Latvijoje ir Estijoje rusai sudaro apie ketvirtadalį gyventojų, Lietuvoje – apie 6 proc.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...